TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Vyriausybėje - viena šilumos ūkio politika, savivaldybėse – kita

Taip jau sutapo, kad būtent tą dieną, kai Jonavos rajono savivaldybėje buvo surengta konferencija „Jonavos šilumos ūkis - dabartis ir perspektyvos“, premjeras Andrius Kubilius per visas įmanomas žiniasklaidos priemones tikino, kad norint atpiginti į daugiabučius tiekiamą šilumą, daug pastangų turi įdėti ne Vyriausybė, o pačios savivaldybės, valdančios šiluminius tinklus, kurie yra (ne visi) Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (ŠTA) nariai. 

Konferencijoje - ateities vizijos

Rajono meras Mindaugas Sinkevičius informavo, kad ši konferencija surengta siekiant išsiaiškinti, kokie iššūkiai laukia naujos sudėties rajono Tarybos. Jis akcentavo, kad pasitarimas jokios įtakos artėjančiam šildymo sezonui neturės. Tai - žvilgsnis į ateitį.

Renginyje dalyvavęs Lietuvos ŠTA prezidentas Vytautas Stasiūnas komentavo visos šalies situaciją. Jonava šilumininkų sudarytoje lentelėje pagal vidutinę šilumos kilovatvalandės kainą - pirmame mažiausiai už ją mokančiųjų dešimtuke. Šilumos kaina - mažesnė už šalies vidurkį.

Skaičiai ir prognozės

Asociacijos prezidento teigimu, svarbiausias ateities uždavinys - dujas pakeisti į biokurą, sumažinti šilumos nuostolius tinkluose nuo 32 iki 15 procentų. Iš viso Lietuvoje šilumos gamintojams priklauso 2478 kilometrai šilumos trasų, Jonavoje - tik 3 proc. viso kiekio.

Didžiausias šilumos vartotojas išlieka daugiabučiai namai, o jų Lietuvoje priskaičiuojama apie 17 tūkstančių. „Jonavos šilumos tinklai“ aptarnauja 350 tokio tipo namų.

V.Stasiūnas pripažino, kad gamtinės dujos - pats geriausias šilumai išgauti tinkamas kuras, tačiau jo kainos Lietuva suvaldyti negali, nes ją nustato Rusijos „Gazprom“.

Šiuo metu šalies šilumininkai naudoja visame pasaulyje labai brangų kurą - dujas (apie 75,7 proc.). Jonavos šilumos tiekimo sistemoje biokuras sudaro tik 0,5 proc. iš viso sudeginamo kuro.

„Jei nieko nedarysim, netrukus vartotojai turės mokėti ne po 24, o po 45-50 ct už šilumos kilovatvalandę“, - teigė V.Stasiūnas.

Jonava pokyčiams pasirengusi

Šilumininkų tikslas - 2020 metais gamtinės dujos turi sudaryti tik 12 proc. nuo viso katilinėse sudeginamo kuro kiekio. V.Stasiūnas prognozuoja, kad „perėjus į biokurą“, šalyje būtų sukurta 10 tūkst. naujų darbo vietų, nuo 2 mln. iki 0,6 mln. tonų sumažėtų anglies dvideginio (CO2) išmetimai į atmosferą. „Lietuvoje yra keturi milijonai tonų šiaudų, bet jie dar nepradėti naudoti“, - teigė šilumininkų “bosas”. Anot jo, šiuo metu kito būdo, kaip tik apšiltinti pastatus, šilumos kainai sumažinti nėra.

Kito konferencijos dalyvio - UAB „AF-Consult“ energetikos verslo konsultanto-skyriaus vedėjo Šarūno Priesienio teigimu, Jonavos šilumininkai pasiruošę naujiems iššūkiams. „Esame prie reikšmingų pasikeitimų ribos“, - teigė konsultantas, ateinantiems keleriems metams parengęs „Jonavos šilumos tinklų“ investicinės politikos gaires.

Š.Priesienio nuomone, 2020 metais gamtinės dujos turėtų sudaryti ne daugiau kaip 30 proc. kuro visame jo balanse. Jau nuo 2006 metų Jonavoje nuolat renovuojamos šiluminės trasos, Girelės katilinėje gali būti deginamas biokuras, tik reikia pakeisti pačią trasą, įrengti šiam kurui pritaikytą katilinę.

Pasak „Jonavos šilumos tinklų“ direktoriaus Alfredo Sadzevičiaus, apie biokuro katilo pastatymą miesto centre negalima net pasvajoti - tam įnirtingai priešinasi gamtosaugininkai.

Šilumininkai yra numatę ir kitokių variantų, pateikę paraišką dėl būsimų projektų finansavimo, tačiau kada bus gautas atsakymas - nežinia.

Nuskambėjo mero M.Sinkevičiaus siūlymas negavus finansavimo, projektus vykdyti savo jėgomis. Tokiu būdu gal ir neatpigintume, bet bent stabilizuotume šilumos kainą. Tokiems veiksmams turėtų pritarti rajono taryba.

Vyriausybė nenustatė prioritetų?

„Vienas dalykas, kodėl inicijavau šią konferenciją - norėjau, kad joje dalyvaujantys rajono politikai suprastų, kas vyksta Lietuvoje ir ką mes, kaip „Jonavos šilumos tinklų“ savininkai, galime padaryti. Mano supratimu, Lietuvos energetikos ministerija arba Vyriausybė neturi strategijos, apimančios elektros ir šilumos gamybą“, - po konferencijos „Naujienoms“ sakė M.Sinkevičius.

Pasak jo, visa šneka yra tik ta, kad egzistuoja Europos Sąjungos (ES) reikalavimai pereiti nuo dujų prie biomasės bei atsinaujinančių energetikos šaltinių.

Vyriausybė lyg ir pritaria šioms ES nuostatoms, tačiau atsiranda ir kitų - suskystintų gamtinių dujų terminalo statybos, skalūnų deginimo - projektų. Taigi, pasak rajono vadovo, jeigu deginsime biokurą ir medienos atraižas, sumažės dujų poreikis, tai kam reikia kalbėti apie laivus, terminalus ir t.t.

Lieka neaišku, kiek sumažės dujų sunaudojimas ir ar apskritai jis sumažės? Pasak M.Sinkevičiaus, tai Vyriausybės ir ministerijų, o ne Jonavos rajono vadovų galvos skausmas.

Dvinaris šilumos ūkis

Svarbiausia, pasak M.Sinkevičiaus, kaip rajono centralizuotos šilumos vartotojui sumažinti ar bent pristabdyti šilumos kainos kilimą. „Atsakymo iki šiol nėra. Yra tik reklaminiai populistiniai šūkiai - tiek šalies Prezidentės, tiek Vyriausybės. Jų aš nelinkęs komentuoti. Palauksim ir pamatysim, kai gausime sąskaitas, kaip mums visiems „atpigo“ šiluma“, - ironizavo meras. Jo nuomone, juntamo atpigimo nebus - netrukus visi turės galimybę tuo įsitikinti.

„Antras konferencijos tikslas - Jonavos vizija, o ji yra labai aiški. Modernizuotas Klaipėdos gatvėje esantis šilumos ūkis (pastatytas šiuolaikiškas dujinis katilas), nuo Girelės iki A.Kulviečio gatvės nutiesta šiluminė trasa, stengiamės sumažinti šilumos kiekį renovuodami daugiabučius namus, taip pat pateiktos kelios paraiškos biokuro deginimui pritaikytiems katilams įsigyti. Gerai, jei pavyktų juos turėti kitam šildymo sezonui“, - kalbėjo rajono vadovas.

Konferencijos metu Tarybos nariai supažindinti su rajono šilumos ūkio vizija tam, kad kitų metų pardžioje priimant reikalingus sprendimus neiškiltų kažkokių papildomų klausimų ar didelių diskusijų. „Turime aiškų tikslą - bandysim šilumos ūkį padalyti į dvi dalis. Galėsime kurui naudoti ir dujas, ir biomasę “, - teigė rajono vadovas.

Penkių žingsnių politika

Didelę darbo patirtį nagrinėjant šilumos klausimus turintis rajono vicemeras Vytautas Venckūnas pripažino, kad konferencijos metu buvo „eksponuojama“ tik viena pusė - šilumos įmonių renovacija, tiekimas.

Svarbiausia, kad nebuvo akcentuota kita pusė - Nacionalinės pastatų administravimo asociacijos skelbiama penkių žingsnių politika.

Ji skelbia, kad savininkai turi atkreipti dėmesį į savo nuosavybę - daugiabučius namus, administruojanti įmonė privalo pasirūpinti bendro naudojimo patalpų šilumos balansu ir efektyviu panaudojimu, šiluminių mazgų renovacija ir automatizavimu bei paties namo kompleksiniu atnaujinimu.

Baldininkų apetito nesustabdysi

„Mane labai nustebino šioje konferencijoje didžiulis bioenergetikos propagavimas. Visų pirma Lietuvoje šios srities programa buvo laikinai sustabdyta, norint išsiaiškinti, kokie resursai yra šalyje. Teoriškai jų užteks. Tačiau praktiškai, pasakykite man, kaip sustabdyti baldininkų, pavyzdžiui, švedų koncerno „IKEA“, didelį norą plėsti gamybą Kazlų Rūdoje ar koncerno Latvijos Finieris įmonės „Likmerė“ pajėgumus Ukmergėje? - svarstė premjero A.Kubiliaus komandos narys - Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų Jonavos rajono skyriaus pirmininkas V.Venckūnas. - čia dar pridėkime Miškų urėdijų norą eksportuoti apdirbtas medienos detales. Tai verslo subjektai - ir jų noro negalime nepaisyti.“

Vicemero teigimu, šiuo metu bendras miškų vaizdas yra kitoks nei „piešiama“. Anot jo, staigaus šilumos atpigimo nereikėtų laukti. Investicijos kainuoja ir per atsipirkimo laikotarpį šilumos kaina tikrai nenukris.

Tačiau po atsipirkimo (maždaug - penkerių metų) šalyje esą gali nelikti biokuro - menkaverčių krūmų, žilvičių ir kt. ūkininkai turės auginti energetinę biomasę, šilumos kaina vėl kils, tačiau priklausomybė nuo gamtinių dujų tikrai sumažės. „Manau, kad Lietuva šilumine energija, degindama biomasę, gali apsirūpinti ne 85 procentais, o tik 40-čia“, - teigė vicemeras.

Projektas dar nepalaidotas

V.Venckūnas apgailestauja, kad dėl įvairių instancijų kaltės sužlugo ilgai rengtas ir puoselėtas perteklinės šilumos tiekimo projektas iš AB „Achema“ į miesto katilinę. Buvo planuojama, kad tiekiama šiluma bus kiek pigesnė ir centralizuotai šildys jonaviečių būstus. Tokių pavyzdžių, anot vicemero, Europoje ir pasaulyje yra tikrai nemažai.

„Aš buvau šio projekto šalininkas ir tiesioginis rengėjas. šiandien trasos nutiesimas - pats pigiausias variantas perteklinei šilumai ateiti iš chemijos įmonės. Mano nuomone, čia daugiau “suveikė” asmeninės ambicijos nei logika ar sveikas protas.

Tuo klausimu Savivaldybė buvo labai atvira - prisiėmė sau atsakomybę pirkti šiluminę energiją nuo „įmonės tvoros“. Tai fantastiški dalykai, nes tuomet „Achemai“ niekas nekainuotų. Tiesiog praleistas šansas įmonei papildomai užsidirbti“, - teigė buvęs ilgametis bendrovės darbuotojas V.Venckūnas. Anot jo, projektas nėra „palaidotas“, o tik laikinai sustabdytas ir anksčiau ar vėliau, vicemeras tikisi, prie šio klausimo teks sugrįžti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"