TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Vyriausybės skalpelis uosto biudžetui

2012 05 05 6:33

Šiemet kiek menkesnės pajamos iš lėtesnės krovinių apyvartos uosto gyvybingumo nesusilpnins. Bet uosto vadovai itin nepatenkinti, kad valstybė paims į biudžetą dividendus - esą nuleis nemažai jūrų komplekso finansinio kraujo.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai (KVJUD) gegužė gali būti prasčiausias mėnuo ne tik pagal krovos rezultatus, nes laukiamas mažesnis naftos produktų eksportas iš remontuojamos Mažeikių naftos gamyklos, bet ir dėl finansų netekimo.

Klaipėdos uostas pernai gavo 68 mln. litų audituoto pelno. Pagal įstatymą bent pusę jo uostas turi sumokėti savininkei - valstybei. Rengiant biudžeto projektą buvo įrašyta dar didesnė suma - tikėtasi 51,8 mln. litų uosto dividendų.

Susisiekimo ministerija siūlo, kad uosto į valstybės biudžetą mokama paskirstytino pelno įmoka 2012-2014 metais būtų nulis procentų. Priešingu atveju uoste nebūtų įgyvendinta 1,524 mlrd. litų vertės investicijų projektų.

Tačiau dokumento projektą derinančios Ūkio ir Finansų ministerijos tokiam nuolaidžiavimui priešinasi.

Sprendimą kritikuoja

KVJUD finansų direktorius Martynas Armonaitis teigia, kad artimiausiu metu Vyriausybė priims svarbų uostui sprendimą dėl jo uždirbtų lėšų paėmimo į valstybės biudžetą.

"Direkcija prirašė gal 10 raštų Susiekimo ministerijai ir Vyriausybei, kad pinigai reikalingi uosto investicijoms, ir kokią tai duos naudą. Bet Ūkio ir Finansų ministerijos nepritaria Susisekimo ministerijos siūlymui uostą atleisti nuo dividendų mokėjimo trejus metus. Pateikti 2 argumentai: esą uosto direkcija atidavusi valstybei dalį pelno gali skolintis tiek pat, kaip ir neatidavusi, be to - esą nepateikta investicijų atsiperkamumo analizė. Tai klaida, tokia nuomonė neobjektyvi", - įsitikinęs M.Armonaitis.

Jo manymu, nuomonė dėl vienodo skolinimosi limito visiškai nesuprantama, nes direkcija neturi kitų kreditų grąžinimo šaltinių be pelno ir sukaupto nusidėvėjimo pajamų. Jeigu trejus metus jai būtų paliekamas visas pelnas, KVJUD galėtų pasiskolinti investicijoms 200 mln. litų daugiau, nei mokėdama dividendus.

Projektų ekonominiam pagrindimui taikomi du atvejai: kai projektas komercinis, skirtas konkrečiam uosto naudotojui, finansinę grąžą galima apskaičiuoti - analizė pateikiama; bet kai objektas yra visuomeninės paskirties, pavyzdžiui, pernai 8 mln. litų, o šiemet 7 mln. litų skirti Minijos gatvei tvarkyti, KVJUD atsipirkimo neskaičiuoja. Pateikta ir laivų remontininkų bei statytojų infrastruktūros analizė, tačiau šios investicijos tiesiogiai atrodo neatsiperkančios.

"Daug rinkliavų mes negauname iš šios veiklos, į tas įmones laivai dažnai neįplaukia, tačiau būtent laivininkų kompanijos generuoja didžiausią pridedamąją vertę, sukuria daugiausia darbo vietų, sumoka valstybei daugiausia mokesčių. Remdamiesi šiais kriterijais, žvelgiame plačiau - sprendžiame, ar reikia investuoti. Taip pat yra objektų, kuriuos geriau pabaigti, o ne nutraukti jų statybas. Tokių projektų analizės net neatliekame, nes akivaizdu, kad nuostoliai būtų didesni nei kainuoja krantinę užbaigti", - kalbėjo M.Armonaitis.

Krova stabili

Finansų ministerija nurodo, kad uosto pelno įmoka jau yra įtraukta į 2012 metų valstybės biudžetą, todėl siūlymas atleisti uostą nuo dividendų turėtų neigiamą poveikį valstybės biudžeto pajamoms. Esą Klaipėdos uostui sumokėjus apie 34 mln. litų, toks pelno sumažėjimas nepaveiktų įmonės veiklos, ji galėtų skolintis iki 420 mln. litų.

Susisiekimo ministerija tvirtina, kad Vyriausybei nutarus paimti įmonės dividendus nukentėtų pačios valstybės prioritetiniai investicijų projektai: suskystintų gamtinių dujų terminalo statyba, uosto kanalo gilinimas, geležinkelio mazgo ir IXB transporto koridoriaus plėtra, konteinerių terminalo paskirstymo centro statyba ir kitų strategiškai svarbių projektų įgyvendinimas. Tai tiesiogiai susiję su tolesniu uosto ekonominiu stiprinimu.

Šiemet per 4 mėnesius KVJUD yra gavusi 45 mln. litų pajamų, maždaug 7 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Tai atspindi lėtesnius krovos procesus - nuo metų pradžios šiemet krauta 7,5 proc. mažiau nei pernai. Ypač prastas buvęs vasaris, o balandį stebėtas pagerėjimas.

Pasak KVJUD rinkodaros ir administracijos direktoriaus Artūro Drungilo, gegužė bus taip pat prastas mėnuo, nes pernai tokiu metu ypač buvo jaučiamas lengvųjų automobilių importo iš Amerikos pagyvėjimas dėl Rusijos keičiamų muito mokesčių. Taip pat sumažės naftos produktų eksporto srautas. Tačiau uosto nuostolius gali išlyginti atsigavusi baltarusiškų kalio trąšų krova ir didesnė grūdų apyvarta.

A.Drungilo manymu, nors svyravimų dar gali būti, jaučiama stabilumo tendencija. Pajamų šiemet tikimasi uždirbti panašiai tiek pat, kiek ir pernai, arba atsilikimas bus visai nedidelis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"