TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Yra atominė - turi būti sauga

2009 02 02 0:00
T.Varjoranta neabejoja, kad atominė energetika ir atominės saugos priežiūra - neatsiejama.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Lietuva gali sėkmingai statyti naująją jėgainę, tačiau tai užims nemažai laiko ir lengva nebus. Kartu pabrėžiama, kad šiandien Europoje plėtojantis branduolinės energetikos gamybai ir vartojimui daug iššūkių keliantis atominės saugos užtikrinimas yra itin svarbus.

Tai akcentavo Tero Varjoranta, Suomijos radiacijos ir atominio saugumo agentūros direktorius. Su LŽ šis atominių atliekų tvarkymo ir atominio saugumo priežiūros ekspertas, kuris nuo 2006 metų yra Lietuvos atominio saugumo priežiūros komiteto narys, kalbėjosi apie atominę saugą mūsų šalyje.

Saugos priežiūra būtina.

- Kaip vertinate atominės saugos priežiūros institucijas Lietuvoje?

- Apie Ignalinos atominės elektrinės (IAE) saugos priežiūrą galiu pasakyti, kad susitikimai tarp jėgainės ir saugos ekspertų vyksta du kartus per metus. Kaskart IAE direktorius Viktoras Ševaldinas pristato esamą situaciją ir paaiškina, kas yra daroma jėgainės saugai pagerinti. Mes peržiūrime tai, kas vyksta, ir palyginame su tarptautiniais saugumo standartais. Tada sprendžiama, ką reikia pastiprinti, kur atsiliekama nuo šių standartų. Vykstant tarptautiniam bendradarbiavimui, buvo atliktas vertinimas ir prieita prie išvadų, kad dabar IAE yra saugi tiek, kiek saugi gali būti tokia jėgainė.

Nuo 2000 metų dirbome prie naujos jėgainės statymo projekto, tad tikrąja to žodžio prasme suprantame, ką reiškia pastatyti naują atominę elektrinę.

- Ar pakankama atominės saugos priežiūra Lietuvoje?

- Yra ir gerų, ir blogų naujienų. Geros naujienos, kad Lietuvoje esama aukštos kvalifikacijos individualių energetikos ir saugos specialistų. Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos (VATESI) specialistai supranta, kas turi būti padaryta.

Bloga naujiena ta, kad šie specialistai yra patyrę dirbti dabartinėje IAE. Tačiau jeigu statysime AE pagal naujus standartus, jeigu bus statoma tokia jėgainė, kokios šiuo metu yra statomos pasaulyje, ta ekspertizė, kuri yra čia sukaupta, didžiąja dalimi nebus panaudota naujos jėgainės statyboje. Tad laukia ilgas kelias: reikėtų žmones mokyti iš naujo, samdyti ekspertų, kurie išmanytų, ką šie daro.

- Lietuvoje pasigirsta kalbų, kad reikia uždaryti VATESI. Buvusioji Vyriausybė atsisveikino su ekspertų grupe, dirbusia atominės elektrinės saugumo srityje. Kokia jūsų nuomonė?

- Atominė sauga turi būti prižiūrima. Tad ir apie VATESI uždarymą galiu pasakyti vienareikšmiškai - jokiu būdu ne. VATESI vadovo Gyčio Maksimovo kompetencija yra vertinama.

- Koks bus šios institucijos poreikis uždarius IAE?

- Ji bus būtina, todėl turėtų veikti ir uždarius jėgainę. Siekiant, kad saugos inspekcija veiktų deramai esant naujos jėgainės projektui, ji keičiama jau dabar, plėtojamos naujos galimybės. Reikia tikėtis, kad ilgainiui čia bus pritraukta pakankamai kompetencijos ir žmonių, tačiau šiandien tai yra per maža agentūra tam naujos AE projektui, kurį esate užsimoję. Suomijoje panašioje institucijoje dirba daugiau žmonių nei Lietuvoje ir 100 jų darbas susijęs vien su reaktorių saugumu.

- Ar "Leo LT" bendrovė yra tinkama atominės jėgainės projektui įgyvendinti?

- Per mažai žinau apie šią bendrovę, bet yra labai svarbu, kad žmonės suvoktų, jog atsakomybė dėl atominės elektrinės saugumo krinta ne ant valstybės institucijų, kurios reguliuoja saugumą, bet ant savininko pečių. Mūsų sistemoje ir daugumoje Europos šalių yra tikrinamas kiekvieno savininko sugebėjimas pastatyti ir sugebėjimas pastatyti saugiai. Nežinau, iki kokio lygio buvo tikrinta Lietuvoje.

Mokytis iš kitų

Kaip teigia T.Varjoranta, Lietuvai rengiantis statyti naująją jėgainę, vertėtų pasisemti tų šalių, kuriose neseniai iškilo nauji branduoliniai reaktoriai, patirties. Jis siūlo iš Suomijos, įvykdžiusios AE Olkiluoto 3 projektą, pasimokyti, ko daryti nereikėtų ir kam teikti svarbą siekiant užtikrinti saugumą. Eksperto nuomone, net jeigu projektas yra kiek vilkinamas, tai yra mažesnė bėda nei ta, jeigu nebūtų užtikrintas saugumas jam veikiant.

"Suomijos projektas kiek užtruko pirmiausia dėl to, kad nelabai pavyko pats planavimas. Vėliau pradėjome keisti planus dėl dizaino", - pasakojo T.Varjoranta.

Pasak agentūros direktoriaus, koją pakišo tai, kad tiek projektuotojams, tiek įrangos gamintojams stigo patirties. "Mūsų pirmoji elektrinė buvo statyta seniai, tad tą patirtį perkelti buvo kone neįmanoma. Tai svarbu ir jums Lietuvoje", - atkreipė dėmesį ekspertas.

Kalbėdamas jis pirmiausia pabrėžė užsakovo atsakomybę dėl projekto. "Jėgainės saugumas priklausys nuo to, kaip ji bus pastatyta, o pastatyta ji bus gerai tuo atveju, jeigu bus gerai suprojektuota. Būtent užsakovas turi nuo pat pradžių suvokti, kaip jėgainė projektuojama ir statoma", - dėstė jis.

Taip pat T.Varjoranta paminėjo, kad nereikėtų laukti, o iš anksto susisiekti su subrangovais ir tiekėjais, antraip projektas bus vilkinamas.

"Labai didelę įtaką turi ir tai, ar gamintojas atitinka saugos reglamentavimo standartus. Jeigu tiekėjams nėra žinoma apie reikalingus standartus, laiko praradimo išvengti bus sunku. Svarbus punktas yra subrangovai. Jie dažnai neatsižvelgia į ilgą tiekimo grandinės veikimą ir labai dažnai pateikia prastos kokybės darbus, dokumentus. Mūsų situaciją dar labiau apsunkino tai, kad dirbome su daug subrangovų - net su 28 šalių įmonėmis", - patirtimi dalijosi ekspertas.

Faktai

Europoje veikia 145 reaktoriai, kurie yra 15-oje iš 27 ES šalių narių: Belgijoje, Bulgarijoje, Čekijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Lietuvoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Ispanijoje, Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose.

Atominė energetika įdarbina 400 tūkst. darbuotojų.

Šiendien Euoropje 31 proc. suvartojamos elektros energijos pagaminama naudojant atominę energetiką.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"