TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Žaibai audrina rinką

2011 07 23 0:00
Vien ketvirtadienį, praūžus audrai, dėl žaibo iškrovos kilo septyni gaisrai.
LŽ archyvo nuotrauka

Žaibai Lietuvoje pridaro vis daugiau nuostolių. Gausėjant dėl žaibų sugadinto turto, auga ir draudikų išmokos. O žaibosaugos sistemų diegėjai vasarą, po kiekvienos perkūnijos, vos spėja suktis.

Per metus Lietuvoje dėl žaibų kyla vidutiniškai 100 gaisrų. Vien ketvirtadienį, praūžus audrai, dėl žaibo iškrovos kilo 7 gaisrai - Kaune, Vilniuje, Šalčininkų, Molėtų, Lazdijų ir Vilniaus rajonuose. Tai rodo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenys.

Pasak ugniagesių, didžiausių nuostolių patiriama, kai žaibas trenkia į žaibolaidžiu neapsaugotą pastatą - jis sudega iki pamatų. Šiemet iki liepos vidurio tokių atvejų jau buvo septyni.

Draudimo bendrovės "ERGO Lietuva" Turto draudimo departamento direktorius Tomas Nenartavičius sako, kad žaibai kasmet "muša" naujus žalos rekordus. Iki liepos vidurio ši bendrovė užregistravo beveik 70 turto žalos dėl trenkusio žaibo atvejų. Praėjusiais metais jų buvo 67 proc. mažiau.

Jis pabrėžia, kad žaibai nuostolių sukelia ne tik trenkdami tiesiai į pastatą. "Užtenka žabui trenkti į elektros laidus, ir visus pastate veikusius elektrinius prietaisus gali tekti išmesti", - teigia T.Nenartavičius.

"ERGO Lietuva" draudimo istorijoje didžiausia žalos, padarytos dėl viršįtampio, į laidus trenkus žaibui, suma siekė 70 tūkst. litų. Tuomet dėl įtampos svyravimo sugedo spausdinimo mašina.

Siūlo mokėti už naują riziką

T.Nenartavičius atkreipia dėmesį, kad nuo žaibų daromos žalos norintys apsisaugoti gyventojai draudimo sutartyse turėtų nurodyti ne tik ugnies, bet ir viršįtampio riziką. Jeigu žaibas trenkia tiesiai į turtą ir šis užsidega - draudimo bendrovė žalą atlygins, jei bus apsidrausta nuo ugnies rizikos. Jeigu žaibas trenkia į antenas, elektros laidus ir dėl kilusio viršįtampio perdega elektros prietaisai, tai nuostoliai dengiami, jei yra apsidrausta nuo viršįtampio rizikos.

Anot draudimo bendrovės atstovo, beveik visi turto draudėjai į sutartis įtraukia ugnies riziką. Tačiau pastaruoju metu daugėja tokių, kurie nurodo ir viršįtampio riziką. Iki šių metų liepos vidurio drausdami pastatus ugnies ir viršįtampio riziką numatė beveik 10 tūkst. "ERGO Lietuva" klientų - apie 10 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, o tarp namų turtą draudžiančiųjų tokių klientų padaugėjo 11 procentų. Nors turto draudimo sutarčių daugėja, T.Nenartavičius nemano, kad dėl gausėjančių draudėjų bus mažinamos draudimo nuo žaibo padarytos žalos įmokos. "Dėl audrų, potvynių, augančio vagysčių skaičiaus vidutinė draudimo išmoka didėja. Be to, Lietuvoje draudimo paslaugų kainos ir taip pačios mažiausios Europos Sąjungoje, todėl draudimo kainų mažinimo klausimas nesvarstomas", - tikino jis.

Rūta Apeikytė, "Lietuvos draudimo" atstovė ryšiams su visuomene, sako, kad neva šios bendrovės specialistai kol kas nepastebi, jog šiemet, palyginti su praėjusiais metais, būtų atsiradęs išmokų, mokamų dėl žaibo padarytų nuostolių, pokytis. Inga Piragytė, "PZU Lietuva" Žalų departamento Valdymo skyriaus vadovė, teigia, kad ši bendrovė per 2011 metų pirmąjį pusmetį užfiksavo 66 draudžiamuosius įvykius dėl gaisrų ir kitų ugnies padarinių.

Žaibolaidžių daugėja

Žaibosauga yra sezoninis verslas - vasarą visuomet būna ryškus pagyvėjimas. Tai pripažįsta UAB "Ežiukai" direktorius Ričardas Rimkus. "Palyginti su praėjusia vasara, šiemet yra iki 15 proc. daugiau darbų, jie daugiausia atliekami Vilniuje, Kaune, Alytuje", - pasakoja jis.

Žaibolaidžio įrengimas kainuoja nuo 1500 iki 5000 litų. "Kai žmogus įsirengia žaibosaugos sistemą ir turi dokumentus, mes patariame jam eiti į draudimo bendrovę, nes draudikai dažniausiai sumažina įmokas dėl mažesnės rizikos. Mat dalį atsakomybės prisiima mūsų įmonė", - sako R.Rimkus.

Lietuvos apsaugos nuo žaibo asociacijos atstovas Ramūnas Štaras teigia prisimenąs tik vieną užsakovo ir žaibolaidžio rangovo konfliktą. Tada žaibas trenkė į namą, kuriame buvo įrengtas žaibolaidis, ir sudegino namo vidų. "Atlikome ekspertizę ir nustatėme, kad tai ne žaibosaugos įrangos kaltė. Mat žaibas trenkė į aukštosios įtampos liniją ir žaibo krūvis namą pasiekė laidais. Daugiau panašių konfliktų nepasitaikė, nes mūsų žmonės dirba gerai", - sako R.Štaras.

Vilniaus UAB "Staltika" direktorius gamybai Sigitas Kiškis teigia, kad šiemet žaibosaugos projektų jie įgyvendina 25 proc. daugiau negu praėjusią vasarą. "Iš klientų sužinojome, kad pernai žaibas trenkė į 12 objektų, kuriuose buvo įrengta mūsų žaibosaugos įranga. Žaibui pataikius jokių pasekmių nebuvo. Žmonės klausia, ką toliau daryti, mes atsakome - džiaukitės, kad spėjote apsisaugoti", - pasakoja S.Kiškis.

UAB "Elektros pliusai" direktorius Artūras Paliutis irgi sako, kad užsakymų įrengti žaibolaidžius padaugėja vasarą, ypač po žaibų ir griaustinių. "Dažniausiai žaibolaidžius rengiame individualiuosiuose namuose", - teigia jis.

Lietuvos apsaugos nuo žaibo asociacijos atstovas R.Štaras priduria, kad visų naujų didžiųjų pastatų statytojai įrengia žaibosaugos sistemas, nes kol jų nėra, reikiamų dokumentų nepasirašo priešgaisrinės apsaugos tarnyba. Juk tokiuose pastatuose, pavyzdžiui, Klaipėdos, Kauno krepšinio arenose, rinksis daug žmonių, todėl ir rizika didelė. "Jas diegia ir individualiųjų namų savininkai, daugiabučių namų, kurių renovuojami stogai, gyventojai, statomų naujų komercinių pastatų savininkai", - sako R.Štaras. Anot jo, žmonės tampa apdairesni - juk namas kainuoja kelis šimtus tūkstančių, o apsaugos įranga - tik porą tūkstančių litų. Taigi už tokius mažus pinigus galima apsaugoti didelį turtą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"