TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Žalą dėl terorizmo draudikai krauna valstybei

2015 11 21 6:00
Apsidraudusiems Lietuvos piliečiams, nukentėjusiems per nenumatytus įvykius, draudimo bendrovės nepadėtų – liktų tik laukti valstybės paramos. pri.org nuotrauka

Draudimo bendrovės, tvirtinančios, kad apsidrausti galima nuo bet ko, rizikų naštos dėl teroro išpuolių ir kitų nenumatytų įvykių (pranc. force majeure) purtosi ir ją primeta valstybei, kurios pilietis nukenčia.

Tikra laimė, kad tragiškuose įvykiuose Paryžiuje nenukentėjo turistų iš Lietuvos, nes netgi apsidraudusiems kelionių ar gydymo išlaidų užsienyje draudimu asmenims beveik visos Lietuvos draudimo bendrovės atsisakytų padėti. „Įprastai asmenimis, nukentėjusiais nuo teroro aktų, prireikus pasirūpina valstybė, kurios pilietybę jie turi. Valstybė pasirūpina ir jų parvežimu į tėvynę“, – LŽ teigė AB „Lietuvos draudimas“ Verslo rizikos skyriaus vadovas Arūnas Radžiūnas.

Rizikuoja vienintelė

Vienintelė Lietuvoje draudimo bendrovė UAB „If“ anksčiau yra skelbusi, kad pasirašiusius kelionių draudimo sutartį apdraudžianti ir nuo terorizmo ir, kaip LŽ išsiaiškino bendrovėje, nuo kitokios force majeure grupei priskiriamos rizikos.

„If“ asmens draudimo produkto vadovė Lina Aidukevičienė komentavo: „Būtinąsias medicinines išlaidas atlyginame net tada, jei įvykis įvyko dėl karo ar ypatingosios padėties, karinių pratybų, revoliucijos, sukilimo, maišto, riaušių, masinių neramumų, sabotažo, branduolinės energijos poveikio per pirmas 14 dienų nuo datos, kai prasidėjo minėti įvykiai. Dvi savaitės – tai terminas, per kurį žmonės turėtų palikti neramumų apimtas teritorijas, nors skatiname tai padaryti nedelsiant.“

„If“ atstovė Milda Lomsargienė LŽ teigė, kad force majeure atvejai yra šios bendrovės platinamo tipiško kelionių draudimo dalis, tačiau kol kas kompensuoti žalos dėl išskirtinių įvykių nėra tekę.

Tiesa, pasak L. Aidukevičienės, ši draudimo bendrovė nuostolių nekompensuos, jeigu į kelionę išvykstama jau žinant apie neramumus ir kai žmogus pats dalyvauja organizuojant tokio pobūdžio įvykius. Žala nebus nekompensuojama ir kilus dideliam karui.

Ne – tai ne

Kiti draudikai nė nesirengia kompensuoti žalos dėl netikėtų įvykių. „Terorizmo rizika visų Lietuvoje veikiančių draudimo bendrovių, tarp jų ir „Lietuvos draudimo“, traktuojama kaip išskirtinis (force majeure) įvykis ir paprastai draudžiama tik pagal išskirtinį sprendimą ir atskiru apibrėžtu limitu. Šie įvykiai tokie išskirtiniai, kad nėra susiformavusios praktikos ir neįmanoma numatyti rizikos apimties bei tikimybės“, – LŽ aiškino A. Radžiūnas.

Jis patikslino, kad nebūna apskritai „teroro akto“. Tai būna sprogimas, gaisras, sužalojimas, mirtis ir pan., nes tik tyrimo metu paaiškėja jo pirminis pobūdis. Tiesa, draudimo bendrovė galėtų atsisakyti kompensuoti panašią kelionėje patirtą žalą tik tuo atveju, jei terorizmo faktas būtų patvirtintas valstybės, kurioje jis įvykdytas. „Įvykis teroristiniu bus pripažintas ne draudimo bendrovės, o politiniu valstybės sprendimu, kuris galbūt būtų patvirtinamas teisme“, – teigė A. Radžiūnas.

Panašiai UAB „PZU Lietuva“ Draudimo rizikos vertinimo departamento direktorius Andrius Dambrauskas LŽ teigė, jog teroro aktai, maištai, revoliucijos, riaušės, streikai, karo veiksmai ar žemės drebėjimai yra išimtys draudimo sutartyse. „Tai reiškia, kad draudimo apsauga tokiais atvejais negalioja ir dėl tiesioginių, ir dėl netiesioginių patirtų nuostolių“, – aiškino jis.

A. Dambrausko teigimu, būta atvejų, kad keliaudami į itin neramius planetos kraštus žmonės pageidavo platesnės draudimo apsaugos, ir, atskirai įvertinus riziką bei suskaičiavus didesnę draudimo įmoką, tokia paslauga suteikiama taikant individualias ir specialias draudimo sąlygas. Tačiau tokie pageidavimai itin reti.

Turtinės išlygos

Draudikai iš esmės atsiriboja nuo žalos, patiriamos dėl force majeure, kompensavimo privatiems asmenims, tačiau už papildomą kainą apsiima apdrausti verslo įmones. Antai „Lietuvos draudimas“, anot A. Radžiūno, yra apdraudęs kai kurias Lietuvos verslo, valstybės, savivaldybių kontroliuojamas įmones ir nuo terorizmo grėsmės, tačiau privačių asmenų turto nuo teroro akto grėsmės nėra tekę apdrausti. „Tai iš tiesų labai specifiška grėsmė, jos neįmanoma prognozuoti, todėl nebūtų draudžiamasis įvykis ir nekilnojamojo turto sunaikinimas, jei teroro aktas įvyktų, pavyzdžiui, Lietuvoje ir tas turtas būtų apdraustas neminint išplėtimo dėl terorizmo rizikos“, – aiškino „Lietuvos draudimo“ specialistas.

Be to, „PZU Lietuva“ atstovas LŽ teigė, kad Lietuvoje yra verslo įmonių, kurios apdrausdamos savo turtą, pastatus prašė į draudimo sąlygas įrašyti ir terorizmo ar žemės drebėjimo rizikas. „Draudimo bendrovė tokius atvejus vertina individualiai ir taiko individualias draudimo sąlygas bei nustato papildomą draudimo įmoką“, – sakė A. Dambrauskas.

Jis taip pat pažymėjo, kad pastarųjų savaičių įvykiai rodo, jog pasaulis tampa neramus, todėl ilgainiui ir draudikai ieškos būdų, kaip padėti klientams, kaip plėsti draudimo apsaugą.

Ką draudikai laiko nenugalima jėga – force majeure

* Karo veiksmai

* Vidaus neramumai

* Riaušės

* Streikas

* Politinė rizika (pvz., perversmas)

* Teroras

* Lokautas

* Radiacija

* Branduolinė rizika

* Ugnikalnio išsiveržimas, žemės drebėjimas (jei būdingas teritorijoje)

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"