TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Žala pasėliams kainuos dešimtis milijonų

2011 05 07 0:00
Praėjusią žiemą Lietuvoje žuvo 46,4 proc. visų žieminių pasėlių.
LŽ archyvo nuotrauka

Už šios žiemos padarytą žalą apdraustiems žiemkenčiams Vokietijos kapitalo draudimo bendrovė Lietuvos žemdirbiams išmokės 50-60 mln. litų draudimo išmokų. Bet tai tik ašaros - apdrausta vos dešimtadalis visų pasėlių.

Tai didžiausia žalos atlyginimo suma, kurią per ketverius veiklos Lietuvoje metus išmokės pasėlių draudimo bendrovės "Vereinigte Hagelversicherung VVaG" (Vokietija) filialas "VH Lietuva". Kaip LŽ sakė filialo vadovas Algimantas Navickas, ankstesniais veiklos metais už žiemos padarytus nuostolius tokių didelių išmokų nereikėjo. Prieš kelerius metus užteko 10 tūkst. litų. O jau pernai už iššalusius pasėlius žemdirbiams išmokėta 5,7 mln. litų kompensacijų. Šiemet ši suma gali būti 10 kartų didesnė.

Draudimo įmokų bendra suma už 2009-2010 metų žieminius pasėlius siekė 2 mln. litų, už 2010-2011 metų - apie 16 mln. litų. Skatindama žemdirbius savanoriškai drausti auginamų kultūrų pasėlius, 50 proc. draudimo įmokos kompensuoja valstybė.

Žuvo beveik pusė pasėlių

Savivaldybių pateiktais apklausų duomenimis, praėjusią žiemą Lietuvoje žuvo 46,4 proc. visų žieminių pasėlių: 79 proc. žieminių rapsų, 72 proc. žieminių miežių, 41 proc. žieminių kviečių, 33 proc. kvietrugių ir 32 proc. rugių.

Sudėtingiausia padėtis buvo Šiaulių ir Klaipėdos apskrityse, kur, ypač Šiaulių apskrityje, visuose rajonuose žuvo daugiau kaip 50 proc. visų pasėlių. Daugiausia nuostolių patyrė Kretingos, Joniškio, Pakruojo rajonų žemdirbiai. Geresnė situacija Dzūkijoje, Suvalkijoje, Pamario krašte.

Šiuo metu "VH Lietuva" ekspertai vertina duomenis apie žemdirbių patirtą žalą žiemkenčiams, originalūs dokumentai dar tikrinami Vokietijoje. Tad pirmosios draudimo kompensacijos už nukentėjusius pasėlių plotus žemdirbius turėtų pasiekti gegužės antroje pusėje. "Manau, kad iki gegužės pabaigos bus sumokėtos visos išmokos", - LŽ tikino A.Navickas.

Tikisi pagalbos iš aukštybių

Šią žiemą draustų pasėlių plotas Lietuvoje padidėjo penkis kartus - nuo 22 tūkst. ha pernai iki 105 tūkst. ha. Bet apdrausta tik apie 7 proc. visų auginamų žiemkenčių (pernai šis rodiklis siekė 1,4 proc.). Apie 46 proc. visų apdraustų plotų sudarė rapsai, 53 proc. - javai, o likusius keletą procentų - planuojamų sodinti bulvių ir numatyti vasarinių javų plotai (tada draudimas galioja nuo pat sodinimo ar sėjos pradžios).

Pasėlių draudimo paslaugos populiarumas gerokai padidėjo po sunkios praėjusių metų žiemos, kai iššalo 50 proc. rapsų ir 30 proc. kviečių. Praėjusią žiemą pasėlius buvo apsidraudę apie 500, šiemet - jau daugiau kaip 700 žemdirbių. Daugiausia tai stambūs ūkininkai. Iš viso Lietuvoje draudžiama apie 10 proc. įvairių pasėlių. Palyginimui, Vokietijoje apdrausta maždaug 70 proc. pasėlių.

Lietuvos žemdirbių nenorą draustis pasėlius, pasak A.Navicko, daugiausia lemia pasitikėjimas Apvaizda. Žmonės tiesiog viliasi, kad nelaimė neatsitiks. Be to, jie pasitelkia savotišką tikimybių teoriją ir mano: jeigu šiemet įvyko gamtos nelaimė, tai kitąmet jos tikrai nebus. O kad nepalankios oro sąlygos būtų trejus metus iš eilės - beveik sunku patikėti. "Kartais tokias mintis rimtai dėsto net patyrę žemdirbiai. Tačiau pasėliai iššalo jau antrą žiemą iš eilės. O meteorologai sako, kad šiuo metu gamtos sąlygoms galioja tik viena taisyklė: nebėra jokių taisyklių", - kalbėjo "VH Lietuva" vadovas.

Gavusieji išmokas draudžiami brangiau

Jeigu "VH Lietuva" ekspertai nustato, kad apdraustus pasėlius reikia atsėti, kompensuojama 25 proc. pažeisto ploto draudimo sumos. Pavyzdžiui, jeigu ūkininkas vieną hektarą žieminių rapsų apdraudė 4 tūkst. litų sumai, ir jį visą reikės atsėti, pasėlio savininkui išmokamas 1 tūkst. litų. Atsėtas plotas draudžiamas iš naujo. Tačiau nuostolius patyrusiems ir išmokas gavusiems žemdirbiams jau tenka mokėti didesnes draudimo įmokas.

Tiems, kurie nukentėjo pernai, šių metų draudimas bus brangesnis nuo 5 iki 30 proc., atsižvelgiant į išmokos ir draudimo sumos santykį (nuostolingumą). Įmoka padidėjo tai augalų grupei, už kurią žemdirbys gavo išmoką. Pavyzdžiui, jis �draudė javus ir rapsus, už nukentėjusius rapsų pasėlius gavo išmoką, o už javus - ne. Tad įmoka padidėjo už rapsų draudimą.

Žemdirbiai tam tikras augalų grupes gali drausti nuo liūties, krušos, iššalimo ir stichinės sausros. "Anksčiau ūkininkai mažiau investuodavo į savo verslą, dabar investicijų sumos dėl brangių technologijų gerokai išaugo. Praradęs derlių ūkininkas netenka pajamų, lieka didžiulės skolos kreditoriams. Todėl draudimas yra vienintelis būdas apsisaugoti nuo nuostolių", - LŽ kalbėjo "VH Lietuva" vadovas.

Klausiamas, ar patiriami nuostoliai neatbaido vokiečių draudikų dirbti Lietuvoje, A.Navickas teigė, kad šis verslas naudos duoda tik ilguoju laikotarpiu. "Ar mūsų veikla sėkminga, galėsime kalbėti ne anksčiau kaip po dešimties metų. Manau, kad šį periodą baigsime pelningai, nors pelnas bus labai nedidelis", - sakė jis.

Be to, dėl šio verslo specifikos tikimybė, kad į pasėlių draudimo rinką ateis konkurentai, beveik lygi nuliui. Pasak A.Navicko, žalos vertinimo metodika yra labai sudėtinga, o vokiečiai ją yra itin ištobulinę, įmokų ir kompensacijų tarifai grindžiami mokslininkų tyrimais. "Būtent dėl žalos vertinimo problemų, pasėlių draudimo atsisakė anksčiau šią paslaugą teikusios kelios Lietuvos bendrovės", - mano "VH Lietuva" vadovas.

Derlius bus prastesnis

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGA) prezidentas Romas Majauskas teigė, kad didžiąją dalį iššalusių pasėlių javų ir rapsų augintojai jau atsėjo. "Sėkla buvo labai brangi, gal ne visi įsigijo kokybiškos, sėjo, ką turėjo", - sakė jis. Nuo žiemos šalčių nukentėjo ir paties R.Majausko ūkis Kauno rajone. Jis pasėlius buvo apdraudęs, tad didelių nuostolių nepatirs. R.Majauskas augina 300 ha žieminių kviečių ir daugiau kaip 100 ha žieminių rapsų, per žiemą iš jų iššalo 30 ha kviečių ir 57 ha rapsų. R.Majauskas prognozuoja, kad dėl žiemos šalčių būsimas derlius bus prastesnis, nes ir nenukentėję pasėliai yra retesni, juose užaugo mažiau augalų nei turėtų. "Rekordinio derliaus tikrai nebus. Vasarinių kviečių, jeigu bus palankūs metai, 5-6 tonas iš hektaro kulsime, tai yra 2 tonomis iš hektaro mažiau nei anksčiau", - sakė jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"