TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Žalia šviesa brangios elektros gamintojams

2009 09 12 0:00
Lietuvos vartotojai, mokėdami už elektrą didžiausią kainą, rems kitų šalių energetikos plėtrą.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Liko kiek daugiau nei šimtas dienų iki datos, kai pigios elektros šaltinis Lietuvoje užges. Vasarą pritarus naujai importuojamos elektros pirkimo tvarkai, įjungta žalia šviesa elektros gamintojams kitąmet ją Lietuvai tiekti už didžiausią pasiūlytą kainą.

Tiek mūsų šalies viduje, tiek užsienyje pagaminta elektra nuo kitų metų bus perkama biržoje pagal naują prekybos modelį, galiojantį Europoje, tačiau kaži ar tinkamą Lietuvai.

Kaip šią savaitę tikino energetikos ministras Arvydas Sekmokas, Lietuvos derybos su galimais elektros energijos pardavėjais rodo, kad elektra nuo 2010 metų gali brangti 10, o ne 13-15 centų už kilovatvalandę (kWh), kaip buvo prognozuota anksčiau. Elektros rinkos specialistai neabejoja, kad jeigu importuojama elektra būtų superkama pagal svertinį biržos vidurkį, o ne ribinę kainą, ji tiek nebrangtų.

Mokės didžiausią kainą

Vyriausybė liepos pradžioje patvirtino Energetikos ministerijos parengtą Lietuvos elektros rinkos plėtros planą, kuris turėtų leisti atsirasti laisvai elektros rinkai nuo 2010 metų sausio 1 dienos, kai bus uždaryta Ignalinos atominė elektrinė (IAE). Šiame plane numatyta, kad rinkos modelis veiks pagal Šiaurės šalių elektros rinkos "Nord Pool" principus ir praktiką. Priimti tokį planą pavasarį deklaracijoje sutarė Baltijos šalių ministrai pirmininkai.

Kad būtų lengviau suprasti elektros pirkimo mechanizmą pagal būsimą naująją tvarką, galima panagrinėti konkretų pavyzdį: tarkime, trys elektros gamintojai biržai pasiūlė po vienodą jos kiekį, bet skirtingomis kainomis; pirmas siūlo po 8 centus už kWh, antras - 12 centų už kWh, o trečias - 20 centų už kWh. Pagal dabar Lietuvoje veikiantį aukciono principą iš jų superkama energija jų pasiūlyta kaina, o parduodama pagal svertinį vidurkį, t. y. 13,33 cento už kWh. Pritaikius "Nord Pool Spot" kainos formavimo mechanizmą, t. y. ribinių kainų metodą, energija iš visų gamintojų bus perkama už didžiausią kainą, t. y. po 20 centų už kWh. Skirtumas - 6,67 cento už kWh.

Taigi Lietuvos vartotojai mokės brangiau, o gamintojai (pirmasis ir antrasis) gaus antpelnį - atitinkamai 12 centų už kWh ir 8 centus už kWh.

Ši metodika Šiaurės šalyse sukurta tam, kad būtų skatinamos pigiausiai elektrą gaminančios įmonės, tikintis, jog jos investuos, plėsis ir išstums iš rinkos brangesnius gamintojus.

Pasak elektros rinkos specialistų, šis elektros pirkimo modelis tinka Europai, bet visai netinka Lietuvai. Specialistų nuomone, modelis mums tiktų, jeigu turėtume pigių gamintojų, kurie nemažai uždirbdami galėtų plėsti pigios energijos gamybą. Tačiau uždarius IAE, pigių elektros gamintojų mūsų šalyje neliks.

Neabejojama, kad tuo pasinaudos kaimynai latviai, turintys pigią hidroelektrinių gaminamą energiją, taip pat estai, deginantys pigų skalūną, ir, žinoma, importuotojai. Taigi Lietuvos vartotojai, mokėdami už elektrą didžiausią kainą, rems kitų šalių energetikos plėtrą.

Anot jų, niekas nedraudė Lietuvai toliau taikyti dabar galiojančio elektros prekybos modelio - pagal svertinį aukciono vidurkį. Tai, jų nuomone, leistų išvengti dirbtinio elektros kainos didinimo.

Plane taip pat numatyta remti termofikacinių elektrinių pagamintą elektros energiją, jos šiluminę energiją tiekia centralizuotam šildymui. Tai pažeidžia Europos Sąjungos (ES) direktyvą, skatinančią kogeneraciją ir elektros gamybą iš atsinaujinančių energijos šaltinių.

LŽ jau rašė, kad mūsų šalies elektros vartotojai verčiami dotuoti centralizuotos šilumos gamintojus, kurie degina brangias gamtines dujas parduodami ir šilumą, ir elektrą.

Rūpi konkurencinės sąlygos

Už šalies energetikos ūkį atsakingos institucijos pasirinktą naują elektros pirkimo modelį teisina tuo, kad tai esąs klasikinis visų biržoje organizuojamų aukcionų kainodaros principas, taikomas ES šalyse. Taip teigė AB "Lietuvos energija" Rinkos vystymo skyriaus vadovas Giedrius Radvila.

"Kainodaros mechanizmas, kuris bus taikomas nuo 2010 metų sausio 1 dienos, atspindi geriausią ES praktiką. Jo pagrindu formuojama konkurencija, indikacinė rinkos kaina, ir tai skatina investicijas į efektyvesnius ir konkurencingesnius generacijos šaltinius. Taikant šį mechanizmą visiems gamintojams sudaromos lygiavertės sąlygos konkuruoti rinkoje, kurioje efektyvesnieji turės didesnes galimybes parduoti elektros energiją, o kitiems teks ieškoti galimybių, kaip tapti efektyvesniems ir mažinti elektros energijos kainą. Tokiu būdu laimi vartotojai, nes rinkos kaina tiek trumpalaikėje, tiek ilgalaikėje perspektyvoje turi tendencijų mažėti", - paklaustas, ar šis elektros pirkimo modelis tinka Lietuvai, dėstė G.Radvila.

Pasiteiravus, ar tai, kad elektra bus superkama už didžiausią pasiūlytą kainą, dirbtinai nepakels elektros kainos galutiniam vartotojui, G.Radvila aiškina, jog tai nebus pats brangiausias pasiūlymas. "Tai bus paskutinio pasiūlymo parduoti kaina,

ją atitiks pasiūlymo pirkti kaina. Jeigu bus siūlomos didelės kainos, sandoriai nebus sudaromi", - sako jis.

Apie dabartinį elektros pirkimo modelį pagal svertinį biržos vidurkį G.Radvila mano, kad jis pritaikytas veikti rinkoje, kai yra dominuojantis gamintojas - IAE, jos elektros kaina yra reguliuojama nustatant maksimalią pardavimo kainos ribą.

Energetikos ministerijos sukurta darbo grupė, išanalizavusi aplinkinių šalių ir Lietuvos elektros rinkas, pareiškė, kad Lietuva, šių metų pabaigoje galutinai uždarysianti IAE, galės gaminti ir importuoti triskart daugiau elektros, nei jai reikia.

Faktai

Ekspertų vertinimu, Lietuvai kitąmet reikės apie 9,1 mlrd. kWh elektros energijos, o pasiūlos potencialas siekia apie 27,5 mlrd. kWh.

Tiekimas iš ne ES valstybių - Baltarusijos, Rusijos, Ukrainos - galėtų siekti iki 11 mlrd. kWh, iš Skandinavijos šalių, Estijos ir Latvijos - iki 4,6 mlrd. kWh. Lietuvos gamintojų potencialas siekia iki 8 mlrd. kWh elektros energijos.

Pagal Vyriausybės patvirtintą Elektros rinkos plėtros planą numatoma, kad kitąmet iki 3 mlrd. kWh elektros pagamins Lietuvos elektrinė, 0,35 mlrd. kWh - atsinaujinantys šaltiniai (hidroelektrinės, vėjo jėgainės), iki 1,15 mlrd. kWh - šiluminės elektrinės, 1 TWh bus perkama pagal išankstinę sutartį su Estija. Tai reiškia, kad 5,5 mlrd. kWh bus užtikrinta išankstinėmis sutartimis. Likusi dalis - apie 35 proc. - elektros energijos bus perkama rinkos sąlygomis iš Estijos, Latvijos, Skandinavijos, Ukrainos, Rusijos, Baltarusijos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"