TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Žaliajai energetikai - paramos trupiniai

2010 11 03 0:00
Komercinį Elektrėnų elektrinės naujojo bloko statybos projektą valdžia užkrovė finansuoti energijos vartotojams iš jų mokamų VIAP lėšų.
LŽ archyvo nuotrauka

Valdžia, deklaruojanti Lietuvos energetinės nepriklausomybės siekius, kitąmet iš vartotojų kišenės šimtais milijonų litų rems ne žaliąją energiją iš vėjo, vandens ar biomasės, bet rusiškas gamtines dujas kūrenančias elektrines, o daugiausia - Lietuvos elektrinę.

Planuojama, kad net 70 proc. lėšų, kurias gyventojai ir verslas kitąmet sumokės vadinamosioms viešuosius interesus atitinkančioms paslaugoms (VIAP) remti, atiteks rusiškas gamtines dujas kūrenančioms jėgainėms - Lietuvos elektrinei ir termofikacinėms elektrinėms.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) duomenimis, iš viso VIAP lėšų 2011-aisiais planuojama surinkti 613,8 mln. litų, o Lietuvos elektrinės pagamintos elektros fiksuota kaina bus supirkta beveik už 350 mln. litų, iš jų 70 mln. litų žadama skirti naujojo, devinto, bloko statybai Elektrėnuose finansuoti. Naująjį modernų 450 megavatų galios bloką ketinama pradėti naudoti 2012 metų rugsėjį. Tuo metu visame pasaulyje skatinamai atsinaujinančiai elektrai iš vėjo, vandens, saulės, biomasės remti kitąmet atiteks vos 14 proc. VIAP surenkamų lėšų.

Kaip LŽ jau rašė, į VIAP sąrašą pateko ir vartotojų pinigais taip pat bus iš dalies finansuojamos Lietuvai svarbių strateginių projektų -elektros jungčių su Švedija bei Lenkija - statybos. Švediją ir Lietuvą sujungsiančiam elektros kabeliui "NordBalt" tiesti ir Lietuvos-Lenkijos elektros jungčiai "LitpolLink" kitąmet planuojama išleisti 221 mln. litų. Iš jų vartotojų sudėtos VIAP lėšos sudarys 92,03 mln. litų.

Praplėtus VIAP sąrašą Lietuvos elektros vartotojai, taip pat gyventojai, atsiskaitydami už kiekvieną suvartotą kilovatvalandę (kWh), mokės už šias paslaugas po 6,01 cento - 27 proc. daugiau negu šiemet, kai jos siekė 4,73 cento už kWh.

VIAP lėšos skiriamos vietinei gamybai iš atsinaujinančių energetikos išteklių ir gamybai kogeneracijos jėgainėse remti, strateginiams objektams, susijusiems su energetinio saugumo didinimu, finansuoti, atominės energetikos saugumui užtikrinti, atliekoms saugoti ir laidoti Ignalinos atominėje elektrinėje, taip pat elektros energetikos sistemos saugiam ir patikimam funkcionavimui garantuoti.

Remiamas dujų importas

"Tai ydinga situacija. Remiama ne alternatyvioji energetika, o dujų importas iš Rusijos. Ir vėl mokėsime jai šimtus milijonų litų. Tuo metu vietinei atsinaujinančiai energetikai iš VIAP katilo teks mažiau negu dešimtadalis. Taip ir toliau didiname šalies energetinę priklausomybę nuo Rusijos, užuot ieškoję priemonių jai mažinti", - LŽ tvirtino Alvydas Naujėkas, Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos prezidentas.

"Šiuo metu valdžia gyvena tik viena idėja - reikia statyti naują atominę elektrinę. O visa kita, taip pat ir atsinaujinanti energetika, dedama į šoną. "Didįjį tikslą" bandoma pasiekti bet kokia kaina, ignoruojant visas alternatyvas", - kalbėjo Egidijus Simutis, UAB "Vėjo vatas" ir "Vėjo gūsis" vadovas.

Anot jo, tikėtina, jog dėl naujos atominės jėgainės priimami sprendimai, nepalankūs alternatyviajai energetikai. "Nelogiška situacija dėl VIAP, o Atsinaujinančių energetikos šaltinių įstatymo projekte irgi atsispindi gana negatyvus valdžios požiūris į atsinaujinančią energetiką", - pabrėžė jis.

"DnB NORD" banko vyriausiojo analitiko Rimanto Rudzkio teigimu, naujos atominės elektrinės statybos idėja savaime riboja vietinės ir atsinaujinančios energetikos plėtrą - pastačius galingą elektros gamintoją ir galbūt priėmus įsipareigojimus dėl būsimų elektros kainų ar suvartojimo kiekio, kitų šaltinių energijos greičiausiai nebereikėtų.

A.Naujėkas mano, kad valdžia nesugeba į alternatyviąją energetiką pažvelgti plačiau, ne vien kaip į verslo subjektų investicijas, kurios turi atsipirkti. "Norėtųsi, jog būtų pasižiūrėta globaliau -kad skatinant atsinaujinančią energetiką kuriama vietinė rinka, steigiamos naujos darbo vietos, perkamos vietinės žaliavos, o pinigai, kuriuos sumoka šalies vartotojai, neiškeliauja į Rusiją, lieka Lietuvoje ir yra reinvestuojami. Deja, to nematome", - sakė jis.

Šiuo metu vėjo elektrinių pagaminta energija superkama po 30 centų už kWk, o tai mažiau, nei kitąmet bus mokama už energiją, pagamintą iš dujų Lietuvos elektrinėje. Ji bus superkama po 30,75 cento už kWh (be PVM). "30 centų už kWh nėra labai didelė kaina, turint galvoje, kad investuojama į brangias technologijas, kurioms atsipirkti reikia net 13-14 metų, kai malūnų gyvenimo ciklas - 20 metų", - nurodė E.Simutis.

Vartotojų pinigai nusavinami

Pijus Ralys, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Energetikos komiteto pirmininko pavaduotojas, įsitikinęs, jog ydinga ir tai, kad į VIAP kitąmet įtraukiamos ir Lietuvos elektrinės naujojo bloko statybos išlaidos. "Tai komercinis projektas, jis neturėtų būti remiamas iš vartotojų mokamo VIAP. Juk bloko pagaminta energija bus parduodama rinkoje. Projektas per tam tikrą laiką turėtų atsipirkti. Tad kodėl šią statybą reikia remti visiems vartotojams, nors nė vienam jų pinigai negrįš? Komercinio projekto rėmimą būtų galima vadinti akciniu investavimu, tik šiuo atveju jokių akcijų vartotojams nesiūloma. Vadinasi, pinigai tiesiog nusavinami", - LŽ tvirtino jis.

Pasak Martyno Nagevičiaus, UAB "COWI Lietuva" Aplinkosaugos ir energetikos departamento direktoriaus, nėra viešai prieinami skaičiavimai, koks elektros kiekis turi būti nupirktas iš Lietuvos elektrinės, kad būtų užtikrintas patikimas elektros sistemos funkcionavimas. "Jeigu norima rasti lėšų naujam Lietuvos elektrinės blokui statyti, būtina tiesiai šviesiai pasakyti, kad vartotojai už jį sumoka tokią ar kitokią sumą. Nesuprantu, kam reikia įtraukti sąnaudas į VIAP, pirkti elektrą iš Elektrėnų jėgainės ir taip didinti rusiškų dujų vartojimą", - svarstė M.Nagevičius.

Elektra nebrangs

Kainų komisijos atstovai ramina, kad galutinė elektros kaina, nors VIAP ir didės, kitąmet neturėtų kilti nei gyventojams, nei verslui. Praėjusią savaitę VKEKK patvirtino elektros bendrovių kainų "lubas" ir numatė, jog viršutinė elektros tiekimo kainos riba 2011-aisiais didės maždaug 15,6 proc. - iki 0,37 cento už kilovatvalandę (kWh), skirstymo - mažės 11 proc., iki 11,28 cento, perdavimo - mažės 13,1 proc., iki 2,32 cento, vidutinė gamybos kaina kils 3,2 proc., iki 16 centų. "Patvirtinome paskutines elektros kainų dedamąsias - suma rodo, kad kainos neturėtų keistis", - penktadienį pasibaigus Kainų komisijos posėdžiui sakė Diana Korsakaitė, VKEKK pirmininkė.

Konkrečios kainos vartotojams bus paskelbtos lapkričio pabaigoje. Jos įsigalios nuo 2011 metų pradžios. VKEKK duomenimis, dabar vidutinė elektros kaina siekia 44,32 cento už kWh.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"