TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Žaliasis verslas prieinamas ne visiems

2008 01 07 0:00
Kuo ilgiau tarnaus produktas, tuo mažiau reikės išmesti šiukšlių.
LŽ archyvo nuotrauka

Vyriausybės priimtas sprendimas į viešuosius pirkimus įtraukti aplinkosaugos reikalavimus, kai kurių verslininkų nuomone, kol kas įveikiamas ne visoms įmonėms.

Pagal LR Vyriausybės patvirtintą Nacionalinę žaliųjų pirkimų įgyvendinimo programą, nuo 2008 metų į valstybinių institucijų vykdomus viešuosius pirkimus tam tikroms prekėms ir paslaugoms privaloma įtraukti žaliųjų pirkimų kriterijus.

"Vyriausybei atskaitingos valstybės institucijos ir įstaigos, atlikdamos prekių, paslaugų ir darbų viešuosius pirkimus, turės taikyti aplinkosaugos kriterijus ne mažiau kaip 10 proc. visų viešųjų

pirkimų 2008 metais, ne mažiau kaip 15 proc. - 2009 metais, ne mažiau kaip 20 proc. - 2010 metais ir ne mažiau kaip 25 proc. - 2011 metais", - informuoja Aplinkos ministerijos Bendrųjų reikalų departamento direktorius Vidmantas Adomonis.

Žaliasis pirkimas - toks viešasis pirkimas, kai perkančioji organizacija įtraukia vieną ar kelis aplinkosaugos kriterijus į viešojo pirkimo sąlygas, pasirinkdama prekes, paslaugas ir darbus ne tik pagal jų kainą ir kokybę, bet ir daromą mažesnį poveikį aplinkai.

Verslui naudinga

Vilniaus universiteto docentės Vilijos Gudonienės teigimu, verslui naudinga žinoti apie žaliųjų pirkimų kriterijus, nes viešosios administravimo įstaigos yra stambus pirkėjas: Europoje 16 proc. viso BVP sudaro viešieji pirkimai.

"Toks stambus pirkėjas gali daryti įtaką rinkai. Verslininkai turi žinoti, kad keičiasi reikalavimai viešiesiems pirkimams: kol kas vienas iš reikalavimų buvo kaina, o dabar keliama ir kitų reikalavimų", - LŽ teigė docentė. Ji neabejojanti, kad ir patiems verslininkams būtų naudinga taikyti žaliuosius pirkimus. Anot jos, tokie produktai yra ekonomiškesni: ilgiau tarnauja, pigiau kainuoja perdirbti atliekas, neteršia aplinkos, todėl mažiau reikia mokėti baudų ar turėti aplinkos taršos kvotų. Be to, verslininkams esą turėtų būti svarbi ir reputacija.

Kaip teigia V.Gudonienė, "žaliųjų" produktų pirkėjai keliamus reikalavimus taiko ir visai tiekimo grandinei: reikia pagrįsti, kad žaliavos taip pat yra ekologiškos ir atvežtos ekologišku transportu.

"Dauguma Vilniuje važinėjančių milžiniškų šiukšliavežių surenka šiukšles, bet pačios labai teršia aplinką", - kaip netinkamą "žaliosios" veiklos pavyzdį pateikia V.Gudonienė.

Anot jos, žaliesiems kriterijams priskiriamas ir produkto tarnavimo laikas: kuo ilgiau tarnaus produktas, tuo mažiau reikės išmesti šiukšlių. Be to, įvertinus viso produkto ciklą, taikomi aplinkosaugos kriterijai leidžia sumažinti savikainą.

Pašnekovė pripažįsta, kad gamybos pertvarkymas gali pareikalauti investicijų į technologijas, tačiau sako, kad kartais reikalingas tiesiog kitoks požiūris. Keliami kriterijai, anot pašnekovės, prieinami ne tik stambiosioms įmonėms.

"Tarkime, smulkiai renginių organizavimo paslaugas teikiančiai įmonei galėtų būti vienas iš reikalavimų, kad po renginio liktų ne daugiau nei 1 kilogramas šiukšlių", - kalbėjo V.Gudonienė. Jos teigimu, smulkiai įmonei keliamus aplinkosaugos reikalavimus turėtų būti netgi lengviau įdiegti. "Smulkiosios įmonės paprastai negamina didelę taršą keliančių produktų", - sakė V.Gudonienė, pripažinusi, kad sąnaudų dydis priklauso ir nuo įmonės veiklos pobūdžio.

Savikaina mažesnė

Lietuvos spaustuvininkų asociacijos prezidentė ir UAB "Firidas" valdybos pirmininkė Erika Furman LŽ tvirtino, kad Lietuva tinkamai perima Vakarų šalių pavyzdį, nes ekologijos kriterijus įdiegia laipsniškai.

E.Furman kaip pagrindinę kliūtį įgyvendinti "žaliuosius" kriterijus mato gamintojus, kurie šiai idėjai dar nepasirengę. "Pati idėja nėra nauja. Tenkindami užsienio klientų reikalavimus, daugelis įmonių ir dabar tuos standartus turi ir taiko", - sakė E.Furman. Pasak jos, įmonėms, kurioms aplinkosaugos reikalavimai būtų naujovė, reikėtų iš naujo suplanuoti įmonės investicijas ir nuspręsti: taikyti ar ne.

"Net ir pažangiausios šalys tik 50 proc. reikalavimų kelia tiems žaliesiems pirkimams", - tikino pašnekovė.

Kaip teigė E.Furman, įmonėje pradėjus taikyti šiuos kriterijus, savikaina netgi sumažėjo. "Ne vienerius metus analizavome technologijas. Ekologiškos technologijos, suplanavus jų integraciją į esamas technologijas, leidžia sumažinti savikainą", - įsitikinusi verslininkė.

Vis dėlto pašnekovė pripažino, kad nevalstybinėms institucijoms tokių pirkimų lengvai neįsiūlysi - kaina išlieka prioritetinis kriterijus.

Pelną tenka aukoti

Kaip LŽ pripažino patalpų valymo paslaugas teikiančios UAB "Ainava" komercijos direktorius Rimantas Zajarskas, bendrovė nusprendė taikyti ekologijos kriterijus, norėdama įgyti pranašumą viešųjų pirkimų konkursuose. Aplinkos ministerijos skelbtą konkursą laimėjusios įmonės komercijos direktorius pripažino, kad tokia strategija yra ilgalaikė: pelną nuspręsta aukoti dėl įvaizdžio, nes "žaliųjų" pirkimų kiekvienais metais turės daugėti.

"Norėdami laimėti tokį konkursą, nusprendėme geriau dirbti be pelno. Galbūt kituose konkursuose pavyks laimėti. Tikimės gauti rekomendaciją iš ministerijos", - neslėpė įmonės atstovas. Anot jo, ekologijos kriterijus atitinkančios medžiagos yra be galo brangios. Kainos skiriasi iki 8 kartų. "Mes investuojame ir į žmonių mokymą, nes reikia mokėti dirbti. Skiedimas, medžiagų naudojimas, taros

utilizavimas - viskas kainuoja", - sakė jis. R.Zajarsko teigimu, kol kas tėra keturios valymo paslaugas teikiančios įmonės, kurios taiko "žaliuosius" kriterijus, dar pora įmonių ketina tai daryti. Kaip teigia įmonės komercijos direktorius, tokie kriterijai kol kas įgyvendinami tik stambiosioms įmonėms, turinčioms didelę apyvartą. "Mažos įmonės tikrai nesugebės įdiegti, kol viešuosiuose pirkimuose bus teikiamas prioritetas mažiausiai kainai. Kainos kriterijus - didžiausias inovacijų varžymas - tą patį efektą galima pasiekti naudojant gerokai pigesnes medžiagas", - kliūčių mažosioms įmonėms įgyvendinti "žaliuosius" kriterijus mato pašnekovas. Anot jo, privatus sektorius kol kas renkasi paslaugas, daugiausia atsižvelgdamas į kainą.

Populiarumas - ateičiai

Aplinkos ministerijos duomenimis, "Žalieji" pirkimai šiuo metu sudaro mažiau nei 5 proc. visų pirkimų. Tuo tarpu Švedijoje ir Danijoje "žalieji" viešieji pirkimai sudaro apie 50 proc. pirkimų. Daugiausia tai valstybiniai pirkimai.

"Žalieji" kriterijai numatomi įtraukti į raštinės reikmenų, informacinių technologijų priemonių, leidybos, spausdinimo, keleivių vežimo, keleivinių transporto priemonių, lengvųjų automobilių, valymo priemonių ir paslaugų, renginių organizavimo, baldų bei įvairių kitų prekių ir paslaugų viešuosius pirkimus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"