TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Žaliavų ir produkcijos kainų pikas

2011 06 09 0:00
Dėl menkos vidaus paklausos gamintojai dalį didėjančių sąnaudų perkelia ne Lietuvos, o užsienio vartotojams, o kitą jų dalį prisiima pačios įmonės.
LŽ archyvo nuotrauka

Lietuvoje per metus, nuo praėjusio balandžio iki šių metų balandžio, pramonės produkcija brango sparčiausiai ES. Prognozuojama, kad tam įtakos turėjusios žaliavų ir energetinių išteklių kainos šiemet kils mažiau - 5-7 procentais.

Pramonės gamintojų produkcijos kainų metinis augimas Lietuvoje išlieka vienas didžiausių tarp 27 Europos Sąjungos (ES) valstybių. Per metus - 2011-ųjų balandį, palyginti su 2010 metų balandžiu, - šis rodiklis padidėjo 10,5 procento ir Lietuva, kaip rodo ES statistikos tarnybos "Eurostat" duomenys, užėmė penktąją poziciją.

Latvijoje šis rodiklis per metus išaugo 9,4 proc., Estijoje - 6 procentais. Visoje ES gamintojų produkcijos kainos per metus padidėjo 7,8 procento.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento analitikas Aleksandras Izgorodinas teigia, jog tiek Lietuvoje, tiek ES pramonės produkcija gana smarkiai brangsta dėl to, kad žaliavų ir energetinių išteklių kainos, pasaulinės krizės laikotarpiu pasiekusios žemumas, dabar ryškiai kyla. Naftos kaina jau seniai viršija 100 JAV dolerių už barelį, visų kitų pramonei svarbių metalų, pavyzdžiui, geležies, vario, kainos irgi kopia į rekordines aukštumas.

"Be to, mažos šalys į tokias pasaulines tendencijas reaguoja santykinai jautriau negu didesnės ir labiau išsivysčiusios. Todėl ir Baltijos valstybių vidurkis didesnis už kitų ES šalių pramonės kainų lygį. Kita priežastis - kuo mažesnis kraštas, tuo mažiau jis turi galimybių taikyti masto ekonomikos principą. Šio principo esmė: kuo daugiau produkcijos pagamini, tuo didesniam jos kiekiui gali perskirstyti sąnaudas. Kadangi Lietuva, Latvija, Estija yra mažos šalys, jos turi mažiau galimybių naudotis masto ekonomikos principu. Dėl to ir pramonės produkcijos kainos pas mus kyla greičiau negu kitose ES valstybėse", - aiškina A.Izgorodinas.

Kitas lemiamas veiksnys, anot jo, - energetinis intensyvumas. Jis rodo, ar šalis efektyviai naudoja energetinius išteklius ir žaliavas savo produkcijai gaminti. Pagal šį rodiklį Lietuva, Latvija ir Estija patenka tarp 10 blogiausių ES valstybių. "Esame lyderiai tarp ES

šalių pagal energetinį intensyvumą. Estija užima 3 vietą, Lietuva - 6, Latvija - 9. Kitaip tariant, mūsų gamyba nėra tokia efektyvi, mes ne taip efektyviai naudojame brangstančius žaliavų išteklius. Tai antra priežastis, kodėl Baltijos valstybės į pasaulines tendencijas reaguoja jautriau negu kitos ES šalys", - sako A.Izgorodinas.

Anot jo, daug priežasčių lemia, kad pasaulyje didėja energetinių išteklių ir žaliavų kainos. Visų pirma, tai geri investuotojų lūkesčiai dėl dabartinės pasaulinės ekonomikos situacijos ir perspektyvų. Antra, itin spartus besivystančių regionų, tokių kaip Kinija, Indija, ekonomikos augimas. Tai labai didina žaliavų ir energetinių išteklių paklausą tose šalyse. Trečia - masinis pigių pinigų įliejimas į finansų rinką. "Sunkmečiu buvo vykdomas masinis ekonomikos skatinimas ir nemaža dalis bankų prispausdintų pinigų pateko tiesiai į žaliavų rinką. Tai pučia jų burbulą pasaulyje. Per metus žaliavų kainos pasiekė aukštumas. Pavyzdžiui, vario kaina viršijo 30 metų rekordą", - pažymi A.Izgorodinas.

Mokame daugiausia

Aiškindamas, kodėl Lietuvos pramonės produkcijos kainų kilimas yra didžiausias tarp Baltijos šalių, analitikas pabrėžia, kad Lietuva, palyginti su kitomis Baltijos valstybėmis, tiek už elektrą, tiek už dujas moka gerokai brangiau negu Latvija ir Estija. "Eurostat" duomenimis, pagal elektros kainą Lietuva yra 10 vietoje, Latvija - 22, o Estija moka pigiausiai už elektrą ES. Pagal dujų kainą mūsų valstybė užima 9 vietą, Latvija - 23, Estija - 21.

Lietuvos pramonininkų atliekamas Pramonės lūkesčių indekso tyrimas, kuriame dalyvauja 130 didžiausių pramonės įmonių, parodė, kad šių metų antrąjį ketvirtį 74 proc. gamintojų prognozuoja tolesnį žaliavų

ir energetinių išteklių brangimą, o tai skatina 53 proc. įmonių pamažu didinti galutinės produkcijos kainas. "Iš mūsų tyrimo matyti, kad žaliavų kainų augimas tapo aktualesne problema negu pirmąjį ketvirtį, kai branginti produkciją ketino tik 40 proc. įmonių. Tiek pirmąjį, tiek antrąjį ketvirtį penktadaliu mažiau įmonių prognozuoja, kad didės produkcijos kainos, o ne žaliavų. Tai rodo, kad Lietuvos gamintojai į galimybes kelti kainas žiūri atsargiai. Juos riboja konkurencija tiek Lietuvos, tiek užsienio rinkose ir nepakankamai didelė vartotojų perkamoji galia.

Per metus Lietuvos vartotojams kainos pakilo 9,3 proc., o užsienio - 18 procentų. Tai reiškia, kad Lietuvos vartojimo rinka yra subsidijuojama: dėl vidaus paklausos stabilizavimo dalis sąnaudų perkeliama ne Lietuvos, o užsienio vartotojams. Kitą didėjančių sąnaudų dalį prisiima pačios įmonės - jos nekelia produkcijos kainų savo pelno sąskaita. Šiuo metu Lietuvos pramonės apyvarta auga gana įspūdingu tempu - eksportuojama 70 proc. produkcijos, tačiau pelno didėjimas gerokai atsilieka nuo apyvartos augimo", - dėsto A.Izgorodinas.

Pikas pasiektas

Kalbėdamas apie ateitį A.Izgorodinas sako, kad sparčiausias pasaulinis žaliavų ir energetinių išteklių kainų kilimas jau yra įveiktas. "Vyriausybės pasauliniu mastu imasi griežtesnių priemonių kainoms pažaboti. Europos centrinis bankas, siekdamas suvaldyti augančią infliaciją, pradėjo palūkanų normų didinimo ciklą. Tai padaryta po 3 metų pertraukos. Australija ir Kinija taip pat siekia suvaldyti infliaciją. Todėl sparčiausias žaliavų ir energetinių išteklių brangimo etapas baigėsi. Ateityje galima tikėtis nuosaikaus 5-7 proc. jų augimo iki šių metų pabaigos. Todėl ir produkcijos kainos ateityje kils nuosaikiau", - mano A.Izgorodinas.

Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos prezidentas Linas Lasiauskas tvirtina, kad jo atstovaujamos pramonės produkcijos kainų didėjimas yra akivaizdus. Pavyzdžiui, medvilnė brango 200 kartų per metus, dabar jos kainos stabilizavosi. Padidėjo kitų medžiagų, kurių kainos taip pat kilo, vartojimas. "Kainos didėjo dėl augančių žaliavų - tiek energetinių, tiek gamybos - kainų, darbo jėgos brangimo ir infliacijos", - vardija L.Lasiauskas.

Plastikinių gaminių gamintojos AB "Plasta" generalinio direktoriaus pavaduotojas Vytas Poderis sako, kad bendrovės produkcijos kainos Lietuvoje nekilo, tuo metu eksportuojami gaminiai brango. "Mūsų eksportas brangsta dėl rinkų suaktyvėjimo. Gegužę, birželį, liepą eksporto apimtis didėja, nes trūksta produkcijos. "Plastos" gaminių kainos Lietuvoje kils dėl nuolatinio žaliavų - plastiko atliekų - brangimo. Taigi Lietuvoje mūsų produkcija brangs 2-3 procentais", - teigia V.Poderis.

AB "Grigiškės" generalinis direktorius Gintautas Pangonis tikina, kad per šiuos metus higieninis popierius pabrango 3-5 proc., nes "labai stipriai sukilo žaliavų - energetinių, makulatūros, celiuliozės, medienos - kainos". G.Pangonis pažymi, jog ateityje "Grigiškių" gaminiai, jei nenukris žaliavų kainos, dar turėtų brangti iki 10 procentų. "Eksportuojame daugiau kaip 60 proc. visos produkcijos. Mūsų eksporto kainos kilo daugiau negu vietinės", - pabrėžia jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"