TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Žalioji energetika pažabota įstatymu

2011 04 21 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Ilgai lauktas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas, turėjęs skatinti žaliosios energijos iš vėjo, saulės, vandens gamybą Lietuvoje, tokias investicijas dar labiau pristabdys.

Šią savaitę Seime pagaliau buvo priimtas dvejus su puse metų rengtas ir svarstytas įstatymas dėl energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių, kurį dar turi pasirašyti šalies prezidentė.

Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas, kaip teigiama, turi padėti sumažinti Lietuvos priklausomybę nuo importuojamų energetinių resursų, o labiausiai - nuo energijos gamybai itin plačiai naudojamų gamtinių dujų, kurias Lietuva perka iš vienintelio šaltinio - Rusijos dujų milžinės "Gazprom".

Rinkos dalyviai įstatymo priėmimą sveikina vien dėl to, kad po kelerių nežinios metų pagaliau išaiškėjo žaidimo taisyklės šiame energetikos sektoriuje. Kita vertus, Vyriausybės ir Energetikos ministerijos (EM) pastangomis galutinėje įstatymo redakcijoje atsirado pradiniuose variantuose nebuvusių nuostatų, kurie užkerta kelią atsinaujinančios energetikos Lietuvoje plėtrai, pažymi jie.

Supirkimo kaina - nežinoma

"Priimtasis įstatymo variantas nuo pradinio, kuris buvo parengtas pagal analogišką Vokietijos įstatymą, skiriasi kaip diena nuo nakties. Priimtas toks įstatymo variantas, pagal kurį atsinaujinanti energetika bus ne remiama ir skatinama, o negailestingai stabdoma", - LŽ tvirtino Lietuvos atsinaujinančių išteklių asociacijos prezidentas Artūras Skardžius.

Įstatymas numato, kad iš naujai statomų atsinaujinančių šaltinių elektrinių, kurių instaliuota galia didesnė nei 30 kilovatų (kW) elektra nebus superkama fiksuotu tarifu, kaip buvo iki šiol. Buvo pritarta EM pasiūlytai nuostatai, kad prie elektros tinklų bus prijungiamos tik tos jėgainės, kurios aukcione pasiūlys elektrą mažiausia kaina - taip neva siekiama apsaugoti vartotojus nuo elektros kainų didėjimo. Už borto liks visos kitos jėgainės. Kad ir kiek jos būtų investavusios į elektros gamybos įrenginius - jų pagaminta elektra superkama nebus.

"Esminė įstatymo klaida ta, kad gamintojai bus verčiami konkuruoti tarpusavyje ir likusi nepanaudota vėjo jėgainėms skirta kvota turės būti aukcionais išdalijama tiems, kurie pasiūlys mažesnį priedą prie vidutinės rinkos kainos. Taip investicijų nepritrauksime", - įsitikinęs Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius Saulius Pikšrys.

"Sulaukėme aiškių žaidimo taisyklių ir jokių lūkesčių nebepuoselėsime. Projektus teks koreguoti ir imtis mažesnių - iki 30 kW galios - jėgainių. Jau aišku, kad didesnių saulės elektrinių statyti neapsimokės, nes atsiradus aukcionui neįmanoma planuoti pajamų. Juk suprantame, ką reiškia "skaidrūs aukcionai" Lietuvoje - juos laimės tie, kur turi laimėti", - įstatymą LŽ komentavo Saulės energetikos asociacijos prezidentas Edmundas Žilinskas.

Tai lies ne tik galingas vėjo ar saulės jėgaines, bet ir nedidukes, kurių statybos galėtų būtų įkandamos ūkininkams ar nedidelėms įmonėms. Naujos tvarkos išvengs tik tos įmonės, kurios anksčiau yra gavusios leidimus statyti vėjo jėgaines (iš viso apie 280 MW instaliuotos galios) - joms iki 2020 metų lieka galioti fiksuotas 30 ct/kWh elektros supirkimo tarifas.

Tačiau tame pačiame įstatyme numatyta vėjo energetikos plėtra iki 500 MW instaliuotos galios, tad įrengti likusius 220 MW bendros galios vėjo jėgainių parkus turėtų investuotojai, kurie jau dalyvaus aukcionuose.

Investuotojų valdžiai nereikia

Anot S.Pikšrio, dėl naujosios tvarkos norinčiųjų ir galinčiųjų investuoti į vėjo energetiką gali nebelikti, todėl įstatyme numatytų atsinaujinančių energetikos šaltinių panaudojimo tikslai greičiausiai liks neįvykdyti. "Norėdamas gauti banko paskolą jėgainės statybai, investuotojas turi turėti aiškų verslo planą, kuriame matytųsi, kad investicija atsipirks bent per 10-12 metų. Tačiau dabar gamintojas, priverstas dalyvauti konkurse, negalės pasakyti, kiek jis gaus už pagamintą elektrą, ir nepajėgs įrodyti bankui, kad jo projektas rentabilus. Veikiausiai taip yra siekiama, kad investuotojų neatsirastų", - LŽ aiškino S.Pikšrys.

Jam susidaro įspūdis, kad Vyriausybė, deklaruojanti, jog pagrindinis krašto prioritetas energetikoje yra naujos atominės elektrinės statyba, taip siekia ne ginti vartotojų interesus, bet užtikrinti rinką planuojamai branduolinei jėgainei. "Gal turi įtakos ir noras išsaugoti turimas rinkas dabartiniams kuro tiekėjams ir elektros importuotojams, kas gali tai paneigti?" - svarstė jis.

Sumažino kvotas

Leistini žaliosios energijos gamybos kiekiai taip pat buvo apkarpyti, motyvuojant tuo, kad elektra vartotojams smarkiai nepabrangtų. Numatyta, kad valstybė dabar galės išduoti leidimus eksploatuoti vėjo elektrinių parką, kurio galia siektų iki 500 MW (įstatymo rengėjai siūlė 550 MW).

Saulės šviesos energijos elektrinių parko galia galėtų siekti iki 10 MW, nors Seimo Aplinkos apsaugos komitetas siūlė penkis kartus didesnę galią, hidroelektrinių - iki 141 MW (komitetas siūlė dvigubai didesnę galią). Nesumažinti liko tik biokuro elektrinių plėtros planai - iki 355 MW vietoj 350 MW, kuriuos siūlė komitetas.

"Šiandien atsinaujinantys ištekliai sudaro 0,5 cento galutinės elektros kainos, gerokai mažiau, nei vartotojai moka už Lietuvos elektrinės išlaikymą. Man gėda buvo klausyti Seimo narių, kurie melavo, kad plėtojant žaliosios energetikos gamybą vartotojams elektra pabrangtų trečdaliu", - sakė A.Skardžius.

Jo teigimu, EM per daugiau nei dvejus metus taip ir neatliko skaičiavimų, kokios gali būti atsinaujinančių energetikos išteklių plėtros sąnaudos ir kokia nauda, taip palikdama erdvę spekuliacijoms.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"