TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

"Žalioji" energija pralaimi

2010 07 24 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Valdžia vėl užkerta kelią vėjo jėgainių plėtrai mūsų šalyje. Politikų rankomis šį verslą žlugdo importinių energijos žaliavų užtarėjai, gaunantys dešimteriopai didesnę paramą.

Kai politikai nori pakelti mokesčius, jie tikina, neva tokia išsivysčiusių Europos šalių patirtis. Tačiau kai reikia skatinti ir remti verslą - jie mėgsta būti "originalūs".

Verslininkus papiktino ne tik vilkinamas Atsinaujinančių energetikos išteklių įstatymo priėmimas bei neseniai Vyriausybės parengta nevykusi Atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimo strategija, bet ir lyg iš dangaus nukritęs Energetikos ministerijos inicijuotas įstatymo įgyvendinamasis aktas, kuris stabdys investicijas į "žalią" energiją ir didins biurokratinę naštą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovybė viešu memorandumu primena valdžiai, kad ji pernai pasirašytame Nacionaliniame susitarime įsipareigojo sudaryti palankesnes sąlygas sparčiau plėtoti atsinaujinančių išteklių naudojimą Lietuvoje. Tuo metu kyla didelis pavojus, kad Europos Komisijai pateikta Lietuvos atsinaujinančių energijos išteklių plėtros specialioji programa nebus laiku įgyvendinta.

Be to, vėjo energetikos spartesnę plėtrą jau netolimoje ateityje stabdys ne tik biurokratinės kliūtys, bet ir esamos menkos elektros tinklų struktūros galimybės. Mat vengiama ją priderinti prie naujų energetikos poreikių.

Valdžiai mielesni dujų vartotojai

Verslininkai įsitikinę, kad tyčia eskaluojamas mitas, neva parama atsinaujinančiai energetikai uždės didžiulę naštą vartotojams. Jie pabrėžia, kad tai visiška netiesa.

Šiuo metu valstybė nustačiusi, kad labiausiai remiami rusiškas gamtines dujas elektros gamybai naudojantys gamintojai. Atsinaujinančiai energetikai tenka mažiau nei 10 proc. Viešą interesą atitinkančių paslaugų (VIAP) fondo lėšų. Likę 90 proc. jo lėšų skiriama Elektrėnų elektrinei remti, tinklams modernizuoti ir pan. Kaip žinoma, šios paramos lėšos sukaupiamos į elektros tarifo struktūrą įtraukiant VIAP dalį: kiekvienas elektros vartotojas į šį fondą moka 4,5 ct nuo kiekvienos suvartotos kilovatvalandės.

Atsinaujinančiai energetikai iš viso skirta tik 43,8 mln. litų fondo paramos, šiluminėms elektrinėms - 59,9 mln. litų, o "Lietuvos elektrinei" - 370 mln. litų VIAP fondo paramos.

Ekspertai skaičiuoja, kad instaliavus 500 MW galios vėjo elektrinių, elektros kaina vartotojui padidėtų tik apie 0,3 ct už kWh. Tačiau būtų gaminama apie 2 teravatvalandės (Twh) elektros energijos per metus, kai visos šalies metinis suvartojimas yra apie 10 Twh.

Taigi reikėtų mažiau importuoti organinio kuro, mažiau būtų išmesta anglies dioksido, įgytume dalinę energetinę nepriklausomybę nuo importuojamo organinio kuro, už gamtines dujas išleidžiami pinigai liktų Lietuvoje, būtų sukurta daugiau darbo vietų, padaugėtų investicijų bei pagerėtų šalies importo ir eksporto balansas.

Išgaravęs prioritetas

Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius Saulius Vytas Pikšrys LŽ teigė, kad vos prieš metus aukščiausi valdžios atstovai nuolat pabrėžė, jog atsinaujinančių šaltinių energetika yra valstybės prioritetinė sritis, neva ji yra remiama ir vertinama kaip alternatyva mažinant priklausomybę nuo rusiškų dujų.

Tačiau metus dirbus prie įstatymo projekto ir su valdžios atstovais diskutavus apie visas su atsinaujinančių šaltinių energetika susijusias problemas, paskutiniai įvykiai parodė, kad buvo dirbta veltui. Dabar jau norima ne skatinti, bet priešingai - žlugdyti atsinaujinančios energetikos plėtrą.

"Stulbina valdžios siūlymas iš vėjo pagamintą elektrą supirkti aukciono būdu - tai vienintelis toks pavyzdys visoje Europos Sąjungoje (ES). Idėjos autoriai siūlo taikyti vėjo energijai rinkos kainą. Paaiškėjo, kad ji yra svyruojanti ir visiškai neaiški. Net 21 ES šalyje yra fiksuotas tokios energijos supirkimo tarifas, nors jo skaičiavimo būdai skiriasi. Tačiau gamintojas žino, kada jam atsipirks investicijos", - dėstė jis.

Pasak S.V.Pikšrio, atsinaujinančios energetikos plėtrai pirmiausia trūksta politinės valios. Kliūtys jai, jo nuomone, kuriamos todėl, kad planuojama mistinė atominė elektrinė, kurią pastačius neva nereikės nei vėjo, nei saulės energijos.

"Kadangi "žalios" energijos reikalauja ES direktyva, mūsų krašte leidžiama investuotojams "pažaisti" kaip vaikų darželyje. Kitas dalykas - aibė įmonių, importuojančių gamtines dujas iš Rusijos. Tad, aišku, kuo mažiau bus prigaminama elektros energijos vietoje, tuo joms finansiškai geriau, - samprotavo jis. - Jeigu ir toliau taip vyks, išvis sustos vėjo energetikos plėtra. Asociacijos nariai tarpusavyje kalba: kas pradėta, baigiam, o daugiau tikrai nieko nedarysim esant tiems procesams, kurie dabar vyksta. Sunku išgyventi, o verslas juk dirba tam, kad užsidirbtų pelno pragyvenimui."

Pelnas po 14 metų

UAB "Renerga" konsultantas Jonas Algis Jakučionis LŽ pažymėjo, kad pastaruoju metu nuolat eskaluojama, jog vėjo energetika neva yra labai pelninga ir dėl to reikia mažinti supirkimo kainas bei stabdyti šį verslą.

"Šis verslas toli gražu nėra pelningas. Pavyzdžiui, mūsų bendrovė yra pastačiusi 16 MW galios vėjo elektrinių parką, kuris veikia jau apie 5 metus ir dar statome 34 MW parką. Turėsime apie 300 mln. litų skolų, maždaug 13-14 metų mokėsime palūkanas, o pagal dabartines supirkimo kainas apie pelną tiktai svajojame", - dėstė jis.

Anot J.A.Jakučionio, valstybė "Lietuvos energijai" moka 29,6 ct už elektros energijos kilovatvalandę, pagamintą naudojant rusiškas gamtines dujas. Už jas mokami milijonai litų išplaukia į užsienį. Tuo metu už vėjo energiją mokama tik 30 ct už kWh. Skirtumas tas, kad pastaroji energija yra absoliučiai švari ir neteršianti aplinkos, be to, visiškai nepriklausoma nuo užsienio dujų ar kitų žaliavų.

Pastaruoju metu daugelis pasaulio šalių panoro turėti nepriklausomą nuo kitų šalių energetiką. Antai švedai planuoja apie 2030 metus apskritai atsisakyti kietojo kuro deginimo ir naudoti tik iš atsinaujinančių energijos šaltinių gautą energiją. J.A.Jakučionio teigimu, į šią sritį aktyviai įsitraukia net tokios šalys kaip Kinija ar Indija, o investicijos ir atsinaujinančios energetikos plėtra tose šalyse rūpi ne tik verslininkams, bet ir valdžiai.

"Pas mus vyksta nesuprantami dalykai, kalbant apie šią energetikos sritį. Antai pernai saulės energijai patvirtino supirkimo kainas, o jau šįmet liepą prakalbo, neva jos per didelės ir norima jas mažinti, - kalbėjo jis. - Visos planavimo taisyklės yra tokios, kad vėjo jėgainių parkui įrengti verslininkams užtenka metų, tačiau rengiant dokumentus tenka užtrukti 2 metus. Tiesiog nėra žalios šviesos "žaliai" energijai."

J.A.Jakučionis patikino, kad net ir bankai, stebėdami pastaruosius valdžios veiksmus - atsinaujinančios energetikos įstatymo vilkinimą - atsargiai žiūri į šią sritį ir nenori verslininkams skolinti pinigų.

Visi pinigai - gamtinėms dujoms

Lietuvos vėjo energetikų asociacijos prezidentas Stasys Paulauskas LŽ teigė, kad mūsų šalies valdžia tikriausiai nesusigaudo, jog šiuo metu vyksta pasaulinė atsinaujinančios energetikos revoliucija. Jo nuomone, mūsų krašte visiškai nepateisinami ir nepaaiškinami Vyriausybės sprendimai akivaizdžiai susieti ne su atsinaujinančių šaltinių energetikos, o su gamtinių dujų ūkio stiprinimu. Esą visi pinigai dabar metami į suskystintų dujų terminalą, papildomas importo jungtis ir pan., o šiems projektams ploja ir sveikina koncernas "Gazprom".

"Vien iš jūros vėjo elektrinių būtų galima pagaminti trečdalį visos elektros energijos iki 2015 metų. Pastatyti vėjo elektrinių parkus jūroje nėra sudėtinga, tik vis dar neišspręsti teisiniai klausimai. Naujame įstatyme numatyta tvarka, kaip bus galima įžengti į jūrą. Bet kartu nurodyta, kad Vyriausybė turės priimti tam tikrus teisinius aktus, pagal kuriuos bus skelbiami konkursai ir išduodami leidimai statyti elektrines jūroje", - dėstė asociacijos prezidentas.

S.Paulausko nuomone, toks konkursų organizavimas tik apsunkins procesą. Anot pašnekovo, valdžios atstovai galėtų pasinaudoti kitų Europos šalių patirtimi, kai norintiesiems įsigyti jūros plotą vėjo elektrinėms statyti organizuojamas aukcionas ir laimi didžiausią kainą pasiūlęs verslininkas. Anot asociacijos prezidento, dabartiniai valdžios veiksmai tik stabdys naujoves, darbo vietų kūrimą, verslo plėtrą ir panašiai.

Faktai

2009 m. ES įrengta vėjo jėgainių galia sudarė 10,163 MW - 23 proc. daugiau, palyginti su 2008-aisiais.

2009 m. pabaigoje ES buvo instaliuota 74,767 MW vėjo jėgainių galia, tai sudarė 4,8 proc. ES bendro elektros energijos poreikio.

Investicijos ES į vėjo parkus 2009 m. siekė 13 mlrd. eurų.

ES vėjo energetikos industrijoje dirba 192 tūkst. darbuotojų.

Per 2009 m. į atmosferą nepateko 106 mln. t. CO2.

2020 m. ES planuoja instaliuoti 230 GW vėjo jėgainių galių: 190 GW - sausumoje ir 40 GW - jūroje.

Ekspertų nuomone, žemyninėje dalyje realus vėjo energetikos potencialas gali viršyti 1200 MW.

 

Galima vėjo jėgainių parko galia Baltijos jūroje - daugiau nei 1000 MW.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"