TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Žaliosios energetikos žlugdymo planas

2010 11 09 0:00
Vėjo energijos supirkimo kainą bandoma susieti su elektros rinkos kaina, nors visai nežinoma, kokia ji bus ateityje.
LŽ archyvo nuotrauka

Prisidengiant vartotojų apsaugos vėliava, ketinama priversti varžytis vėjo ir saulės energijos elektrines - kuri pasiūlys elektrą už mažiausią kainą. Verslas sako, kad tokiomis sąlygomis galinčiųjų investuoti į žaliąją energetiką nebeliks, nes bankai atsisakys skolinti nepagrįstiems projektams.

Žaliąją energiją iš vėjo ir saulės norintys plėtoti verslininkai nerimauja, kad naujuose teisės aktų projektuose užkertamas kelias šios atsinaujinančios energetikos plėtrai.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pateiktame Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekte numatoma, kad iš naujai įrengtų galingesnių nei 250 kilovatų vėjo ir saulės jėgainių elektra nebus superkama už iš anksto žinomą kainą. Dėl superkamos elektros kiekių vėjo ir saulės elektrinės turės konkuruoti tarpusavyje, o laimės - už mažiausią kainą siūlantys elektrą gamintojai.

"Gamintojai konkuruoja teikdami pasiūlymus dėl pageidaujamo fiksuoto tarifo, kuris nustatomas aukciono būdu. (...) Aukciono laimėtoju pripažįstamas dalyvis, nurodęs mažiausią pageidaujamą fiksuotą tarifą", - nurodoma įstatymo projekte.

Pagal naująją schemą už vėjo ir saulės elektrinių už elektrą gaunama kaina susidėtų iš mažiausios aukciono kainos bei biržoje tam tikru laikotarpiu nusistovėjusios elektros kainos.

Ydingas modelis

"Siūloma schema visiškai sustabdytų atsinaujinančių energetikos šaltinių plėtrą. Verslas atsiduria visiškai neapibrėžtoje situacijoje. Paprastai projektai vykdomi, įdedant apie 30 proc. savų lėšų, o iš bankų skolinantis apie 70 procentų. Tačiau supirkimo kainai tapus nežinomuoju, joks bankas neskolins pinigų, nes nematys aiškaus verslo plano ir projekto atsipirkimo", - LŽ tvirtina Saulius Pikšrys, Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) direktorius. Jo teigimu, net šiandien, esant fiksuotai 30 ct už kWh supirkimo kainai iki 2020 metų, bankai nenoriai teikia paskolas jėgainių plėtrai arba siūlo jas nepalankiomis verslui sąlygomis. Mat investicijų į vėjo jėgaines atsipirkimo laikas itin ilgas, o vidutinė kilovatvalandės gamybos savikaina siekia 31,4 ct už kWh, t. y. ji didesnė už galiojančią energijos supirkimo kainą.

Kaip LŽ nurodė Egidijus Simutis, bendrovių "Vėjo gūsis" ir "Vėjo vatas" atstovas, orientacinė vidutinės 2 megavatų instaliuotos galios vėjo jėgainės kaina, įskaičiuojant išlaidas statybai ir infrastruktūrai, siekia iki 4 mln. eurų. "Investuojama į labai brangias technologijas, ir esant dabartinei elektros supirkimo kainai jos atsiperka per 13-14 metų. Turint galvoje, kad vėjo jėgainės gyvenimo ciklas siekia maždaug 20 metų, kalbos apie didžiulį vėjo energetikų pelną nieko vertos", - sakė E.Simutis.

Ilgas atsipirkimo laikas ir bankų atsargumas, finansuojant vėjo energetikos projektus, yra viena priežasčių, kad šiuo metu veikia vos 100 MW galios vėjo jėgainių, mažiau nei pusė numatytųjų pastatyti iki 2010 metų.

Kaip pastebi energetikai, jei įstatyme siūlomas paramos modelis įsigalios, Lietuva gali neįgyvendinti įsipareigojimų Europos Sąjungai (ES) dėl atsinaujinančių šaltinių elektros kiekių.

Naudinga "saviems"

UAB "Saulės energija" direktorius Edmundas Žilinskas apie siekiamą keisti atsinaujinančių energijos šaltinių (AEŠ) rėmimo tvarką tiesiai šviesiai rėžia - tai korupcija. "Ką tai reiškia aukcionas? Ateis "sava" kompanija, pasiūlys mažą nerentabilią kainą ir laimės. O tada galimi du scenarijai - arba užims vietą ir neleis ateiti kitiems rinkos dalyviams ir taip stabdys plėtrą, arba pasinaudos teisės aktų išlygomis, kurios byloja, kad pasikeitus sąlygoms konkurso laimėtojui supirkimo kaina gali būti pakeista. Tačiau sąžiningam verslui čia vietos nebus", - LŽ aiškina jis.

Kad vadinamasis konkurencijos principas, siūlant kuo mažesnį tarifą, yra palankiausias įmonėms, kurios nesirengia statyti jėgainių, pripažįsta ir S.Pikšrys. "Tos, kurios nieko daryti nesirengia, gali siūlyti centus, nes niekuo nerizikuoja. Tie, kurie išties nori statyti, negalės prašyti mažo tarifo", - aiškina jis.

Nemažai tariamų investuotojų į vėjo elektrines dalyvavo ir anksčiau vykusiuose konkursuose, kurių metu buvo išdalyti leidimai statyti 280 MW galios įrenginių. Tačiau nemažai laimėtojų siekė tik perparduoti projektus, todėl dalis vėjo jėgainių lig šiol liko nepastatyta.

Per anksti

"Iš principo, idėja užtikrinti mažiausią AEŠ kainą yra teisinga ir vartotojams naudinga, tačiau aiškiai per ankstyva. Šiuo metu tokia tvarka gali apskritai sustabdyti AEŠ plėtrą. Vėjo energijos supirkimo kainą bandoma susieti su elektros rinkos kaina, nors visai negalime prognozuoti, kokia ateityje ji bus, net nežinome, ar bus pastatyta nauja atominė elektrinė, ir kiek jos elektra galėtų kainuoti. Kai tiek daug nežinomųjų, į AEŠ investuos tik beprotis arba avantiūristas", - LŽ sakė Danas Arlauskas, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos direktorius.

AEŠ atstovai vertina, kad siūloma aukcionų tvarka tokiems projektams yra iš esmės ydinga. Visame pasaulyje AEŠ projektams taikomi kitokie reikalavimai nei iškastinio kuro ar atominės energetikos komerciniams projektams, suteikiant paramą, kol projektas atsiperka ir tampa konkurencingas rinkoje.

Atsinaujinančios energetikos skatinimas fiksuotais supirkimo tarifais veikia 21-oje iš 27 ES šalių - Airijoje, Austrijoje, Bulgarijoje, Čekijoje, Danijoje, Estijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Kipre, Latvijoje, Liuksemburge, Maltoje, Olandijoje, Portugalijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Suomijoje, Vengrijoje, Vokietijoje ir kol kas Lietuvoje.

Išvengė tik mažieji

Įstatymo projekte numatyta, kad aukcione turėtų dalyvauti visos naujai statomos vėjo ir saulės jėgainės, išskyrus pačias mažiausias. Nauju vėjo energetikos plėtros etapu numatytam bendram 220 MW galios vėjo elektrinių "paketui" remti bus taikoma jau nauja - konkurencinė - rėmimo tvarka.

Seniau pastatytų arba planuojamų statyti vėjo elektrinių, kurių operatoriai yra laimėję prieš kelerius metus skelbtus konkursus vėjo jėgainėms prijungti prie elektros tinklų, elektrą iki 2020 metų žadama ir toliau supirkti po 30 ct už kWh.

Motyvuojama tuo, kad AEŠ jėgainėms konkuruojant ir siūlant mažesnę kainą, žalioji energijos kaina neva mažesne našta užguls vartotojų pečius.

Rūpesčio vartotojais fone rusiškas dujas kūrenančios Lietuvos elektrinės (LE) pagaminta elektra šiemet superkama po 29,31 ct už kWh (be PVM), kitų supirkimo kaina dar šiek tiek ūgtelėjo. Kaip diena ir naktis skiriasi iš atsinaujinančių šaltinių bei LE superkami elektros kiekiai. Vadinamųjų viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) mokesčio, kuris įskaičiuojamas į kiekvienos elektros kilovatvalandės kainą, lėšų kitąmet planuojama surinkti beveik 614 mln. litų - iš jų Elektrėnų jėgainei turėtų atitekti beveik 348 mln. litų (apie 56 proc.), o atsinaujinančiai energetikai numatyta vos 14 proc. VIAP sumos.

Vyriausybė spaudė

"Pateiktas įstatymo projektas yra kompromisas su Vyriausybe. Ji motyvavo, kad AEŠ sektoriuje turi būti konkurencija, todėl nori nenori teko koreguoti darbo grupės ilgai derintą įstatymo projektą. Antraip Vyriausybė būtų teikusi alternatyvų projektą, ji turi tokį parengusi, o tas projektas dar prastesnis", - LŽ paaiškino Jonas Šimėnas, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, vadovavęs įstatymo projektą rengusiai darbo grupei.

Anot D.Arlausko, Vyriausybei laikantis savo pozicijos, rimtų diskusijų dėl įstatymo nuostatų beveik nebuvo. "Nesu sąmokslo teorijų šalininkas, bet šio sprendimo priežastys man neaiškios ir vargu ar skaidrios", - pastebi jis.

"Asocijuotos struktūros kartu su Seimo aplinkosaugos komitetu dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo diskutavome, rengėme daugiau nei metus, kiekvieną mielą savaitę rinkomės į posėdžius. Vasaros pradžioje įstatymo projektas pateiktas Seimui, po to jis buvo svarstomas ir darkomas, pastabos šimtais ėjo iš Energetikos ministerijos ir Vyriausybės, kol įstatyme pradingo pats svarbiausias dalykas - fiksuotas energijos supirkimo tarifas, kuris garantuotų žaliojo sektoriaus plėtrą", - pasakoja Alvydas Naujėkas, Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos prezidentas.

Pasak S.Pikšrio, jam susidaręs įspūdis, kad Vyriausybė suinteresuota išlaikyti rinką "Gazprom" dujoms ir iš Rusijos importuojamai elektros energijai. "Spaudimas buvo didžiulis. Mes pateikėme skaičius, įrodėme, kad vėjo energetika naštos vartotojams nepadidintų, jei, kaip ir planuojama, būtų mažinami iš LE superkamos elektros kiekiai. Bet mūsų argumentai atsimušė kaip žirniai į sieną", - sakė jis.

J.Šimėno nuomone, pateiktasis įstatymo projektas "nėra visiškai blogas". "Jei matysime, kad AEŠ plėtra tikrai nevyksta, ateityje galėsime tas klaidas ištaisyti", - ramino jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"