TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Žaliosios energijos gamintojai neturi užtarėjų

2007 05 26 0:00
Vėjo ir hidroenergiją gaminančios įmonės lieka nuošalyje skirstant ES paramą.
LŽ archyvo nuotrauka

Elektrą iš atsinaujinančių išteklių gaminantys energetikai teigia, kad valstybė ne tik neremia, bet dar ir kliudo plėtoti žaliosios energijos gamybą. O prie Europos Sąjungos paramos fondų valdininkai jų nė artyn neprileidžia.

Skirstydama 2007-2013 metų Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramą valstybė teiks skirtingus prioritetus žaliosios ir tradicinės energijos gamintojams.

ES paramos skirstymo planas dar nėra galutinis, bet greičiausiai bus taip, kaip siūlo Ūkio ministerija: vėjo ir vandens energiją elektros gamybai naudojančių energetikų projektai ES paramos lėšų negaus.

Marijus Franckevičius, Energetikos agentūros direktorius, aiškina, jog toks sprendimas priimtas todėl, kad šių šakų pagaminta elektra esą jau dotuojama valstybės. Pasak jo, tokia pati tvarka dėl tų pačių motyvų galiojo ir skirstant 2004-2006 metų ES paramą.

Anot M.Franckevičiaus, 127 mln. litų ES paramos pagal priemonę "Atsinaujinančių išteklių panaudojimas energijos gamybai" ketinama skirti toms tradicinėms energetikos įmonėms, kurios gamina šilumą ir elektrą - įrenginių statybai ar jų pritaikymui dirbti su biokuro įrenginiais.

Dotacijos neguodžia

Tačiau vėjo ir hidroenergetikų valstybės dotacijos neguodžia. Nors valstybė už vėjo jėgainėje pagamintą kilovatvalandę elektros energijos moka 22 centus, Stasys Paulauskas, Lietuvos vėjo energetikų asociacijos prezidentas, spėja, kad neilgai trukus ši dotacija gali baigtis. Anot pašnekovo, Ignalinos atominėje jėgainėje (IAE) ir Elektrėnų šiluminėje elektrinėje pagaminta elektros kilovatvalandė kainuoja 8,5 cento. S.Paulauskas skaičiuoja, kad uždarius IAE veiks tik šiluminė elektrinė Elektrėnuose, o jos pagaminta kilovatvalandė kainuoja 19,5 cento. "Ar galime būti tikri, kad iki 2010 metų dujų kaina nepakils? Jai padidėjus kiltų ir šiluminės elektrinės gaminamos elektros kaina. Greičiausiai ji viršytų 22 centus. O tuomet remti vėjo energetikos valstybei nebereikės", - sako S.Paulauskas.

Petras Punys, Lietuvos hidroenergetikų asociacijos prezidentas, taip pat mano, kad 20 centų valstybės dotacija, kurią ji moka už hidroelektrinėje pagamintą kilovatvalandę - ne aukso kasyklos. Mat už importuotas dujas naudojančių katilinių pagamintą kilovatvalandę, anot P.Punio, valstybė moka po 19,6 cento.

Pašnekovas sako, kad 20 centų kaina už hidroelektrinėje pagamintą kilovatvalandę elektros galios iki 2020 metų.

"Gaminant elektrą senose hidroelektrinėse ir gaunant tokią kainą dar galima gauti pelno, tačiau pasistatyti naujų hidroelektrinių neįmanoma. Mūsų tokia kaina netenkina, nes bėgant laikui ją veiks infliacija, o to niekas neįvertina", - kalba P.Punys.

Gausybė ribojimų

"Kasdien į mus kreipiasi po tris keturis žmones, norinčius statyti vėjo jėgaines. Tačiau tam reikia įveikti sudėtingas procedūras. Jei turite žemės sklypą, tam plotui, kuriame ketinate statyti vėjo malūną, reikia pakeisti žemės paskirtį. Be to, ketinimas statyti vėjo malūną svarstomas rajono taryboje", - pasakoja S.Paulauskas.

Negana to, valstybė yra nustačiusi, kad vėjo jėgainė gali būti tik 250 kilovatų. Anot S.Paulausko, tokio galios ribojimo nėra jokioje kitoje valstybėje. Tuo tarpu turėti galingesnę vėjo jėgainę būtų naudingiau, nes kuo jos galia didesnė, tuo labiau apsimoka gaminti elektrą.

"Jei mums leistų plėtoti vėjo energetiką, per trejus metus galėtume pagaminti tiek elektros energijos, kad patenkintume 20 proc. gyventojų poreikių, - tikina S.Paulauskas. - Tačiau Vyriausybė neturi jokių interesų, kad būtų gaminama daugiau žaliosios energijos."

Priminęs, kad iš pirmojo paramos etapo ES struktūrinių fondų lėšų vėjo jėgainėms statyti nebuvo skirta lėšų, S.Paulauskas atvirai pažėrė kaltinimus: "Juk Ūkio ministerijoje projektus vertina tie, kurie suinteresuoti tradicinės energetikos išlikimu, tad kaip jie gali pritarti projektams, kuriais būtų remiama atsinaujinančių išteklių energetika."

S.Paulauskas teigia, kad naujoji atominė elektrinė pagamins tik 30 proc. elektros kiekio, kuris bus reikalingas Lietuvai. Tad atsinaujinančių išteklių energija taps dar reikšmingesnė.

Jaučiasi nereikalingi

S.Paulauskas primena, kad elektros perdavimo tinklas priklauso "Lietuvos energijai". Jos stebėtojų taryboje - Ūkio ministerijos sekretorius Anicetas Ignotas, valdyboje - tos pačios ministerijos atstovai, kuriems, kaip sakė S.Paulauskas, mokamos tantjemos. "Dėl jų šie žmonės stengiasi išlaikyti esamas pozicijas. Ūkio ministerijoje 150 žmonių užsiima tradicinės energetikos reikalais. Tačiau nėra nė vieno, kuris rūpintųsi atsinaujinančia energija, nes iš jos negalima pasipelnyti", - sako S.Paulauskas.

Ūkio ministerijos sekretorius A.Ignotas nesutinka, kad valstybė stabdo žaliosios energetikos plėtrą. "Tiesiog kogeneracinės šilumos ir biokuro elektrinės labiau apsimoka negu organinio kuro elektrinės, ypač brangstant medienai", - kaltinimus dėl abejingumo žaliajai energijai atremia A.Ignotas.

"Tradicinį kurą naudojantys energetikai turi labai stiprius lobistus. Be to, niekas nenori turėti konkurentų", - priežastis, dėl ko skirstant ES paramą vėjo ir hidroelektros gamintojai lieka nuošalyje, komentuoja P.Punys.

Jis įsitikinęs, kad energetikai iš atsinaujinančių išteklių turi būti skirta ES struktūrinių fondų lėšų, nes taip būtų galima didinti žaliosios energijos konkurencingumą. Tačiau pašnekovas mano, kad skirti lėšų šiai sričiai kliudo tai, jog dažnai į vėjo energetiką investuoja užsieniečiai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"