TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Žaliosios energijos gausėja tik popieriuje

2011 03 21 0:00
Šiuo metu vėjo elektrinių pagaminama elektros energija superkama po 30 ct už kilovatvalandę (kWh), taip pat kaip ir biomasės. Tačiau importinį iškastinį kurą deginančių elektrinių generuojama elektros energija superkama dar brangiau - po 30,75 ct už kWh.
LŽ archyvo nuotrauka

Valdžia nesudaro prielaidų verslui investuoti į žaliosios energetikos plėtrą, tad Lietuvai gali nepavykti laiku įvykdyti įsipareigojimų ES dėl atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo, o šalies priklausomybė nuo importinių energijos resursų nemažėja.

Pernai birželį priimtoje Nacionalinėje atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) plėtros strategijoje numatoma sparti žaliosios energetikos plėtra Lietuvoje ir nurodoma, kad šaliai numatyti rodikliai 2020 metais 23 proc. visos energijos pagaminti iš atsinaujinančių energijos šaltinių bus įgyvendinti ir netgi viršyti.

Strategijoje teigiama, kad bendras galutinės energijos vartojimas 2020 metais sieks 6,14-6,41 mln. tonų naftos ekvivalento (tne), iš šio kiekio 1,48 mln. tne bus pagaminama iš atsinaujinančių energijos šaltinių, o tai ir yra Europos Sąjungos (ES) reikalaujamas rodiklis.

Specialistai ir ekspertai, skirtingai nei Energetikos ministerijos valdininkai, neguldo galvų, kad ES reikalaujamus tikslus pavyks įgyvendinti. Martynas Nagevičius, Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos vadovas, prognozuoja kur kas mažesnius skaičius. Kaip jis nurodo, jeigu išliktų dabartinės AEI skatinimo tendencijos, po devynerių metų iš AEI būtų pagaminta tik 1-1,1 mln. tne.

M.Nagevičiaus skaičiavimais, norint pasiekti ES direktyvoje nustatytus tikslus, centralizuotos šilumos tiekimo, elektros ir transporto sektoriuose iš AEI pagamintos energijos kiekis nuo 2009 iki 2010 metų turėjo padidėti nuo 0,33 iki 0,97 mln. tne, t. y. net tris kartus. Tačiau prielaidų tokiam investicijų į atsinaujinančią energetiką šuoliui, anot specialistų, kol kas nematyti.

Didžiulis potencialas

2010 metų pradžioje pateiktoje Valstybės kontrolės audito ataskaitoje dėl AEI potencialo panaudojimo konstatuota, kad Lietuva turi solidžius AEI rezervus, kurių panaudojimas taptų veiksminga priemone užtikrinant energetinę nepriklausomybę ir padėtų spręsti aplinkosaugos problemas, gerokai sumažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.

"Lietuvoje esančių AEI rūšių ir jų kiekio gausa sudaro sąlygas pasiekti šiuos tikslus. Mūsų krašte yra tokių AEI, kurių neturi gretimos šalys (pvz., geoterminė energija, kurią būtų galima panaudoti elektrai gaminti). Pagal biomasės potencialą Lietuva užima antrąją vietą ES, pagal tinkamumą gaminti biodegalus - pirmąją vietą ES", - nurodo valstybės kontrolieriai.

Kartu jie pažymėjo, kad esama nemažos rizikos, jog šios galimybės gali būti neišnaudotos arba išnaudotos neefektyviai. Anot Valstybės kontrolės, esamos skatinimo priemonės yra nepakankamos AEI naudojimo plėtrai, AEI naudojimo paramos suteikimo tvarka neleidžia padidinti ES paramos, neišnaudojamos galimybės derinant energijos gamintojų, tiekėjų ir vartotojų interesus.

Specialistai tvirtina, kad prabėgus daugiau nei metams, kai buvo pateiktos valstybės kontrolierių išvados, situacija nepagerėjo nė per nago juodymą, o kai kuriose srityse ir pablogėjo.

Biokuras nebedomins

Nors ministerija džiūgauja, kad jau pernai apie 18 proc. visos energijos buvo gaminama iš AEI, todėl įsipareigojimai po devynerių metų jos naudoti 23 proc. yra nesunkiai pasiekiami, tai daugiau žongliravimas skaičiais. "Gražus" rodiklis atsirado dėl to, kad ekonominio nuosmukio metu sumažėjo bendras suvartotos energijos kiekis, o ne todėl, kad būtų ženkliau padidėjęs žaliosios energijos gamintojų pajėgumas.

Ekspertai sako, kad AEI plėtra vos įžiūrima - šiuo metu visiškai sustabdyta mažųjų hidroelektrinių plėtra, biokuro elektrinių plėtra tėra epizodinė, o vėjo elektrines stato tik tie plėtotojai, kurie laimėjo konkursus iki 2006 metų.

Net remiantis energetikos ministro Arvydo Sekmoko pateikta informacija, bendra biomasės elektrinių instaliuota galia per 2009-2010 metus nepadidėjo - ji tebesiekia tuos pačius 34 megavatus (MW). Tačiau ministerija drąsiai prognozuoja, kad biomasės jėgainių galia per ateinančius devynerius metus išaugs iki 224 MW, taigi kone 7 kartus, ir net 60 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos 2020 metais neva bus pagaminama iš atsinaujinančių šaltinių.

Centralizuotos šilumos tiekėjai sako, kad iš nebrangaus ir mažiau aplinką teršiančio biokuro Lietuvoje šiuo metu tepagaminama 19 proc. visos centralizuotai tiekiamos šilumos energijos. "Jau šiandien valstybiniu lygiu būtina imtis visų veiksmų, kurie amortizuotų galimus dujų kainos didėjimo padarinius. Lietuva privalo radikaliai keisti šilumos gamybai naudojamo kuro balansą - brangstančias dujas būtina keisti pigiu ir ekologišku vietiniu biokuru", - įspėja Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) vadovas Vytautas Stasiūnas.

M.Nagevičius tvirtina, kad perėjimas prie biokuro, kuris sudaro didelę planuojamo AEI gausėjimo dalį, įmanomas tik atsiradus rimtai ES fondų ar valstybės paramai. Antraip investicijos stos dėl "grietinėlės nugraibymo efekto", kai pasiekus tam tikrą energijos gamybos iš biomasės apimtį toliau investuoti į biokuro katilus įmonėms nebeapsimokės.

"Net esant palankioms sąlygoms be paramos apsimoka statyti biokuro katilus, kurių galios užtenka pagaminti iki 40 proc. metinio tipinės centralizuotos šilumos sistemos poreikio. Tai reiškia, kad patenkinus šiuos poreikius statyti naujus biokuro įrenginius, kurie gamintų daugiau nei bazinis šilumos poreikis, be paramos neapsimokės - jie neatsipirks, nes jų pajėgumas bus ne iki galo panaudojamas. Investuojant toliau, reikėtų vis daugiau paramos, kad tokios investicijos duotų naudos vartotojams", - aiškina M.Nagevičius.

Gausesnis biokuro naudojimas, tikėtina, leistų atpiginti centralizuotai tiekiamą šilumą arba jos kaina bent jau nedidėtų. Gamtines dujas, kurios šiuo metu sudaro didžiąją dalį šilumos ūkyje naudojamo kuro, Rusija parduoda Lietuvai brangiausiai iš visų ES šalių.

LŠTA duomenimis, Lietuvos šilumos tiekimo įmonės už gamtines dujas vasarį mokėjo 1433 litus už tne su transportavimo mokesčiu, sausio mėnesį ši kaina sudarė 1414 litų už tne. Tuo metu biokuro kaina šilumos tiekėjams nesiekia 700 litų už tne - tai perpus mažiau nei dujų, be to, panaši biokuro kaina laikosi jau ne vienus metus.

Vėjo energetikai - trukdžiai

Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos skaičiavimais, vėjo jėgainės pernai pagamino mažiau nei 2,5 proc. visos šalyje suvartojamos elektros energijos, o vėjo energetikos plėtra šiuo metu Lietuvoje atsilieka nuo valstybės anksčiau deklaruotų tikslų - per šešerius metus buvo instaliuota tik 160 MW galios vėjo elektrinių, nors anksčiau buvo planuota iki šių metų įrengti 280 MW.

EM prognozėmis, vėjo elektrinių instaliuota galia iki 2020 metų nuo šiemetinių 160 MW padidės iki 500 MW, t. y. apie tris kartus.

Tačiau vėjo energetikai tuo abejoja. Nors vėjo jėgainių suminė galia, pradėjus eksploatuoti naujus įrenginius, nuo 2008 metų gana smarkiai augo, tačiau tolesnės vėjo energetikos plėtros perspektyvos tampa miglotos. Iš lyg kaleidoskope besikeičiančių Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekto variantų jau dingo nuostata, kad vėjo elektrinių pagamina elektra bus superkama fiksuota kaina. Įmones, investavusias į milijonus litų kainuojančius įrenginius, planuojama "įmesti" į rinką, kur jos dėl elektros supirkimo kainos konkuruotų tarpusavyje. Specialistai neabejoja, kad jeigu įstatyme atsiras tokios nuostatos, investicijos į vėjo energetiką plėtrą sustos.

Vis garsiau girdėti ir kitokie pareiškimai: neva vėjo elektros supirkimo tarifas esąs per didelis, todėl turi būti svarstomas iš naujo. Šiuo metu vėjo elektrinių pagaminama elektros energija superkama po 30 ct už kilovatvalandę (kWh), taip pat kaip ir biomasės. Tačiau iš Rusijos importuojamą iškastinį kurą deginančių elektrinių generuojama elektros energija šiuo metu superkama po 30,75 ct už kWh - dar brangiau nei gaminama iš AEI šaltinių.

Hidroenergetika - beveik neįmanoma

"Nuo 2007 metų naujų hidroelektrinių kaip ir neturime, vargu ar turėsime jų ateityje. Draudžiamos tvenkti upės Lietuvoje yra masinis reiškinys - šiuo metu yra uždrausta tvenkti 170 upių ir jų ruožus, tuo tarpu kitose šalyse tokių draudimų beveik nėra", - sako Petras Punys, Lietuvos hidroenergetikos tarybos pirmininkas.

Šiuo metu Lietuvos hidroelektrinių bendra galia siekia 127 MW, o valdininkai planuoja, kad 2020 metais jų galingumas sieks 141 MW.

Tačiau net ir tokios kuklios hidroenergetikos plėtros sunku tikėtis. Minėtoje Valstybės kontrolės ataskaitoje dėl AEI potencialo naudojimo pažymėta, kad aplinkosaugos reikalavimai hidroenergetikai Lietuvoje yra griežčiausi iš visų ES šalių, todėl galimybės plačiau naudoti hidroresursus beveik išsemtos.

Investicijos į ateitį

"Tenka konstatuoti, kad Lietuvoje formuojamas neigiamas požiūris į atsinaujinančių šaltinių energetiką - neva tai neturėtų būti būdas verslui užsidirbti, neva ji didins energijos kainas, kelia grėsmę aplinkai. Vadovaujantis panašia logika, vaikų nereikia mokyti ir lavinti, nes tai daug kainuoja", - trumparegišką valdžios ir kai kurių politikų požiūrį kritikavo M.Nagevičius.

Jis apgailestavo, kad Lietuvoje iki šiol nesuvokiama ir neskaičiuojama atsinaujinančios energetikos ilgalaikė nauda krašto ekonomikai, nors būtent taip ji vertinama daugumoje išsivysčiusių ES valstybių.

Konsultanto skaičiavimais, investuodama į žaliąją energetiką, Lietuva ne tik taptų mažai priklausoma nuo importuojamų energijos išteklių bet ir ilgainiui gautų apie 5 mlrd. litų visuomeninę naudą - mažėtų išlaidos dėl šiltnamio dujų ir kitų teršalų išmetimo, į nacionalinę ekonomiką sugrįžtų lėšos, nes jėgainių projektavimo, montavimo, įrangos gamintojų, biokuro tiekėjų įmonės mokėtų mokesčius, o šių bendrovių darbuotojų uždarbis būtų išleidžiamas Lietuvoje, gerokai sumažėtų išlaidos importuojamai elektros energijai ir gamtinėms dujoms pirkti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"