TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Žaluma brangesnė, bet garbingesnė

2012 09 24 8:20
LŽ archyvo nuotrauka/Nuo 2013 metų pasirašyti sutartis su nepriklausomais tiekėjais jau bus kviečiami ir gyventojai.

Lietuvoje jau randasi įmonių ir gyventojų, kurie už elektros energiją moka brangiau, bet gali didžiuotis, kad jų naudojama elektra yra gaminama tik iš atsinaujinančių energijos išteklių.

AB "Lietuvos energija" antrinė įmonė UAB "Energijos tiekimas" pranešė, kad neseniai vien vadinamoji žalioji energija buvo pradėta tiekti mažmeninės prekybos tinklo "Iki" operatorei UAB "Palink" ir didžiausio Lietuvoje degalinių tinklo savininkei UAB "Lukoil Baltija". Joms, kaip ir anksčiau su "Energijos tiekimu" sutartis pasirašiusioms gyvūnų maisto gamybos bendrovei "MARS Lietuva" bei mineralinio vandens išpilstymo bendrovei "Druskininkų Rasa", tiekiama elektros energija, gaminama Kauno hidroelektrinėje.

"Dirba" ir žiemą

Kauno hidroelektrinė, kaip žinoma, gali veikti tik tada, kai Nemune užtenka vandens. Žiemą ši jėgainė paprastai elektros negamina. Tai nereiškia, kad tokiu metu bus uždarytos ir "Iki" parduotuvės bei "Lukoil" degalinės. Mat visi gamintojai elektrą tiekia į bendrą energetikos sistemą, kur ji tarsi susimaišo, o atskirti, kuri kieno, gali tik elektros perdavimo linijų operatorė AB "Litgrid", atliekanti perkamos bei naudojamos elektros energijos apskaitą.

Minėti energijos vartotojai "Energijos tiekimui" yra įsipareigoję išnaudoti beveik trečdalį Kauno hidroelektrinės galios, apie 32 proc. nuo 101 kW. "Litgrid" apskaičiuoja, kiek elektros energijos yra pagaminusi Kauno hidroelektrinė, ir dalis nuo bendros gamybos tenka žaliosios energijos vartotojams. Taigi net ir tokiu atveju, jei visa Lietuvoje naudojama elektros energija būtų perkama užsienyje, minėti vartotojai statistiškai naudotų tik Kauno hidroenergiją.

Pigiau nekainuos

Energetikos specialistų teigimu, Kauno hidroelektrinėje gaminamos elektros energijos savikaina yra mažiausia Lietuvoje, tačiau žaliosios energijos vartotojai už ją net brangiau moka, negu kiti moka už pagamintą didesnėmis sąnaudomis.

"Nereikia painioti dviejų dalykų - gamybos ir prekybos. Gaminti elektrą hidroelektrinėje iš tiesų yra labai pigu, bet energijos, pagamintos iš atsinaujinančių išteklių, Lietuvoje trūksta, o jos pageidaujama daugiau, negu gaminama. Taigi pasiūla gerokai neatsilieka nuo paklausos, todėl ir kaina didesnė", - elektros kainodaros vingrybes LŽ aiškino "Energijos tiekimo" generalinis direktorius Algirdas Juozaponis. Be to, anot jo, visame pasaulyje energija, gaminama iš atsinaujinančių išteklių, yra brangesnė.

Bendrovės vadovo teigimu, elektros energiją "Energijos tiekimas" perka iš kelių šaltinių suderėtomis kainomis, tačiau didžiausią dalį - iš "Lietuvos energijos".

Be prievartos

Net 74 proc. iš 500 apklaustų Lietuvos įmonių svarstytų pirkti elektros energiją, pagamintą iš atsinaujinančių šaltinių, o 17 proc. įmonių sutiktų už žaliąją energiją mokėti daugiau. Tai rodo "Energijos tiekimo" atlikto tyrimo duomenys. Atliekant kitą tyrimą, 72 proc. įmonių nurodė, kad pasirenkant nepriklausomą elektros energijos tiekėją svarbu arba labai svarbu, kad jis galėtų pasiūlyti elektros energijos iš atsinaujinančių šaltinių.

UAB "Lukoil Baltija" generalinis direktorius Ivanas Paleičikas sako, kad bendrovė tapo pirmuoju degalinių tinklu, aprūpintu žaliąja elektros energija ir gavusiu tai patvirtinantį sertifikatą. Pasak jo, sprendimas pasirašyti sutartį dėl tokios elektros energijos tiekimo yra strateginis kompanijos žingsnis prisidedant prie aplinkos tausojimo. To siekiama ir vartotojams siūlant žalesnio kuro rūšis bei jo priedus.

UAB "Palink" atsinaujinančių energijos šaltinių pagamintą elektros energiją, naudojamą savo parduotuvėse, sandėliuose, biuro ir kituose bendrovės pastatuose, laiko dideliu savo laimėjimu.

"Tai ne vienintelė UAB "Palink" iniciatyva, įgyvendinama siekiant tausoti aplinką. Nuo praėjusių metų visose "Iki" parduotuvėse - tik taupiosios elektros lemputės, o lauko iškabos tamsiuoju paros metu šviečia trumpiau. Dėl racionalesnio elektros energijos vartojimo parduotuvėse uždengti ir atviri šaldikliai, o neseniai didžiųjų parduotuvių šaldymo sistemose vietoj freono pradėtas naudoti anglies dvideginis, kuris labai sumažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją", - pasakojo "Palink" atstovas Valdas Lopeta.

Minėtų įmonių vadovai neneigia, kad rinkdamiesi žaliąją lietuvišką energiją jie turi ir rinkodaros tikslų, galvoja apie savo įvaizdį. Mat savo prekės ženklą jie galės papuošti žaliosios energijos vartotojo sertifikatu. Tai svarbus ženklas, rodantis įmonės socialinės atsakomybės lygį.

Pirmasis privatus

"Energijos tiekimas" šiemet tapo elektros energijos mažmeninės prekybos rinkos lyderiu - pirminiais duomenimis, šiai bendrovei tenka apie 20 proc. rinkos.

"Šių metų pradžioje atėjo nemažai naujų klientų, kurie naudojasi 30-100 kW instaliuota galia. Tokių vartotojų yra per 10 tūkst., bet ne visi pasirašė sutartis su nepriklausomais elektros tiekėjais ir tebesinaudoja skirstomųjų tinklų bendrovės LESTO paslaugomis", - pasakojo A.Juozaponis.

Nuo 2013 metų pasirašyti sutarčių su nepriklausomais tiekėjais jau bus kviečiami ir gyventojai, tačiau menkai tikėtina, kad tokių sutarčių bus daug. Pasirašyti tokias sutartis jau galima ir dabar. Maža to, pirmasis ir kol kas vienintelis toks fizinis asmuo - Virginijus Strioga. Jis irgi nusprendė pirkti tik žaliąją energiją,

nors ji kainuoja brangiau.

Pasak A.Juozaponio, nors "Žalios lietuviškos energijos" prekės ženklas buvo pristatytas pirmiausia verslo klientams, užsienio, taip pat kaimyninių šalių praktika rodo, jog fiziniai asmenys sudaro didžiąją dalį žaliosios elektros energijos vartotojų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"