TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Žemaitijoje pradėtos skalūnų dujų paieškos

2012 05 19 7:26

Amerikiečiai geologai tyrinėja Lenkijos žemės gelmes, o lenkai uolienų gręžimo įrangą kelia į Lietuvą. Vienu šūviu bandoma nušauti du zuikius: atrasti naftos ir skalūnų dujų.

Lietuva dar nėra pasirinkusi, kada ir kas ieškos skalūnų dujų pasienyje su Kaliningrado sritimi prie Kudirkos Naumiesčio, kur, kaip spėjama, jų buvimo tikimybė didžiausia. Tačiau privačios naftos kompanijos pradeda tyrimus ten, kur turi veiklos licencijas.

Pirmoji darbo ėmėsi lenkų ir danų valdoma "Minijos nafta", dar prieš 5 metus aptikusi struktūrą, kurioje gali būti angliavandenilių, ir kelerius metus stabdžiusi investicijas į išteklių paieškas dėl ekonomikos krizės.

Tikimybė yra

"Minijos nafta" pradėjo skalūnų angliavandenilių paiešką Šilutės rajone, prie Švėkšnos, miškų apsuptame Kalnalių kaime. Rangovinė Lenkijos įmonė "Poszukiwania Naftowe Diament" prieš porą savaičių atsigabeno amerikietišką mobilią įrangą ir pradėjo gręžti pirmąjį gręžinį iš numatytų trijų.

Pasak šios įmonės vyriausiojo mechaniko Janušo Golčako, įranga gali pasiekti 3 tūkst. metrų gylį, tačiau paprastai pirminiam gręžiniui tiek nereikia. Darbai, kurie kainuoja 6,5 mln. litų, tęsis iki trijų mėnesių, o po 6-9 mėnesių bus žinomas atsakymas, ką slepia iškeltos uolienos strypai. Kiekvieno jų ilgis - 9,5 metro, o išgręžti metrą uolienos trunka vidutiniškai 3-4 valandas, kartais tam prireikia pusės paros.

Jei optimistinės prognozės pasitvirtins ir paaiškės, kad skalūnų dujų ar naftos kiekiai yra pakankami, tuomet užsakovas spręs, ar pradėti pramoninę šių gamtinių išteklių gavybą.

"Minijos naftos" generalinis direktorius Thomas M.Haseltonas teigia, kad pradėta skalūnų dujų paieška - išskirtinis Lietuvos energetikos sektoriaus įvykis. "Manome, kad šie tyrimai tokie pat svarbūs, kaip ir atominė elektrinė ar dujų terminalas. Neturime skaičiavimų, kiek glūdi naftos ir skalūnų dujų gelmėse, tai valstybės institucijų duomenys, tačiau remiamės Amerikos patirtimi. Radus skalūnų dujų, Lietuvoje būtų sukurta 2000 darbo vietų, valstybė gautų milijardus litų pajamų", - prognozuoja T.M.Haseltonas.

Investicijos rizikingos

Jis aiškina, kad buvo nutarta vienu metu atlikti du darbus -tirti anksčiau aptiktą struktūrą ir greta esančius skalūno sluoksnius, kurių būna visuose gręžiniuose. Tačiau niekas negali būti tikras, ar lenkai gręžinyje išvis ką nors ras. Investicijų rizika, anot T.M.Haseltono, - naftos pramonės specifika.

Iš viso skalūnų dujų paieškoms Kalnalių kaime numatyta skirti 10 mln. litų. Rangovai yra siūlę tolimesnę vietą, ten išgręžti pirminį gręžinį kainuotų 15-16 mln. litų. Jei dabartinis paliudytų apie išteklių pėdsakus, tokiu atveju paieškos būtų tęsiamos ir kitur. Naftininkai Lietuvoje labiau nori atrasti skalūnų naftos nei tradicinės, nes ją paprasčiau išgauti ir lengviau parduoti.

"Minijos naftai" šiuo metu priklauso per 50 gręžinių, pusėje jų šiuo metu vykdoma pramoninė naftos gavyba. Didžiausias telkinys eksploatuojamas Vilkyčiuose, čia išgaunamas didžiausias naftos kiekis.

Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, visos Lietuvos naftos gavybos bendrovės 2011 metais išgavo 114,4 tūkst. tonų naftos - 0,6 proc. mažiau nei 2010 metais, kai buvo išsiurbta 115,1 tūkst. tonų naftos. Daugiausia išgavo "Lotos Geonafta" - 44,6 tūkst. tonų, "Minijos nafta" - 32,7 tūkst. tonų, "Manifoldas" - per 30 tūkst. tonų, "Genčių nafta" - 7 tūkst. tonų. Lietuvos geologijos tarnyba yra apskaičiavusi, kad Vakarų Lietuvoje glūdi apie 60 mln. tonų naftos.

Lenkiją apgulė amerikiečiai

Europoje skalūnų dujų paieškose toliau yra pažengusi Lenkija. Leidimus vykdyti paieškas yra įgijusios dvi dešimtys Amerikos kompanijų, kurios šiuo metu daro gręžinius. Pasak J.Golčako, Lenkijoje įstatymai užsieniečių atžvilgiu griežti, darbų saugos ir kiti technikos priežiūros specialistai privalo mokėti lenkų kalbą. Todėl subrangovais amerikiečiai pasitelkia lenkų kompanijas, jo įmonės specialistai taip pat turi daug darbo. 

J.Golčakas tikina, kad verslo nesutarimų su vietos gyventojais, panašių į "Minijos naftos" konfliktą su Kintų bendruomene, kuri priešinasi naftos gavybai pamaryje, Lenkijoje jam netekę girdėti. Išteklių gavyba vyksta privačiose žemėse, su savininkais dėl sąlygų sutariama.

Skalūnų dujų paieškos, kaip pernai rašė užsienio žiniasklaida, pas mūsų kaimynus prasidėjo kitokiais skandalais. Lenkijos vidaus saugumo agentūra esą buvo sulaikiusi septynis asmenis, tris - iš Aplinkos ministerijos, įtariamus korupcija išduodant licencijas skalūnų dujų paieškoms. Iki 2011 metų Lenkijos aplinkos ministerija buvo išdavusi daugiau nei 100 tokių leidimų tiek užsienio, tiek ir Lenkijos bendrovėms. Pasikeitus tvarkai, nuo praėjusių metų skelbiami konkursai.

Manoma, Lenkijos skalūnų dujų atsargos yra didžiausios Europoje ir siekia 5,3 trln. kubinių metrų. Amerikiečių duomenys rodė, kad skalūnų dujų atsargų turėtų užtekti 300 metų, tačiau pertikrinę geologinę informaciją lenkų specialistai nustatė, kad tokių išteklių glūdi tris kartus mažiau.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"