TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Žemdirbiai duoda darbo uosto kompanijoms

2016 05 05 6:00
Klaipėdos uoste kraunamas ne tik kasmet gausėjantis grūdų derlius, bet ir netiesiogiai su žemės ūkiu susiję produktai, tokie kaip trąšos, cukraus žaliava ir kiti. Arvydo Jockaus nuotraukos

2015 metais Klaipėdos jūrų uosto krovos kompanijos perkrovė 3,83 mln. tonų žemės ūkio produktų. Tai dešimtadalis visos uosto metinės krovos, kuri pernai siekė 38,51 mln. tonų.

„Daugiau nei 90 proc. žemės ūkio produktų, kraunamų per Klaipėdos uostą, yra lietuviškos kilmės. Be to, 91 proc. visų Klaipėdos uoste perkrautų žemės ūkio produktų eksportuojame. Prekybinių šalių spektras tikrai labai platus. Antai grūdai, kurie sudaro apie 80 proc. visų žemės ūkio produktų, pernai buvo eksportuojami į Saudo Arabiją, Ispaniją, Turkiją ir Jungtinius Arabų Emyratus“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Klaipėdos uoste kraunamas ne tik kasmet gausėjantis grūdų derlius, bet ir netiesiogiai su žemės ūkiu susiję produktai, tokie kaip trąšos, cukraus žaliava ir kiti.

Uosto direkcijos duomenimis, pernai Klaipėdos uoste perkrauta 13,19 mln. tonų trąšų, tai yra 10,5 proc. daugiau nei 2014 metais. Trąšos pernai sudarė 34,2 proc. visos uosto krovinių apyvartos. Apie 90 proc. jų buvo skirta eksportui. Per Klaipėdos uostą pernai taip pat eksportuota apie 101 tūkst. tonų cukraus žaliavos (melasos) bei importuota 191 tūkst. tonų birios cukraus žaliavos.

„Džiaugiamės, kad Lietuvos grūdų sektorius auga, išauginamos produkcijos kiekis didėja. Tai reiškia, kad auga ir žemdirbių pajamos. Tai džiugina Klaipėdos uostą ir uosto kompanijas, kurios yra investavusios į žemės ūkio produkcijai skirtų terminalų pajėgumą. Visų uoste veikiančių kompanijų žemės ūkio produkcijos terminalų pajėgumas yra 6,5 mln. tonų“, – sakė A. Vaitkus.

„Užvertė“ lietuviškais žirniais

Žemės ūkio produktų eksportas per Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ terminalą 2015 metais, palyginti su 2014-aisiais, išaugo apie 8 procentus. Pirmąjį 2016 metų ketvirtį, palyginti su analogišku 2015-ųjų, laikotarpiu, eksportinės žemės ūkio produkcijos krova padidėjo daugiau nei 45 procentais.

„2014–2015 metų sezoną (jis paprastai tęsiasi nuo rugpjūčio iki kitos vasaros pradžios) buvo perkrauta apie 10 proc. daugiau lietuviškų grūdų nei ankstesnį laikotarpį, o 2015–2016 metų sezoną tikimasi 25–30 proc. didesnės žemės ūkio produktų krovos“, – sakė „Begos“ Komunikacijos ir informacijos grupės vadovas Gediminas Gudavičius.

Iš viso 2015 metais į laivus šioje kompanijoje pakrauta apie 1 mln. tonų eksportui skirtų Lietuvoje išaugintų žemės ūkio produktų. Didžiąją dalį jų sudarė grūdinės kultūros – kviečiai, miežiai, taip pat aliejinės – rapsai.

Pernai rinkai buvo pasiūlyta daugiau ankštinių kultūrų, jos irgi sėkmingai eksportuojamos, taip pat ir per Klaipėdos uostą. Šių kultūrų pasėliai labai išaugo, kai Lietuvos ūkininkai pradėjo vykdyti Europos Sąjungos reikalavimus dėl sėjomainos bei žalinimo programos įgyvendinimo.

Nuo 2015 metų derliaus eksporto sezono pradžios „Bega“ į laivus pakrovė apie 75 tūkst. tonų žirnių, tai yra 6 kartus daugiau nei per visus 2014 metus.

Praėjusių metų spalio mėnesį „Bega“ į laivą pakrovė didžiausią lietuviškų žirnių siuntą – daugiau nei 26 tūkst. tonų. Ją sukaupė ir į Indiją eksportavo žemės ūkio produkcijos bendrovė „VG AgroHolding“ ir UAB „Baltic Agro“. Tai buvo pirma tokia stambi Lietuvoje užaugintos žemės ūkio produkcijos siunta.

Uosto akvatorijos gylis prie kompanijos krantinių ir patvirtintos maksimalios laivų grimzlės leidžia priimti įvairaus tipo laivus, tarp jų – ir didelio tonažo „Panamax“ bei „Post Panamax“. Pasak G. Gudavičiaus, iki šiol didžiausia lietuviškų grūdų partija Klaipėdos uosto istorijoje buvo pakrauta būtent prie „Begos“ krantinių: 2014 metais į „Panamax“ tipo laivą „Piera“ pakrauta 74 tūkst. tonų kviečių.

„Iš viso 2015 metais „Begos“ žemės ūkio produktų krova sudarė apie 1,2 mln. tonų. Be grūdų, kraunamos įvairių žemės ūkio kultūrų išspaudos, augaliniai pašarai ir kt. Žemės ūkio produktai sudarė apie 30 proc. kompanijos krovinių struktūros. Ši dalis stabiliai auga nuo 2012 metų, kai kompanijoje pradėjo veikti universalus žemės ūkio produktų eksporto ir importo terminalas. Iš viso per šį laikotarpį žemės ūkio produktų krova išaugo dvigubai, jie daugiausia eksportuojami į Afrikos, Azijos, Vakarų Europos valstybes“, – sakė G. Gudavičius.

Kompanijoje taip pat kraunamos biriosios ir skystosios trąšos, mineralinės medžiagos, žemės ūkio produktai, maistiniai ir techniniai aliejai ir kt. „Kelerius pastaruosius metus augęs lietuviškų grūdų derlius suformavo poreikį gerinti sąlygas jo eksportui. „Bega“ kasmet plečia tokių produktų sukaupimo ir sandėliavimo galimybes, krovos pajėgumą. Iš viso šiuo metu „Bega“ vienkartinės biriųjų žemės ūkio produktų sukaupimo galimybės kompanijoje siekia 175 tūkst. tonų“, – aiškino G. Gudavičius.

Lenkia galvą prieš žemdirbius

Žemės ūkio produkcija sudaro beveik dešimtadalį stambiausios Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krovos bendrovės Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) kraunamų krovinių. Įmonė iki šiol nuosekliai ir daug investavo, kad galėtų sėkmingiau krauti Lietuvos žemdirbių išaugintą produkciją.

2003 metais pastačiusi specializuotą grūdų terminalą, KLASCO buvo pirmoji uosto kompanija, kuri Lietuvos žemdirbiams nutiesė efektyvų eksporto tiltą į pasaulines rinkas. Nors konkurentų kasmet daugėja (vien Klaipėdos uoste žemės ūkio produktus šiuo metu krauna 5 kompanijos, o penktadalis Lietuvos grūdų gabenama per Liepoją), KLASCO išlaikė klientų branduolį ir lyderės poziciją. Žemės ūkio produktai nuolat sudaro 9–10 proc. KLASCO krovinių ir atitinkamai panašią pajamų dalį. Dažniausiai grūdai dideliais laivais plukdomi į Saudo Arabiją, Iraną, Afrikos šalis.

KLASCO atstovai nurodo, kad žemės ūkio produktų krovos dalis yra pastovi, nes sutartys su klientais – ilgalaikės, garantuojančios maždaug 1 mln. tonų krovinių per metus. Didesnei krovai įtakos turi derliaus mastas, paklausa rinkoje ir grūdų kainos. 2015 metais KLASCO krovė 1075 tūkst. tonų grūdų ir žemės ūkio produktų: kviečių, rapsų, kvietrugių, žirnių. Netiesiogiai su žemės ūkio susijusios ir trąšos, jų pernai krauta iki 3 mln. tonų.

„Lietuvos žemdirbių užaugintas derlius labai svarbus bendrovės ekonominiam stabilumui ir investicijoms į terminalus. Nes atsiradus kultūrų įvairovei reikia vis daugiau sandėlių ir atskirų sekcijų, naujų logistikos ir technologinių sprendimų. Pavyzdžiui, įsisenėjusi vagonų trūkumo per derliaus eksporto piką problema mažinama keičiant transporto rūšį – vis daugiau grūdų į uostą atvežama automašinomis ir joms reikia kuo daugiau išpylimo stočių“, – nurodė KLASCO atstovai.

KLASCO turi planų didinti žemės ūkio krovos dalį. Šie planai susiję su statomais sandėliais žemės ūkio produktams ir išpylimo iš vagonų bei mašinų stotimis prie jų. Taip pat dabar statoma antroji išpylimo iš mašinų stotis senojoje terminalo dalyje, prie pirmųjų sandėlių.

Balandžio mėnesį didžiausioje uosto krovos kompanijoje apsilankiusiems Vilniaus žurnalistams KLASCO generalinis direktorius Audrius Pauža gyrė Lietuvos žemdirbius ir dėkojo už jų indėlį į kompanijos ir viso Klaipėdos uosto gerovę. „Mes labai džiaugiamės Lietuvos ūkininkais ir prieš juos žemai lenkiame galvas. Juk tikrai reikia nemažų sugebėjimų ir darbo, kad per metus išaugintum 6–7 mln. tonų grūdų, o iš vieno hektaro gautum iki 5 tonų derliaus. Tikrai džiaugiuosi, kad pas mus Lietuvoje yra tokių žmonių. Duok Dieve, kad mūsų žemdirbiai toliau gyvuotų ir klestėtų“, – kalbėjo KLASCO vadovas.

Klaipėdos stiprybė – įvairovė

Lietuvoje išauginti žemės ūkio produktai ne tik padeda uždirbti patiems žemdirbiams ir uosto krovos kompanijoms, bet ir didina viso Klaipėdos uosto saugumą. Pagal krovinių diversifikavimą Klaipėdos uostas, palyginti su kitais rytinės Baltijos pakrantės uostais atrodo, bene geriausiai. „Nesame sostinė kaip Ryga, kuri yra didžiausia Klaipėdos konkurentė. Tačiau mūsų stiprybė – krovinių įvairovė“, – sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius A. Vaitkus.

A. Vaitkus

2015 metais Klaipėdos uoste didžiausią dalį tarp kitų krovinių sudarė trąšos – 34,2 proc., naftos produktai – 20,08 proc., konteineriai – 11,4 proc., ro-ro kroviniai – 11,5 proc., grūdai – 7,9 procento. Didelė dalis šių krovinių buvo pagaminti Lietuvoje ar skirti Lietuvos įmonėms.

Tuo metu kiti Baltijos uostai, pasak A. Vaitkaus, tuo pasigirti negali. Didžiuosiuose uostuose – Ventspilyje, Taline ir Rygoje – dominuoja naftos produktai ir anglys iš Rusijos.

Antai Ventspilio uoste 2015 metais naftos produktai sudarė 57,7 proc., anglys – 22,3 proc., Rygoje atitinkamai – 24,8 proc. ir 36,4 proc., Taline vien naftos produktų krauta 66,5 proc. visų krovinių. „Jeigu didžiojoje kaimynėje įvyktų kokie nors staigūs pokyčiai, šie uostai būtų labiausiai pažeidžiami“, – pažymėjo A. Vaitkus.

Žemės ūkio produktų krova Klaipėdos uoste, mln. tonų

Krovinių rūšis/Metai201520142013
Žemės ūkio produktai3,83 (9,9 proc.)3,58 (9,8 proc.)3,15 (9,4 proc.)
Visi kroviniai38,5136,4133,42

Šaltinis: Uosto direkcija

Klaipėdos uoste 2015 metais krauti žemės ūkio produktai, tūkst. tonų

Grūdai3052,9
Rupiniai414,9
Pašarai156,1
Salyklas9,1
Kiti196,3

Šaltinis: Uosto direkcija

Klaipėdos uoste kraunamų krovinių rūšys 2015 metais, proc.

Trąšos34,2
Naftos produktai20,8
Konteineriai11,4
Ro-ro kroviniai11,5
Grūdai7,9
Iškasenos ir statybinės medžiagos1,6
Rūdos (birios)1,2
Metalo laužas1,4
Mediena0,8
Cukraus žaliava0,7
Metalas ir geležies lydiniai3,4
Šaldyti kroviniai0,4
Kiti kroviniai4,7

Šaltinis: Uosto direkcija

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"