TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Žemdirbiai laukia rekordinio derliaus

2008 06 02 0:00
Apie šiuolaikinę augalų purškimo techniką kai kurie ūkininkai gali tik pasvajoti.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Nors šiemet ir buvo šilta drėgna žiema, vėsus pavasaris, tačiau bendrovių ir ūkininkų laukuose vešantys javai, kitos kultūros leidžia tikėtis neblogo derliaus. Specialistai ūkininkus ragina nepamiršti augalų apsaugos priemonių.

Žemdirbiai mano, kad šią vasarą žieminių rapsų derlius sieks iki penkių, o grūdinių kultūrų - iki 8 ar net dar daugiau tonų iš hektaro. Tačiau specialistai teigia, kad geras derlius bus tik tada, jei laukų nenuniokos kokios nors stichijos ar nepakenks neapdairus pačių žemdirbių elgesys.

Viltys.

"Manau, kad šiais metais kviečiai turėtų užderėti rekordiškai. Tokių gražių pasėlių nebuvo gal jau kokį dešimtmetį. Bent jau Marijampolės krašte", - LŽ sakė Žemės ūkio konsultavimo tarnybos Marijampolės skyriaus vadovas Juozas Isoda. Jo teigimu, gero derliaus turėtų tikėtis ir rugių augintojai. Kaip derės vasarojus, kol kas spręsti dar sunku - šis dar tik stiebiasi.

Specialistų pastebėjimu, nemenkas turėtų būti ir rapsų derlius. Mat pasėliai tankesni nei pernai, kur kas daugiau ant augalų žiedų bei žiedpumpurių.

"Dabar svarbiausia, kad ūkininkai ir bendrovės laiku ir tinkamomis augalų apsaugos priemonėmis nupurkštų pasėlius bei juos patręštų, nes kitaip visos viltys nueis perniek", - sakė J.Isoda.

Pataria konsultantai

Marijampolės savivaldybėje ūkininkaujančio Vytauto Žarnausko nuomone, didžiausią įtaką derliams turi ne šilta žiema ar drėgnas ir šaltas pavasaris, bet pačių žemdirbių požiūris. "Laikausi tokios taktikos, kad laukus purkšti reikia ne tada, kai jau pasireiškia kokios nors ligos požymiai ar augalus užpuola kenkėjai, bet dar prieš tai - profilaktiškai. Juk visuomet lengviau kelią ligai užkirsti nei paskui ją gydyti", - sakė vieno didžiausio regione ūkio savininkas.

Ūkininko teigimu, jo beveik 1,5 tūkst. hektarų ūkyje nuolatos dirba du purkštuvai, o kaip ir kiek kuriuos augalus purkšti, kartą per vieną ar dvi savaites atvažiuoja konsultuoti vienos pesticidus tiekiančios firmos specialistai. Jie kartu su ūkininku apžiūri laukus, įvertina jų būklę ir, jei reikia, rekomenduoja purškimo normas. Specialistų patariamas savo ūkyje jis stengiasi laikytis sėjomainos reikalavimų - tame pačiame lauke nesėti keletą metų tos pačios kultūros. Kai dirbamos žemės yra gana daug, šių reikalavimų laikytis pavyksta, todėl tokiuose laukuose augalai auga atsparesni, mažiau juos puola ir ligos bei kenkėjai.

Siūlo nedelsti

"Iš tiesų šiemet laukiamas nemenkas rapsų derlius, bet yra viena sąlyga - augalus yra būtina apsaugoti nuo ligų ir kenkėjų", - LŽ tvirtino ir UAB "Agrochema" pesticidų skyriaus viršininkė Danguolė Andrijauskaitė. Pasak jos, žemdirbiai turėtų pasimokyti iš pernykščių pamokų, kai birželį žieminius rapsus užpuolė pilkasis ir baltasis puviniai. Jie augalų gali neaplenkti ir šiemet, nes kai kurie ūkininkai savo laukuose jau atranda.

"Jei kas žieminių rapsų fungicidais nenupurškė prieš žydėjimą, tai šį darbą turi atlikti iš karto, kai tik augalai peržydės. Kitaip puviniai sunaikins didelę dalį augalų ir gero derliaus tikėtis neverta", - kalbėjo D.Andrijauskaitė.

UAB "Agrochema" specialistės pastebėjimu, atidžiau žemdirbiams reikėtų apžiūrėti ir vasarinių rapsų pasėlius, nes šiuos jau puola spragės. Todėl būtina purkšti insekticidais. Vėliau reikės purkšti nuo rapsinių žiedinukų.

"Ūkininkai, kurie anksti sėtus vasarinius rapsus nupurškė herbicidais iškart po sėjos, dabar privalo gerai apžiūrėti pasėlius. Jei tik ras sudygusių vienskilčių piktžolių, ypač varpučio, vėl turės pasėlius purkšti herbicidais. O tie, kurie po sėjos nenupurškė, tai dabar jau pats laikas tai daryti. Mat daugelis herbicidų, skirtų rapsų pasėliams purkšti, yra dirvinio veikimo. Jie purškiami prieš sėją ar tuoj po sėjos. Be to, reikia atkreipti dėmesį į dirvožemio drėgmę. Kai dirva sausa, herbicidai gali prasčiau veikti. Be to, organinės medžiagos kiekis dirvoje turi būti mažesnis nei 7-10 procentų", - savo pastebėjimais dalijosi D.Andrijauskaitė, primindama, jog dažnai ūkininkai pamiršta vieną svarbiausią dalyką - pesticidų nereikia padauginti.

UAB "Agrochema" specialistų pastebėjimu, kai buvo toks šaltas ir drėgnas pavasaris, žemdirbiams būtų labai palanku kartu su augalų apsaugos priemonėmis ant žiemkenčių bei vasarojaus purkšti ir skystų trąšų. Mat šias augalai pradeda pasisavinti jau po kelių valandų, nors birių trąšų pasisavinimas prasideda tik po keleto dienų. Skystomis trąšomis patręštuose augaluose suintensyvėja chlorofilo gamyba ir augalai daugiau naudingų medžiagų pasisavina ir iš dirvos.

Patarimų klauso ne visi

Naudotis stambių, pesticidus tiekiančių firmų paslaugomis išgali toli gražu ne visi ūkininkai ar žemės ūkio bendrovės. Tiesa, daugelyje pastarųjų triūsia profesionalūs agronomai. Smulkesni pavieniai ūkių valdytojai yra priversti patys semtis žinių. Į pagalbą jiems skuba Žemės ūkio konsultavimo tarnybos, kurios vos spėja ūkininkų laukuose rengti įvairius seminarus. Juose susirinkusius ūkininkus moko, kaip ant augalų aptikti pirmuosius įvairių ligų ir kenkėjų požymius.

Deja, kaip pripažino J.Isoda, ne visi neužtektinai žinių turintys ūkininkai į jų rekomendacijas kreipia dėmesį. "Viskas priklauso nuo paties ūkininko. Jei jis tariasi su mūsų specialistais ar dar su kuo, kas tikrai išmano, ir rekomendacijų laikosi, tai ir tręšimas, pesticidų naudojimas yra efektyvus. Bet jei tik siūlymus išklauso, o daro taip, kaip jam šauna į galvą, tai ir rezultatas būna kitoks", - tikino žemės ūkio konsultantas, kaip pavyzdį minėdamas kai kurių ūkininkų pomėgį prisipirkti chemikalų visokių, kokių tik kas pasiūlo. "O paskui nežino, ką su jais daryti. Būna tokių atvejų, kad tuos pačius laukus nupurškia keletu preparatų iš skirtingų firmų ir dalį augalų tiesiog nudegina", - atkreipė dėmesį pašnekovas.

J.Isodos pastebėjimu, jau šį pavasarį kai kurie ūkininkai padarė klaidų, kurios atsilieps ir būsimam derliui - pavasarį, kai ilgai vyravo vėsūs orai, jie laukė, kol atšils. Ir tik tada pradėjo sėją. Tačiau kai pasėjo vėlai - nebuvo lietaus. Todėl dabar vasariniai javai kai kur atrodo gana skurdžiai. Iš jų gero derliaus žemdirbiai tikėtis jau neturėtų. Derliui nemažą įtaką turės ir tai, kada ir kaip žemdirbiai tręšė laukus. "Kas trąšų įterpė reikiamą kiekį, tai javai vešlūs, o kas ne - retoki. O kur iš viso netręšė, žinoma, ir vaizdas kitoks. Reikia ne tik žinoti, kada tręšti, bet ir pataikyti tai daryti pačiu palankiausiu augalui metu - prieš krūmijimąsi. Kai tręšiama jau susikrūmijus - efektas ne tas. Trąšos kaip tik ir padeda krūmijimuisi", - aiškino J.Isoda.

Neišgali

Lauko dienoje apsilankę Marijampolės ūkininkai skirstydamiesi kalbėjo, kad naudos iš tokių susitikimų yra - prasiplečia žinių bagažas. Tačiau sugrįžę namo kai kurie dažnai nieko negali padaryti, nes net ir pamatę, ir atpažinę javų kenkėjus savo laukuose negali jų naikinti - neturi tinkamų purkštuvų.

"Mūsų pajamos nepakankamos, kad įsigytume brangią techniką. Esame priversti verstis su tuo, ką turime", - tikino Marijampolės savivaldybės Mokolų kaimo ūkininkas Juozas Ardzijauskas, dirbantis per pusšimtį hektarų žemės.

J.Isoda LŽ sakė pastebėjęs, jog dalis žemdirbių naudojasi iš užsienio atvežta sena ir moraliai susenusia technika, tarp jų ir purkštuvais. Kiti jų yra įsivežę iš Lenkijos. Deja, šie nėra tinkami purkšti pesticidus mūsų sąlygomis.

"Lietuvoje gegužės mėnesį vidutiniškai būna gal tik kokios 5 dienos, kai oro sąlygos yra palankios purkšti augalus - nevėjuota ir nelyja. Tad ištaikyti būtent per jas, ir kad augalams būtų palankus laikas - labai sudėtinga. Ypač jei plotai ne keletas ar keliolika hektarų", - sakė J.Isoda.

Pasak jo, jei tokiu ne itin kokybišku purkštuvu purkši laukus nors kiek vėjuotą dieną - pesticidai pateks ne ten, kur jų reikia, gali ir dalį augalų sunaikinti. Tinkamą purkšti įrangą ne itin palankiomis sąlygomis turi tik stambesnės žemės ūkio bendrovės bei stambieji ūkininkai. "Būtų gerai, kad atsirastų firmų, kurios ūkininkams teiktų augalų purškimo paslaugas, taip, kaip dabar siūlosi suarti, sulėkščiuoti laukus, susukti į ritinius šieną ar šiaudus. Jos gal galėtų ne tik pesticidais laukus purkšti, bet ir skystomis trąšomis. Tačiau tokių firmų arti nėra", - apgailestavo Žemės ūkio konsultavimo tarnybos specialistas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"