TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Žemdirbiai nesitiki gausaus grūdų derliaus

2014 07 03 6:00
Mokslininkų stebėjimais, Lietuvoje žiemkenčių pasėlių būklė vidutinė, tad ir derlius planuotinas tik vidutinis. LŽ archyvo nuotrauka

Dėl žiemą iššalusių žiemkenčių ir lietingos vasaros grūdų augintojai tikisi mažesnio derliaus nei praėjusiais metais. Daugiau grūdų prikulti sutrukdys ne tik gamtos negandos, bet ir Europos Komisijos draudimas šiemet naudoti kai kuriuos pesticidus, keliančius pavojų bičių populiacijai. Žemdirbiai nesuskubo rasti pakaitalo daugelį metų naudotiems chemikalams, todėl augalus Lietuvoje šiemet užpuolė ir dalį jų sunaikino kenkėjai.

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) prezidentas Romas Majauskas „Lietuvos žinioms“ teigė, kad šiemet šalyje iššalo apie 30 proc. žieminių kviečių. Tai beveik 200 tūkst. hektarų pasėlių. Vietoj jų žemdirbiai sėjo vasarinius kviečius. “Vasarojaus derlingumas visada 1-2 tonomis iš hektaro mažesnis negu žiemkenčių. Taigi grūdų tikrai prikulsime mažiau negu pernai“, - spėjo jis.

R. Majausko manymu, šiemet galima tikėtis nebent 2 mln. tonų kviečių derliaus, nors įprastai jis siekia 2,5 mln. tonų. Tai beveik trečdaliu mažiau nei pernai, kai Lietuvoje prikulta 2,8 mln. tonų kviečių.

Orai paankstins javapjūtę

LGAA prezidentas tikino, kad šiųmetė vasara taip pat nepalanki tam, kad grūdai subręstų ir derlius būtų kokybiškas. „Orai žiauriai nepalankūs, o lietaus tikrai per daug. Per vieną dvi dienas iškrinta 40 milimetrų vandens, žemė nespėja jo sugerti, susidaro balos“, - pasakojo R. Majauskas.

Jeigu orai ir toliau nesikeis, javapjūtė, pasak jo, prasidės anksčiau nei pernai. „Žieminius rapsus pradėsime kulti liepos pabaigoje, o kviečius – rugpjūčio pradžioje. Paprastai Lietuvoje kviečius pjauti pradedame rugpjūčio antrą savaitę, nes pirmąją dažniausiai lyja“, - kalbėjo ūkininkas.

Ankstesnė javapjūtė, jo teigimu, nieko gero žemdirbiams nežada, nes grūdai nespėja prinokti, jie būna drėgni, o jų džiovinimas labai brangiai kainuoja.

Lietuvos žemdirbystės institutas prognozuoja, kad šiemet Vakarų ir Rytų Lietuvoje žieminių kviečių derlingumas sieks 3 tonas iš hektaro (t/ha), o Vidurio Lietuvoje – 5 tonas. Vasarinių kviečių – atitinkamai 2,6-3 t/ha ir 4,5 tonos iš hektaro.

Instituto duomenimis, šiemet prognozuojamas vidutinis žieminių kviečių derlius turėtų siekti 4,5 t/ha, vasarinių kviečių – 3,8 t/ha, žieminių rugių – 2,5 t/ha, žieminių rapsų – 2,5 t/ha, vasarinių rapsų – 1,6 t/ha, vasarinių miežių – 3,4 tonos iš hektaro. Šios prognozės beveik idealiai atitinka Statistikos departamento skelbtą praeitų metų vidutinį šių kultūrų derlingumą.

Žemdirbių prognozės ne tokios optimistinės kaip mokslininkų. „Jeigu vidutiniškai žieminių kviečių kulsime 4 tonas iš hektaro, jau bus gerai. Vasarinių kviečių, manau, bus dar mažiau – apie 3,5 tonos“, - spėjo R. Majauskas.

Bitės sveikos, augalai ligoti

Tačiau būsimo rapsų derliaus pašnekovas iš viso nedrįso prognozuoti – šiuos augalus šiemet užpuolė kenkėjai. Kai kurie ūkininkai, išsigandę būsimų šalčių, vietoj žieminių rapsų pasėjo pavasarinius. Tačiau jų šiemet negalima beicuoti. Dėl to lietuvių žemdirbių kritikos strėlės lekia į Europos Komisiją.

Daugelį metų fungicidų ir insekticidų mišiniu beicuodami rapsų sėklas, žemdirbiai apsaugodavo dygstančius ir jaunus augalus nuo ligų ir kenkėjų.

Tačiau neseniai moksliniais tyrimais nustatyta, kad bene dažniausiai pasaulyje naudojami neonikotinoidų grupės pesticidai naikina bičių gebėjimą orientuotis ir sumažina bičių motinėlių skaičių. O šiuo chemikalu apdorojamos augalų, ypač rapsų, sėklos prieš sėją, siekiant apsaugoti juos nuo kenkėjų. Tačiau nuo šių metų tokie pesticidai Europos Sąjungoje uždrausti naudoti dvejus metus.

„Šiuos chemikalus daugelį metų naudojome kenkėjams naikinti. Ir bitės Lietuvoje puikiausiai gyveno. Bet šiemet, kai pesticidai uždrausti, rapsus labai puola kenkėjai, jie jau sunaikino daug derliaus. Ypač pavasarinių rapsų pumpurus, kai šilta, nugraužia žiedgraužiai. Paskui auga augalas be žiedų, bevaisis. Tai ir nežinome, koks bus derlius, nes važiuoji per pasėlius ir tik vienas kitas žiedelis matyti. Vadinasi, viską nugraužė žiedgraužiai“, - širdgėlą liejo ūkininkas.

R. Majausko ūkyje, Kauno rajone, iš 340 hektarų žieminių kviečių iššalo 80 hektarų, juose ūkininkas sėjo vasarinius kviečius. Tačiau daugiau kaip 100 hektarų žieminių rapsų peržiemojo gerai. Ūkininkas jaudinasi tik dėl 20 hektarų pavasarinių rapsų, kuriuos puola kenkėjai, o cheminių ir biologinių preparatų jiems sunaikinti nebeliko.

Pasėliai neištvėrė žiemos

Lietuvos žemdirbystės instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vedėjas Virginijus Feiza LŽ sakė, kad Vakarų Lietuvoje po žiemos daugelis pasėlių buvo išretėję, žiemkenčių šaknys silpnos. „Išretėjusius ar tuščius plotus žemdirbiai atsėjo vasarojumi. Plungės, Telšių rajonuose teko atsėti apie 60 proc., Mažeikių, Naujosios Akmenės rajonuose - apie 70 proc., o Klaipėdos ir Šilutės rajonuose - apie 80-90 proc. žiemkenčių. Tačiau Žemaitijoje yra ir labai gerai peržiemojusių žiemkenčių plotų“, - teigė mokslininkas.

Pasak jo, birželio pradžioje drėgmės trūkumas ir žema temperatūra pristabdė žemės ūkio augalų augimą. Pasėliuose pasirodė įvairių ligų židinių. Vasariniuose javuose pradėjo plisti miltligė, dryžligė. Vasariniuose rapsuose pasirodė spragių, rapsinių žiedinukų. Javuose pastebėti javiniai amarai ir tripsai.

„Šiaurės Lietuvoje, Pasvalio ir Biržų rajonuose, iššalo beveik visi kviečiai, nes žiemą nesusiformavo sniego danga, o tik ledo kristalai, kurie padidino šalčio skverbimąsi į augalo ląsteles. Šiuo metu žiemkenčių pasėlių būklė vidutinė, tad ir derlius planuotinas tik vidutinis“, - tvirtino V. Feiza.

Pasak jo, dalis žieminių rapsų pasėlių plotų dėl prastų žiemojimo sąlygų taip pat iššalę, dalis išliko, bet yra išretėję. Neblogai atrodo tik apie 10-20 proc. peržiemojusių žieminių rapsų pasėlių.

Lauks geresnių kainų

Grūdų kainos žemdirbių taip pat nedžiugina. R. Majausko teigimu, jos, palyginti su praėjusių metų, mažesnės maždaug 100 litų ir daugiau už toną. „Kadangi grūdų pertekliaus tikrai nebus, tikimės, kad vėliau kainos padidės“, - prognozavo ūkininkas. Šiuo metu už toną kviečių, pasak R. Majausko, siūloma apie 600 litų.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro leidinys „Agrorinka“ rašo, kad kviečių vidutinė supirkimo kaina birželio antroje pusėje, palyginti su gegužės antra puse, sumažėjo 4 proc., iki 655,7 lito už toną. Pašarinių miežių kainos smuko 5,9 proc., iki 549,3 lito už toną. O avižų vidutinė supirkimo kaina išaugo 9,1 proc., iki 435,8 lito už toną, kvietrugių - 1,9 proc., iki 605,7 lito.

Vidutinis grūdų derlingumas, tonomis iš hektaro

Augalas/Metai201220132014 (prognozė)
Žieminiai kviečiai5,14,54,5
Vasariniai kviečiai3,83,73,8
Žieminiai rugiai2,81,92,5
Žieminiai kvietrugiai3,83,13,5
Vasariniai kvietrugiai2,92,83,0
Žieminiai miežiai4,43,03,0
Vasariniai miežiai3,33,23,4
Žieminiai rapsai3,42,42,5
Vasariniai rapsai2,01,81,6

Šaltinis: Statistikos departamentas, Lietuvos žemdirbystės institutas

Javų derlius, mln. tonų

Augalas/Metai20122013
Javai4,64,4
Kviečiai2,92,8

Šaltinis: Statistikos departamentas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"