TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Žemdirbiai pagamino daugiau, bet uždirbo mažiau

2015 01 08 6:00
Pieno supirkimo kainos krito nuo pat 2014 metų kovo, dabar jos kone 30 proc. mažesnės nei buvo prieš metus. LŽ archyvo nuotraukos

Gyvulių ir pieno ūkiai skaičiuoja nulinį pelną arba nuostolius, kiek geriau laikosi grūdų augintojai. Skubant apibendrinti praėjusių metų rezultatus žemės ūkyje aiškėja, kad pernai produkcijos gamybos apimtį jis išlaikė, tačiau pagal pajamas, tikėtina, pasuko į krizės laikus. Pagrindinė priežastis – nuolat mažėjančios produktų supirkimo kainos.

Labiausiai pablogėjimą pernai pajuto pieno gamintojai ir gyvulių augintojai. Rusijos paskelbtas europinių prekių embargas, afrikinis kiaulių maras, be to, visame pasaulyje mažėjančios supirkimo kainos lėmė, kad 2014-aisiais žemės ūkis neturėjo kuo pasigirti. Nors pelnas ir nuostoliai dar nesuskaičiuoti, galutinėse metų ataskaitose ūkininkų pajamos iš vieno hektaro žemės, kaip prognozuojama, bus panašios kaip sunkiausiais žemės ūkiui 2009 metais.

Bent nemažėjo apimtis

Jeronimas Kraujelis, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas, LŽ teigė, jog bendrovės dar skaičiuoja pernykštes pajamas. Tačiau išankstinės prognozės patvirtinamos. „Jei skaičiuotume veiklos rezultatus iš hektaro, iš augalininkystės tikimės 17 proc., iš gyvulininkystės – 14 proc. mažiau pajamų“, – lygindamas rezultatus su ankstesniais metais kalbėjo J. Kraujelis. Jis neslėpė, kad panašios tendencijos jaučiamos visose žemės ūkio srityse.

Pasak J. Kraujelio, galima džiaugtis nebent tuo, kad pernai didėjo pagamintos produkcijos apimtis, nors jos supirkimo kainos tik mažėjo. „Pokyčiai vien su minuso ženklu. Daugiausia, žinoma, krito pieno supirkimo kaina. Žemdirbių pajamos bus panašios į 2009-ųjų krizės laikotarpio pajamas“, – sakė LŽŪBA vadovas.

Pernai geriau negu kitiems sekėsi grūdų augintojams. „Didžiąją dalį užauginamų grūdų eksportuojame. Niekam kainų diktuoti negalime, bet gerai, kad bent nuperka. Grūdų gamybai praėję metai buvo labai palankūs. O gyvulininkystės produkcijos pardavimą lėmė Rusijos embargas, kainų sumažėjimas. Pienas sudaro iki trečdalio visos gyvulininkystės produkcijos. Galiausiai šiai sričiai dar pakenkė ir afrikinis kiaulių maras. Kas bus šiemet, net nežinau“, – svarstė J. Kraujelis.

Anksčiau - linai, dabar – kiaulės

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus analitikas Albertas Gapšys mano, kad prabėgę metai žemės ūkiui buvo prasti. „Mėsos ir pieno ūkių pelningumas bus arba nulinis, arba jie turės nuostolių dėl visų krizinių padarinių. Vienintelis grūdų sektorius gali būti pelningas. Tikėtina, jog daržovių augintojai skaičiuos nulinį pelną. Žemės ūkis tikrai neturi kuo pasigirti", – komentavo A. Gapšys. Tiesa, kol kas esą nežinia, ar galutiniai skaičiai neparodys, kad visos žemės ūkio sritys pernai buvo nuostolingas.

Gyvulininkystės sektoriui pernai labai pakenkė ir afrikinis kiaulių maras.

Pieno supirkimo kainos krito nuo pat 2014-ųjų kovo, dabar jos kone 30 proc. mažesnės nei buvo prieš metus. Gyvulininkystės sritis, A. Gapšio žodžiais, taip pat arti vegetavimo: „Šalyje jau beveik nebeliko kiaulių. Anksčiau Lietuvoje naikinome linus, dabar - kiaules... Galima juokauti, kad tuoj šerniena bus pagrindinė mėsa. Pieno ūkių perspektyva irgi prasta. Taip, kaip yra dabar ir kaip buvo pernai, ilgai trukti nebegali. Jei neras jokios išeities, ūkininkai nesivers gyvulininkyste. Kam laikyti karvę, jei už pieną gauni mažiau nei jo savikaina?“

Nors augalininkystė laikosi geriau, pasak mokslininko, džiūgauti čia taip pat nėra ko. „Paradoksas, kad grūdų į užsienį išvežame maždaug už tokią sumą, už kokią importuojame kiaulienos. Pigiai parduoti grūdus užsienyje, kai mūsų kainos mažesnės nei kitų ES šalių, nesunku – tai paprasčiausias būdas“, – pabrėžė A. Gapšys.

Apie rekordus nekalba

Aušrys Macijauskas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas, komentuodamas, kaip pernai sekėsi, siūlė kol kas nedžiūgauti. Nors grūdų sektorius stiprus, gamyba ir eksportas kasmet didėja, jis kalbėjo tik apie gausesnį derlių, o ne apie gerokai išaugusias pajamas. „Metai buvo neblogi, derlius tikrai geras, bet ne rekordinis. Ūkininkus labiausiai jaudino kainų šuoliai. Nestabilumas buvo toks, kad kainos svyravo apie 50-60 eurų už toną. Juk tai didžiuliai pinigai“, – tvirtino A. Macijauskas.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) priminė, jog pernai prognozės buvo daug žadančios, ir iki rugpjūčio daugelyje žemės ūkio šakų stebėtas augimas. ŽŪM patikslino, kad pieno sektoriaus rodikliai kol kas yra teigiami. Pavyzdžiui, 2014-ųjų sausio–lapkričio mėnesiais supirkta 1328,09 tūkst. tonų natūralaus pieno, t. y. 7,4 proc. daugiau negu tą patį 2013 metų laikotarpį. ŽŪM teigia, jog pernai kritusios grūdinių kultūrų ir rapsų supirkimo kainos bei Rusijos paskelbtas embargas pakeitė rezultatus. „Išankstiniais skaičiavimais, pajamų mažėjimas prognozuojamas augalininkystės ir gyvulininkystės sektoriuose“, – informavo ŽŪM specialistai.

Skaičiai

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2014 metais augalininkystės ir gyvulininkystės produkcijos pagaminta už 7,6 mlrd. litų (2,2 mlrd. eurų), arba 8,7 proc. mažiau nei 2013-aisiais.

Augalininkystės produkcijos vertė sumažėjo 10,3 proc., nes pernai, palyginti su 2013 metais, 13,3 proc. krito augalininkystės produkcijos supirkimo kainos, ypač javų (18,6 proc.), cukrinių runkelių (18 proc.) ir rapsų sėklų (17,3 proc.), nors kai kurių augalų derlius buvo didesnis (bulvių – 15,7 proc., javų – 7 proc.).

Gyvulininkystės produkcijos vertė sumažėjo 6,4 procento. Tam turėjo įtakos 9,5 proc. smukusios gyvulininkystės produktų supirkimo kainos.

2014 metais, palyginti su ankstesniais, daugiau užauginta galvijų (5,6 proc.), naminių paukščių (5 proc.), primelžta daugiau pieno (5,5 proc.).

Žemės ūkio produkcija ir žemės ūkio pridėtinė vertė sumažėjo

2014 m. mln. litų 2014 m., palyginti su 2013 m., padidėjimas (+), sumažėjimas (–), proc.
apimties vertės
Žemės ūkio produkcija 8 515 +3,9 –6,8
Augalininkystės ir gyvulininkystės produkcija 7 556 +3,4 –8,7
Augalininkystės produkcija 4 361 +3,4 –10,3
Gyvulininkystės produkcija 3 195 +3,5 –6,4
Tiesioginės išmokos produkcijai 744 n. d. +2,9
Materialinės išlaidos (tarpinis vartojimas) 6 078 n. d. –2,1
Pridėtinė vertė 3 181 n. d. –12,9
Tiesioginės išmokos gamybai 610 n. d. –9,8

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"