TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Žemdirbiai surėmė ietis su perdirbėjais

2008 03 10 0:00
Ar šį rudenį žemdirbiai cukrinius runkelius veš į Marijampolės cukraus fabriką, kol kas lieka neaišku.
LŽ archyvo nuotrauka

Dalis Sūduvos regiono cukrinių runkelių augintojų teigia atsidūrę aklavietėje - pritarę UAB "Arvi cukrus" restruktūrizavimui, iš įmonės sulaukė pasiūlymų rudenį derlių parduoti už mažesnę kainą nei savikaina.

Pasak žemės ūkio kooperatyvo "Suvalkijos cukriniai runkeliai" valdybos pirmininkės Vidos Svotienės, praėjusių metų pabaigoje kooperatyvo prašymu Žemės ūkio konsultavimo tarnybos specialistai apskaičiavo, kad vidutiniškai išauginti vieną toną cukrinių runkelių šiemet kainuos 110,58 litų.

"Mes, kooperatyvas, "Arvi cukrui" pateikėm savo skaičiavimus, kokia turėtų būti cukrinių runkelių supirkimo kaina, kuri mums, jų augintojams, leistų matyti kokią nors šio verslo perspektyvą. Manome, kad šiais metais bazinė supirkimo kaina turėtų būti 150 litų už toną cukrinių runkelių. Prie jos dar turėtų būti pridedamas restruktūrizavimo priedas, kuris už toną sudarytų apie 28 litus. Tačiau įmonės vadovai mūsų nuomonės tarsi nenori girdėti - pasiūlė už toną mokėti tik truputį daugiau nei 105 litus. Tokia kaina, mažesnė net už savikainą, mūsų netenkina", - teigė V.Svotienė, pažymėdama, kad net ir šią kainą įmonės vadovai pateikė ne raštu, o tik per pokalbį su kooperatyvo valdyba.

Apie 300 Marijampolės apskrities cukrinių runkelių augintojų vienijančio kooperatyvo vadovė stebėjosi, kad tokia runkelių supirkimo kaina pasiūlyta tada, kai sėklos, trąšos pabrango vos ne du tris kartus. Tuo tarpu prieš keletą metų, kai jos buvo pigesnės, už runkelius žemdirbiai gaudavo daugiau - po 163 litus už toną.

Piktinasi ne visi

Tačiau ne visi Sūduvos krašto cukrinių runkelių augintojai yra nepatenkinti "Arvi cukraus" siūlomomis cukrinių runkelių supirkimo kainomis. Beveik dešimtmetį juos auginantis Kalvarijos savivaldybės ūkininkas Artūras Ražinskas teigė, kad cukrinių runkelių auginimo net ir tokioms sąlygomis neatsisakys.

"Praėjusiais metais visoje Europos Sąjungos zonoje javų, rapsų kainos pasiekė rekordinį lygį, nes buvo nederlingi metai, buvo labai išaugęs vartojimas ir sukaupta mažai atsargų. Tačiau niekas negali garantuoti, kad taip bus ir šiemet. Ekspertai teigia, kad jau nuo 2009 metų nusistovės žemesnis šių kultūrų kainų lygis, ir jos jau nebebus tokios pelningos. Tuo tarpu minimali cukrinių runkelių supirkimo kaina yra žinoma ir garantuota net iki 2014 metų", - sakė A.Ražinskas. Jam pritarė ir buvęs kooperatyvo "Suvalkijos cukriniai runkeliai" vadovas Mangirdas Krunkaitis.

"Cukriniai runkeliai mūsų dar niekada nenuvylė. Tai viena rentabiliausių žemės ūkio šakų, todėl atsisakyti jų auginimo net ir tokiomis sudėtingomis sąlygomis būtų neprotinga", - teigė jis.

M.Krunkaičio nuomone, Europos Sąjungos siūlomos išmokos yra tik "saldainiukas", skatinantis pasitraukti iš cukraus gamybos rinkos sektoriaus, kuris greitai baigsis. Jis teigė esąs įsitikinęs, kad cukrinių runkelių supirkimo kainos ateityje didės.

Nutraukti gamybos neketina

UAB "Arvi" direktoriaus Gintaro Vaitkūno įsitikinimu, jų nesutarimai su dalimi cukrinių runkelių augintojų yra visą Europos Sąjungą krečiančios "saldžiosios karštligės" padariniai. "Mūsų įmonė nusprendė atsisakyti Europos Sąjungos siūlomos piniginės kompensacijos ir rengiasi šių metų cukrinių runkelių perdirbimo sezonui", - teigė G.Vaitkūnas.

Anot jo, jei būtų nutraukusi cukraus gamybą, "Arvi cukrus" būtų iš ES fondų gavusi per 13 mln. eurų (beveik 45 mln. litų) kompensaciją. 10 proc. šių lėšų būtų atitekę cukrinių runkelių augintojams. "Tai nėra tokie dideli pinigai, kad būtų verta nutraukti cukraus gamybą", - aiškino "Arvi cukraus" direktorius. Todėl jie, pagal ES reikalavimus, pernai 13,5 proc. (2,8 tūkst. tonų) sumažinę kvotinio baltojo cukraus gamybą, šiemet žada ją vėl didinti - tam papildomai nusipirko 8 tūkst. tonų baltojo cukraus gamybos kvotą. Žemdirbiams taip pat atsiranda galimybė plėsti auginamų cukrinių runkelių plotus.

"Papildoma runkelių auginimo kvota skatinsim labiausiai įmonei nusipelniusius cukrinių runkelių augintojus" - sakė G.Vaitkūnas, nutylėdamas, kurie ūkininkai iš tikrųjų turės galimybę išplėsti cukrinių runkelių plotus.

Marijampolės cukraus fabriko direktorius kategoriškai paneigė gandus, kad jų įmonė yra numačiusi cukrų gaminti ne vien iš cukrinių runkelių, bet ir cukranendrių. Anot G.Vaitkūno, cukrų jie gaminsią tradiciniu būdu iš cukrinių runkelių, nes tam yra pritaikyti įmonės technologiniai procesai. Tad pereiti prie cukraus gamybos iš cukranendrių neapsimoka, juolab kad jų vis daugiau yra perdirbama į bioetanolį.

Ilgai nelauks

"Įmonė specialiai vilkina derybas, kad sulauktų kovo 31 dienos, iki kurios cukrinių runkelių augintojai turi teisę apsispręsti, ar ir toliau auginti cukrinius runkelius, ar jų atsisakius gauti ES išmokas. Po šios dienos išmokas gaus tik cukraus gamybos atsisakantys fabrikai, o ne runkelių augintojai. Tačiau fabrikai to nedarys, nes po 2010 metų jie jau turės galimybę perdirbti iš trečiųjų šalių įvežtą cukraus rafinatą, ir tuomet mūsų cukrinių runkelių augintojai bus nebereikalingi", - pranašavo Šakių rajone įsikūrusios L.Stonkuvienės agroserviso įmonės valdytojas Aleksandras Stonkus.

Anot jo, pirkti papildomą cukraus gamybos kvotą Marijampolės cukraus fabrikui apsimokėjo, nes jei būtų likusi sumažinta ankstesnioji, įmonei dirbti būtų tiesiog nuostolinga. "Už kvotą sumokėti pinigai fabrikui grįš kaip restruktūrizavimo lėšos. Čia jokios naujos investicijos nebuvo", - tikino A.Stonkus.

Pasak V.Svotienės, iki kovo vidurio augintojai dar lauks cukraus perdirbėjų realių siūlymų, o jei to nebus, šiais metais atsisakys auginti cukrinius runkelius ir tuo nulems cukraus fabriko likimą.

"Žemdirbiai turi matyti kokias nors savo verslo perspektyvas. Patriotizmo laikai jau baigėsi", - teigė ir Marijampolės apskrities viršininkas Albinas Mitrulevičius, dar ne taip seniai pats buvęs vienas entuziastingų kovotojų už Marijampolės cukraus fabriko išlikimą.

"Augintojai su perdirbėjais turi būti lygiateisiai partneriai, o ne vieni kitiems diktuoti savo sąlygas", - sakė jis.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"