TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Žemdirbiai žaidžia "rusišką ruletę"

2012 07 13 7:45

Vasaros pasėlius šiemet apdraudė beveik du su puse karto mažiau žemdirbių nei pernai, o apdraustų pasėlių plotas sumažėjo daugiau kaip perpus. Iš viso Lietuvoje draudžiama tik 10 proc. pasėlių.

Lietuvos žemdirbiai nesimoko iš klaidų. Nors Lietuvą jau kelerius metus iš eilės niokoja nelaimės, pasėlius draudžiančių ūkininkų skaičius per metus sumažėjo nuo 882 iki 345, o apdraustų pasėlių plotas - nuo 270 tūkst. iki 125 tūkst. hektarų. Žieminius pasėlius buvo apsidraudę dar mažiau žemdirbių. 200 ūkininkų apdraudė vos 27 tūkst. hektarų plotą. Nors rizika pasitvirtino - pasėliai peržiemojo saugiai, žemdirbiai tik per plauką išvengė nelaimės, nes kaimyninėse Lenkijoje ir Vokietijoje praėjusi žiema žemdirbių nesigailėjo.

Kruša pražudė dalį derliaus

"Lietuvos žinios" jau rašė apie antradienio rytą Šalčininkų rajono gyventojus užklupusią vėtrą, plėšusią pastatų stogus, varčiusią medžius ir elektros stulpus. Šio krašto gyventojai prisipažįsta tokio pragaro iki šiol niekada neregėję. Ne mažiau nuostolių pridarė ir vidurvasarį prapliupusi ledų kruša. Didžiuliai ledo gabalai ne tik pramušė stoguose skyles ir daužė langus, bet ir išguldė pradėjusį nokti derlių.

Šalčininkų rajone vasaros derlių buvo apdraudę tik du stambūs ūkininkai. Jie pranešė, kad gamta pažeidė 340 ir 164 hektarų vasarojaus. Tačiau vertintojai nustatė kiek mažesnę žalą. Apdraustų ūkininkų kaimynų teritorijoje - vaizdas žiaurus, jie nukentėjo smarkiai, o pasėlius apdraudusio ūkininko laukuose vertintojai nustatė 25 proc. žalą. Žuvo po 5 hektarus rapsų ir javų. Kito ūkininko derliui pakenkė ne gamta, o agrotechninės klaidos.

Vienintelio pasėlius Lietuvoje draudžiančio "Vereinigte Hagelversicherung VVaG" filialo "VH Lietuva" vadovas Algimantas Navickas teigia, kad ši vasara ūkininkų nesigaili. Šiuo metu bendrovę pasiekė jau 250 pranešimų apie gamtos padarytą žalą. Pernai tuo pačiu metu jų buvo tik 61.

Lietuvoje iš viso apdrausta tik 10 proc. pasėlių, tuo metu Vokietijos ūkininkai apdraudę 70 procentų. "Mūsų žemdirbiai mano, kad juos išgelbės Dievas. Jie tiesiai prisipažįsta, kad sudaro kontraktą su Dievu ir remia Bažnyčią. Bijau, kad tai nepadės. Jeigu pats nesisaugai ir Dievulis nepadeda", - svarstė A.Navickas.

Gamta koreguoja prognozes

Liepos pradžioje žemdirbiai prognozavo, kad šiemet galime sulaukti rekordinio 4 mln. tonų grūdų derliaus, kurio dalis, apie 2,5 mln., būtų išvežta iš šalies. Grūdų augintojai buvo susirūpinę, kad gali neužtekti vagonų grūdams eksportuoti. Tačiau, regis, optimistinius planus gali tekti peržiūrėti.

Antai Lietuvos grūdų augintojų asociacijos prezidentas Romas Majauskas savo ūkyje Kauno rajone šią savaitę jau skaičiavo gamtos padarytus nuostolius. Iš šiemet jo auginamų 500 hektarų grūdinių kultūrų kruša ir liūtys jau pražudė maždaug 30 proc. pasėlių. Labiausiai nukentėjo vasariniai miežiai ir žieminiai kviečiai.

Grūdų augintojų vadas bijo, kad optimistines prognozes apie rekordinį grūdų kiekį gali pakoreguoti ir grybelinių ligų protrūkis. "Jeigu taip atsitiktų, grūdai nebetiktų ne tik eksportui, bet ir pašarui. Nuo šių ligų niekas nė nedraudžia", - kalbėjo ūkininkas.

R.Majauskas savaip aiškina, kodėl žemdirbiai rizikuoja ir neapdraudžia pasėlių. Jis pats praėjusią žiemą draudimo atsisakė ir pateko tarp tų laimingųjų, kuriems gamta nuostolių nepridarė. "Kai suskaičiuoji, kiek reikia sumokėti draudimo įmokų ir kiek gautum žalos atlyginimo, ir pamatai, kad nelaimės atveju uždirbtum tik kelis litus, kyla pagunda rizikuoti pinigus pasilikti pavasariui", - šypsojosi žemdirbys.

Kitas dalykas - vasaros derlius. Pasak R.Majausko, draudimo įmokos už krušas, liūtis ir audras - "žmoniškesnės", tad ir draustis apsimoka. R.Majauskas už savų 600 hektarų vasarinių pasėlių draudimą sumokėjo 34 tūkst. litų. Šiuos pinigus už krušos padarytą žalą savo derliui jis tikisi atgauti.

Išmintis ar lengvabūdiškumas?

Žvelgdami į dangų ir patirtus nuostolius žemdirbiai pastaruoju metu gerokai blaškėsi: neapsidraudusieji po blogų metų puldavo draustis, o kai nelaimė užgriūdavo antrus metus iš eilės, jie, vadovaudamiesi liaudies išmintimi, kad perkūnas antrą kartą į tą pačią vietą netrenkia, draudimo atsisakydavo. Tačiau toks elgesys kartais primena ne senolių išmintį, o rusų karininkų išrastą žaidimą, vadinamą "rusiška rulete", kai žaidėjai su revolveriu prie smilkinio   lošia iš gyvenimo ir mirties.

2010 metais savo pasėlius draudė apie 400 žemdirbių. Praėjusių metų birželio viduryje jų jau buvo 882. Apdraustas ir didesnis pasėlių plotas - nuo 78 tūkst. hektarų iki beveik 270 tūkst. hektarų. Be to, žemdirbiai pasirinko ir didesnę draudimo vertę (bendra pasėlių draudimo suma padidėjo beveik 4 kartus - nuo 5,4 iki 32 mln. litų).

Beveik dvigubai išaugusį apsidraudusiųjų skaičių lėmė tragiška 2011 metų žiema. Per ją žuvo 46,4 proc. visų šalies pasėlių: 79 proc. žieminių rapsų, 72 proc. žieminių miežių, 41 proc. žieminių kviečių, 33 proc. kvietrugių - 33 proc. ir 32 proc. rugių.

Tačiau jau pernai rudenį skaičiai pasikeitė iš esmės - būsimą derlių apsidraudė vos 200 klientų iš buvusių 882, o apdraustų pasėlių plotas sumažėjo nuo 270 tūkst. iki 27 tūkst. hektarų.

Žemdirbiai persigalvojo ir pasėlius perleido globoti Apvaizdai, nes kelerius metus iš eilės didžiules išmokas už patirtą žalą žemdirbiams mokėjusi Vokietijos bendrovė nuo 1,5 iki daugiau kaip 2 kartų padidino įmokas ir sugriežtino draudimo sąlygas. Negana to, 50 proc. draudimo įmokų sumos anksčiau kompensuodavusi valstybė paramą taip pat sumažino."

"Rusišką ruletę" mėgstantys žaisti Lietuvos žemdirbiai loteriją laimėjo ir sutaupė pinigų. Šią žiemą draudėjai gavo tik 26 pranešimus apie žalą, kai 2011 metais jų buvo apie 1000. Tačiau A.Navickas nesutinka, kad pasitvirtino žemdirbių išmintis.

"Jokia čia ne išmintis. Jiems paprasčiausiai pasisekė. Lenkijoje šią žiemą iššalo 1,7 mln. hektarų pasėlių - beveik tiek, kiek jų yra Lietuvoje. Lenkams teko išmokėti daugiau kaip 800 mln. zlotų draudimo išmokų. Vokietijoje irgi iššalo daugiau kaip 600 tūkst. hektarų pasėlių, o nuostoliai ten didesni nei Lenkijoje. Turbūt lenkai ir vokiečiai ne mažiau nei lietuviai pasitiki Apvaizda, tačiau jau pasimokė iš klaidų ir ėmė elgtis kitaip", - svarstė A.Navickas.

Kadangi pasėliai šiemet gerai peržiemojo, daugiau kaip pusė praėjusiais metais vasaros pasėlius draudusių žemdirbių nutarė šiemet jų nebedrausti.

Tačiau A.Navickas netiki, kad šiais laikais dar gali galioti taisyklė, kad po dvejų blogų metų nebegali būti tokių pat trečių. "Kai kurie žemdirbiai mums ketvirtus metus iš eilės praneša apie pasėlį išguldančią liūtį tame pačiame lauke. Nieko čia negali iš anksto prognozuoti", - karčiai nusišypsojo pašnekovas.

Dveji nelaimių metai

Penkerius metus vienintelis Lietuvoje pasėlius draudžiantis "Vereinigte Hagelversicherung VVaG" filialas "VH Lietuva" pernai sugriežtino draudimo sąlygas. Tokį žingsnį bendrovę privertė žengti dvejus metus iš eilės krašto žemės ūkį niokojusios stichijos. Dėl jų draudėjas patyrė keliasdešimt milijonų litų siekiančius nuostolius.

"VH Lietuvos" 2009 metais nuostoliai siekė apie 280 tūkst. litų, 2010-aisiais jie išaugo beveik 20 kartų ir siekė 15 mln. litų, o pernai padidėjo 3,5 karto, iki 65 mln. litų.

Vidutiniškai 150 proc. nuostolingumu dirbanti vokiečių bendrovė kol kas iš Lietuvos rinkos trauktis neketina, nors įmonės nuostoliai didėja kaip sniego lavina. 2008 metais "VH Lietuva" nuostolingumas siekė 2,34 proc., 2009-aisiais - 8,23 proc., 2010 metais - 284 proc., 2011-aisiais - 203 procentus.

"Praėjusiais metais už draudimą nuo iššalimo surinkome 8 mln. draudimo įmokų, o už patirtą nuo iššalimo žalą išmokėjome 53 mln. litų. Skaičiuokite, kiek reikėtų didinti įmokų tarifą už šią draudimo rūšį, kad galėtume sudurti galus", - sakė A.Navickas.

Kol kas visus "VH Lietuvos" nuostolius dengia pagrindinė įmonė Vokietijoje. "Dvejus metus dirbome pelningai, trečius išmokėjome tiek, kiek surinkome per pirmuosius dvejus, o ketvirtus metus nuostolius padengė mūsų pagrindinė bendrovė Vokietijoje kartu su perdraudėjais", - pasakojo A.Navickas.

Anot jo, ši draudimo įmonė nesiekia pelno - tik padengti nuostolius, kadangi bendrovės savininkai yra žemdirbiai. Jeigu bendrovė gauna pelno (o tai atsitinka retokai), jis išdalijamas savininkams. Jeigu metai blogi, žemdirbiai moka didesnes draudimo įmokas.

Vokiečių draudimo bendrovė užima 65 proc. Vokietijos ir 100 proc. Lietuvos pasėlių draudimo rinkos.

Skaičiai

Apvaizdai, o ne draudimo bendrovei derlių saugoti paveda didžioji dalis Lietuvos žemdirbių. Šalyje iš viso draudžiama vos 10 proc. deklaruojamų pasėlių. Palyginimui, vokiečiai, nors yra ne mažiau tikintys nei lietuviai, kliaujasi patarle: "Saugokis ir Dievas padės". Vokietijoje nuo gamtos nelaimių draudžiama 70 proc. pasėlių.

Daugiau kaip 90 proc. Lietuvos žemdirbių draudžia pasėlius nuo krušos, liūties ir audros. Kadangi draudimo nuo iššalimo įmokos pernai išaugo daugiau kaip du kartus, šią draudimo rūšį rinkosi penktadalis žemdirbių.

Nuo stichinės sausros anksčiau drausdavosi 3,8 proc. ūkių, dabar galimą pajamų praradimą dėl šios rizikos Lietuvoje nebesidraudžia niekas. Žemdirbiams tai per brangu, be to, pastaruosius ketverius metus stichinė sausra Lietuvą aplenkė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"