TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Žemdirbiams draustis per brangu

2012 11 06 7:59
Eltos nuotraukos/Draudimo paslaugų daugiausia atsisakė stambūs ūkiai, valdantys 1-1,5 tūkst. ir daugiau hektarų žemės.

Kelis kartus išaugusios draudimo įmokos atbaido žemdirbius drausti žieminius pasėlius. Nuo galimų nelaimių ūkininkai mėgina apsidrausti patys - sėdami mažiau produktyvias, bet atsparesnes šalčiui augalų veisles.

Vokiečių kapitalo pasėlių draudimo bendrovės "Vereinigte Hagelversicherung VVaG" filialo "VH Lietuva" vadovas Algimantas Navickas tikina, kad apsidraudusių žemdirbių šiemet, palyginti su praėjusiu rudeniu, padaugės pusantro karto - nuo 200 iki 300. O apdraustų pasėlių plotas turėtų padidėti nuo 27 iki 30-40 tūkst. hektarų. Kitų metų derliaus draudimo terminas baigiasi lapkričio 15 dieną, tačiau, anot A.Navicko, daugiausia klientų sulaukiama per paskutines dvi savaites. "VH Lietuva" draudėjų pagausėjimo tikisi nepaisydama 2-2,5 karto išaugusių draudimo įmokų, ramios praėjusios žiemos ir rekordinio grūdų derliaus.

Nusivylė ir nebesidraudžia

"Dieve, Dieve, mano kruviną žaizdą palietėte", - išgirdęs klausimą, ar šiemet draus pasėlius, sudejavo žinomas grūdų ir rapsų augintojas Zigmantas Aleksandravičius. Pasirodo, jis jau antrus metus pasėlių nedraudžia ir drausti neketina. "Buvau vienas tų, kurie inicijavo vokiečių draudimo firmos atėjimą į Lietuvą, kuris kūrė draudimo nuostatus, ir buvau vienas pirmųjų apsidraudusiųjų. Be to, trejus metus šioje vokiečių firmoje atstovavau visų Lietuvos apsidraudusių žemdirbių interesams", - prisiminė jis. Kaip Lietuvos žemdirbių regioninio susivienijimo pirmininkas Z.Aleksandravičius buvo apsidraudusių žemdirbių atstovas "VH Lietuva" Pasėlių draudimo koordinavimo taryboje.

"Pradžia buvo stulbinamai graži. Apdraustų pasėlių mastas kasmet didėjo 2,5-3 karto. Viskas buvo labai gražu tol, kol dvejus metus iš eilės Lietuvoje masiškai iššalo pasėliai ir kada "Vereinigte Hagelversicherung" dvejus metus iš eilės patyrė žiaurių nuostolių. Nuo tada jie labai staigiai pakeitė draudimo sąlygas, jos tapo visiškai nepalankios mūsų žmonėms. Man asmeniškai įkainiai padidėjo 220 procentų. Jau gamta mane nuskriaudė, o dar tai..." - prisiminė vienas stambiausių ne tik Kupiškio rajone, bet ir visoje šalyje žemdirbių.

Z.Aleksandravičius pasakojo, kad didžiulį draudimo įmokos padidėjimą jis dar būtų pakėlęs. Tačiau sužinojo, kad padidėjęs įkainis bus taikomas ne vienus metus. "Maniau, vieną kartą nudirs kailį, o paskui vėl galėsiu pradėti iš pradžių. Pasirodo, ne - staiga 220 procentų išaugusį įkainį jie kasmet mažintų tik po 5 procentus. Vadinasi, 20 metų turėčiau mokėti tą didesnį tarifą. Ir tai su sąlyga, kad per tuos 20 metų nieko neatsitiks. O jeigu atsitiktų, vėl įmokos didėtų. Protestuodamas prieš tokią draudimo sistemą, prieš tokius labai žiaurius ir, mano akimis, nelogiškus ir nežmoniškus reikalavimus, nebesidraudžiu jau antri metai", - teigė jis.

Iki drastiškų sąlygų pasikeitimo už hektarą vidutiniškai mokėjo apie 90 litų draudimo įmoką (antra tiek draudikui įmokėdavo valstybė), o sąlygoms pasikeitus ši suma būtų išaugusi 2,2 karto - iki 198 litų. Kelis tūkstančius hektarų valdančiam Z.Aleksandravičiui tokia įmoka būtų sunkiai pakeliama našta.

Pats ieško išeities

Vienas pažangiausių šalies ūkininkų Z.Aleksandravičius pripažįsta, kad nedrausti pasėlių nėra geriausia išeitis, ir juo sekti kitų žemdirbių neskatina. "Manau, kad tai yra klaida. Juk naujiems klientams draudimo įmonė tokių drastiškų įmokų netaiko. Be to, Lietuvos ūkininkai sudaro tik 1,3 proc. Vokietijos žemdirbių draudikų. O įvedus didesnes kainas draudėjų dalis dar labiau sumažėjo, liko vos keli šimtai ūkininkų", - pažymėjo pašnekovas.

Anot Z.Aleksandravičiaus, draudimo paslaugų daugiausia atsisakė stambūs ūkiai, valdantys 1-1,5 tūkst. ir daugiau hektarų žemės. "Lietuvos žiema - kaip niekur kitur, labai atšiauri. Nors pasaulinis atšilimas jaučiamas ir pas mus, bet, kaip sakau, užtenka rusams atsukti savaitei šaltį ir viskas, kas negerai pasėta, numiršta", - juokavo jis.

Pats Z.Aleksandravičius nuostolius, kurių galbūt patirs dėl gamtos nelaimų, pasiryžęs prisiimti pats. Tačiau stengiasi galimą riziką kuo labiau sumažinti. "Savo ūkyje dvejus metus atlikau bandymus, pasirinkau kviečių ir rapsų veisles, kurios atsparesnės žiemai. Įsivaizduokite, šiemet pasėjau 23 rapsų veisles. Atsirinksiu, kas šitam kraštu labiausiai tinka", - pasakojo kupiškėnas.

Z.Aleksandravičius mano, jog žemdirbys turi pirmiausia pats padaryti viską, kas priklauso, kad augalas išgyventų, tai yra rudenį atlikti visus būtinus darbus, o ne viską suversti žiemai ir atsitiktinumui. Kita vertus, ūkininkas pripažįsta, kad ne viskas žmogaus valioje.

"Jeigu Dievulis priimtų sprendimą ir 16-17 laipsnių šalčio laikytųsi tris dienas be sniego, neišgyventų net atspariausios veislės augalas. Tokių vaistų nėra", - teigė jis.

Z.Aleksandravičius su sūnumi Gediminu šiemet pasėjo 950 hektarų žieminių kviečių ir 650 hektarų žieminių rapsų, iš viso 1600 hektarų.

"Pasirinkome geriausias veisles, bet, žinoma, rizikuojame. Iššals, tai iššals", - atviravo ūkininkas.

Lietuvos ūkininkams, anot jo, tenka derinti norą turėti didesnį derlių ir rizikuoti jį visą prarasti arba turėti mažesnį derlių, bet didesnę tikimybę jį visą išsaugoti. "Dabar renkamės švediškas, vokiškas kviečių veisles ir grįžome prie lietuviškų. Jų kokybiniai rodikliai šiek tiek prastesni, bet garantijos, kad išgyvens žiemą, gerokai didesnės", - teigė Z.Aleksandravičius.

Grąžins dalį įmokos

Paprastai Lietuvos žemdirbiai puola drausti pasėlių praūžus gamtos stichijoms. Tačiau "VH Lietuva" draudėjų pagausėjimo tikisi nepaisydama 2-2,5 karto išaugusių draudimo įmokų, ramios praėjusios žiemos ir rekordinio grūdų derliaus. "Manau, žemdirbiai pradeda suvokti, kad atspėti ateities neįmanoma. Jeigu praėjusi žiema buvo gera, nereiškia, kad ji bus gera ar bloga kitąmet. Lietuvoje šiemet žiema turėjo būti agresyvesnė, o Lenkijoje švelnesnė, bet išėjo priešingai - pas kaimynus iššalo labai daug pasėlių, o pas mus peržiemojo saugiai", - sakė A.Navickas. Jo nuomone, draudikų gausėjimą skatina ūkininkų įsisąmoninimas, kad rizikuoti neverta, nes žemdirbystė - verslas, beveik neapsaugotas nuo gamtos reiškinių.

"Lietuvoje pasėlių draudimo sistema veikia puikiai. Žemdirbiams visada atlyginama taip, kaip buvo susitarta, ir išmokos mokamos laiku. Juolab kad ir žalas vertina ne mūsų darbuotojai, o patys žemdirbiai ir pripažinti žemės ūkio mokslininkai. Manau, žmonės supranta, kad gauna kokybišką paslaugą, ir ją teikia geriausia Europos specializuota draudimo bendrovė", - svarstė "VH Lietuva" vadovas.

Prieš metus daugiau kaip 2 kartus padidinti pasėlių draudimo tarifai šiemet nesikeičia, tačiau bendrovė taikys dalinę kompensaciją. Jeigu iššals pasėlis, draudėjui bus sumokama ne tik žalos atlyginimo išmoka, bet ir 20 proc. jo sumokėtos draudimo įmokos.

Pasak A.Navicko, draudimo įmokų dydis priklauso nuo draudžiamos sumos ir rajono, kuriame draudžiamas pasėlis. Antai viename "pigiausių" Kėdainių rajone pasirinkus 2,5 tūkst. draudimo vertę, 1 hektaro rapsų draudimas nuo audros, liūties, krušos ir iššalimo kainuotų 114 litų (pusę sumos kompensuotų valstybė). O "brangiausiame" Klaipėdos ar Šalčininkų rajone ši įmoka siektų 165 litus, arba 82,5 lito su valstybės kompensacija. Kiekviename rajone įmoka didesnė ar mažesnė, priklausomai nuo duomenų apie klimato sąlygas per pastaruosius 30 metų. 20 proc. įmokos žemdirbiai turi sumokėti per penkias dienas nuo sutarties pasirašymo, likusią dalį - sausio pabaigoje ar vasario pradžioje.

Skaičiai

2010 metų rudenį 800 žemdirbių buvo apdraudę 270 tūkst. hektarų.

Pernai rudenį būsimą derlių apsidraudė tik 200 klientų, o apdraustų pasėlių plotas sumažėjo iki 27 tūkst. hektarų.

Prognozuojama, kad šiemet maždaug 30-40 tūkst. hektarų pasėlių draus apie 300 klientų.

Lietuvoje iš viso draudžiama vos 7-8 proc. deklaruojamų pasėlių.

Vokietijoje nuo gamtos nelaimių draudžiama 70 proc. pasėlių.

Daugiau kaip 90 proc. Lietuvos žemdirbių draudžia pasėlius nuo krušos, liūties ir audros.

Prieš dvejus metus daugiau kaip du kartus pabrangusį draudimą nuo iššalimo renkasi penktadalis žemdirbių.

Daugiausia žemdirbiai draudžia javus ir aliejinius augalus, visos kitos augalų rūšys siekia tik 2-3 procentus.

Šaltinis: LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"