TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Žemdirbiams į pagalbą ateina technologijos

2016 03 03 6:00
Technologijos palengvina ir laukų tyrimo, ir jų priežiūros darbus. LŽ archyvo nuotrauka

Prognozuojama, kad iki 2050 metų pasaulyje gyvens 9,6 mlrd. žmonių, todėl žemės ūkio sektoriaus gaminama produkcija turėtų išaugti net 70 procentų. Į pagalbą žemdirbiams ateina naujos technologijos, padedančios užauginti daugiau ir kokybiškesnės produkcijos, sumažinti jos sąnaudas ir daugiau uždirbti.

Artimiausiu metu žemės ūkio laukia didžiuliai iššūkiai. Maisto gamybą iki šio amžiaus vidurio teks padidinti beveik trimis trečdaliais, nors ariamos žemės plotas nedidės, o gėlo vandens poreikis (žemės ūkis sunaudoja 70 proc. pasaulinių gėlo vandens išteklių) augs. Galimybes gaminti daugiau veiks ir tokie mažiau nuspėjami veiksniai kaip klimato kaita ir gausėjančios gamtos anomalijos. Be to, teks ūkininkauti nekenkiant aplinkai ir visuomenės sveikatai.

Visuotinai sutariama, kad vienas iš būdų didinti žemės ūkio produkcijos kokybę bei kiekį – pasitelkti naująsias technologijas, kurios ūkius paverčia „išmaniais“ ir procesus vykdo efektyviau už žmogų. Vis dažniau vartojami terminai „tikslusis ūkininkavimas“, „prezicinis ūkininkavimas“ ir pan. rodo, kad naujosios technologijos jau kuria naują žemės ūkio sampratą.

Didėjantis susidomėjimas tiksliuoju ūkininkavimu ir dar neužimta niša signalizuoja investuotojams apie teigiamas perspektyvas. Todėl investicijos į žemės ūkio technologijas auga.

Renkami didžiuliai informacijos kiekiai apie javų derlių, dirvožemio žemėlapius, trąšų programas, orų duomenis, techniką, gyvūnų sveikatą ir pan., pradedama naudoti bei kurti robotus, skirtus automatizuoti įvairius žemės ūkio procesus, tokius kaip derliaus nuėmimas, vaisių rinkimas, arimas, dirvožemio priežiūra, ravėjimas, apželdinimas, laistymas ir pan. Visa tai leidžia darbus atlikti sparčiau ir tiksliau, be to, taupant išteklius.

Todėl investicijos į žemės ūkiui skirtas technologijas sparčiai auga.

„Ūkininkas visada turi siekti produktyvumo – kad jo produkcija būtų konkurencinga ir rinkos sąlygomis ji atsipirktų. Ūkininkas turi siekti darbo našumo, kad reikėtų samdyti mažiau darbuotojų, o kartais žmogaus rankų iš viso nereikėtų. Dabar niekas nenori cukrinių runkelių kauptuku ravėti ir karvių rankomis melžti. Be to, ūkininkas turi taupyti energijos išteklius, taip pat ir materialinius – trąšas, pesticidus, neteršti gamtos“, – sakė Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro direktorius Zenonas Dabkevičius.

Žemės be kompiutero neišarsi

Vienas iš būdų didinti žemės ūkio produkcijos kokybę bei kiekį – pasitelkti naująsias technologijas, kurios ūkius paverčia „išmaniais“ ir procesus vykdo efektyviau už žmogų.

Z. Dabkevičiaus teigimu, šiuo metu Lietuvoje tikslaus ūkininkavimo sistemas taiko apie 10 proc. ūkių. Tačiau per penkmetį, jo manymu, tokių ūkių dalis turėtų siekti 30 procentų. Mat valstybė jau atkreipė dėmesį į tiksliojo ūkininkavimo svarbą, be to, į sektorių ateina naujų smalsių, pažangių ir technologijų naujovėmis besidominčių ūkininkų.

Išmaniosios technologijos ūkiuose, kaip pasakojo pašnekovas, taikomos jau ariant dirvą. Prie plūgų pritaisyti GPS ryšį palaikantys jutikliai automatiškai koreguoja vagų plotį, priklausomai nuo lauko perimetro, nelygumų ir pan.

Technologijos padeda sėti reikiamu tankumu, teikia tikslias pasėtų sėklų koordinates. Nors Lietuvoje sėją palengvinančios technologijos dar plačiai nenaudojamos, jos turi keletą nenuginčijamų pranašumų.

Pirmiausia, kaip nurodė Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) Žemės ūkio inžinerijos ir saugos instituto doc. dr. Remigijus Zinkevičius, jos taupo sėklas. Pavyzdžiui, kur dirvos potencialas menkas, sėklų norma savaime mažinama, ir atvirkščiai – didinama. Be to, reikiamo pločio tarpueiliai, itin svarbūs auginant cukrinius runkelius, kukurūzus, sojas, leidžia sklandžiau nuimti derlių ir nepažeisti pasėlių.

Technologijos palengvina šiuos priežiūros darbus. Pavyzdžiui, dirvai purenti tarpueiliuose, kaip pasakojo Z. Dabkevičius, naudojama speciali įranga – augalų eiles stebint vaizdo kameromis, padargų darbas koreguojamas taip, kad nepažeistų pasėlių.

„Amerikos ūkiuose žemė purenama net pagal dirvos savybes. Pavyzdžiui, kietoje dirvoje mažinamas jos įdirbimo gylis, kad būtų mažinamos degalų sąnaudos. Tačiau į Europą tokia technologija dar tik ateina“, – pažymėjo R. Zinkevičius.

Tiksliai paskirsto trąšas

Investicijos į žemės ūkiui skirtas technologijas sparčiai auga.

Žemės ūkyje daugiausia naudojamos technologijos tręšimo procesui automatizuoti. Šią technologiją taiko apie 10 proc. Lietuvos ūkių. Analizuodama dirvožemio žemėlapį ir ankstesnių metų duomenis apie tam tikrų lauko vietų derlingumą, tręšimo įranga gali pakoreguoti trąšų normas. Pavyzdžiui, ten, kur dirva mažiau derlinga arba kur pernai mažiau derėjo javai, gali būti naudojama didesnė azoto, fosforo ir kalio norma. Be to, laukus tręšiant automatizuotai išvengiama dvigubų trąšos normų laukų pagrąžose.

R. Zinkevičius pasakojo, kad jau prieš 10–15 metų ūkiai pradėjo praktikuoti dirvos agrocheminių savybių tyrimus, kai paėmus mėginius iš hektaro dydžio žemės ploto sudaromas bendras mėginys, jis parodo fosforo, kalio, rūgštingumo lygį dirvoje. Tai leidžia atlikti tikslų pirmąjį pagrindinį tręšimą.

Šiandien tikslaus ūkininkavimo sistemas taikančiuose ūkiuose naudojami ir specialūs augalų optinių savybių jutikliai. Pagal saulės šviesą, atsispindinčią nuo augalų, jie nustato vegetacijos indeksą ir realiu laiku rodo reikiamą trąšų normą. Skirtingose pasėlio vietose indeksas gali gerokai skirtis, tad technologija padeda sudaryti sąlygas užauginti geriausią derlių ir taupyti trąšas bei energijos išteklius.

Tiesa, kol kas šie jutikliai nėra labai tikslūs, nes reikiamą trąšų normą nustato pagal nedidelį plotą – 1,5–2 metrų laukų juostas iš abiejų traktoriaus pusių. Tačiau jau kuriamos technologijos, leidžiančios realiu laiku ištirti viso lauko būklę. Tai bepilotės skraidyklės, infraraudonaisiais spinduliais nustatančios derliaus būklę. Prognozuojama, kad jos visuotinai taps prieinamos jau 2018 metais, o finansiškai bus „įkandamos“ 2019-aisiais.

Mažina sąnaudas

„Tręšimas pagal augalų optinių savybių jutiklių duomenis tikrai taupo trąšas, vadinasi, yra naudingas ir ekonominiu, ir aplinkosaugos aspektu. Tik šie jutikliai nėra pigūs – reikia investuoti dešimtis tūkstančių eurų. Lietuvoje tik didesni ūkiai nepabijojo investuoti 30 tūkst. eurų ar dar daugiau. Nieko keisto – tokią įrangą apsimoka pirkti tik kasmet tiksliuoju būdu patręšiant bent tūkstančio hektarų plotą. Gaila, šiems jutikliams įsigyti arba tikslaus ūkininkavimo sistemoms įsigyti neteikiama jokia parama“, – apgailestavo R. Zinkevičius. Tiesa, jis pridūrė, kad augalų optinių savybių jutiklių įrangą galima nuomotis.

ASU mokslininkų grupė nustatė, kad taikant tikslųjį vasarinių kviečių tręšimą pagal dirvos agrocheminių savybių žemėlapius ir augalų optinės analizės jutiklių teikiamus duomenis mineralinių trąšų sąnaudos 2014 metais buvo 6,6 proc., o 2015 metais – 14,1 proc. mažesnės. Bendros energijos sąnaudos sumažėjo atitinkamai 25,5 proc. ir 13,2 procento. Tiksliosios žemdirbystės sąlygomis užaugintų vasarinių kviečių grūdų kokybė buvo prastesnė, bet skirtumai esą nėra dideli.

Pastebėta, kad tiksliosios žemdirbystės sąlygomis susiformavęs tolygesnis vasarinių kviečių pasėlis geriau stelbė piktžoles, nes visų piktžolių sausųjų medžiagų masė, palyginti su įprastu ūkininkavimu, sumažėja 25,4 proc., o daugiamečių piktžolių masė – 28,8 procento.

R. Zinkevičius pasakojo, kad pasaulyje jau kuriami jutikliai ir piktžolių kiekiui nustatyti: nuskenavus lauką realiu laiku nustatoma, kur ir kiek užsiveisę piktžolių, ir pagal tai apskaičiuojamos purškiamų preparatų normos. Pašnekovas prognozavo, kad ateityje bus sukurti jutikliai, galintys aptikti ir ligų sukėlėjus.

Auga investicijos į technologijas

* Investicijos į žemės ūkio tiksliąsias technologijas auga – 2014 metais pasaulyje milijoninių rizikos kapitalo fondų investicijų sulaukė daugiau kaip 150 žemės ūkio technologijas kuriančių įmonių. Bendra investicijų suma siekė beveik 1 mlrd. JAV dolerių.

* JAV žurnalas „Forbes“ rašė, kad 2015 metais rizikos kapitalo fondas „Google Ventures“ bei dar keli investuotojai pasirašė sutartį su ūkininkams skirtos programėlės „Granular“ kūrėjais ir iš viso investavo 18,7 mln. JAV dolerių. Dar 15 mln. JAV dolerių fondas investavo į JAV žemės ūkio technologijų įmonę „Farmers Business Network“, kuri, pavyzdžiui, pataria ūkininkams, kaip padidinti derlingumą ar mažinti trąšų sąnaudas.

* Organizacijos „Cleantech Group“ pastebėjimu, iki 2013 metų dauguma naujovių žemės ūkyje buvo sukoncentruotos į biotechnologijas ir sėklų genetiką. Paskui įvyko lūžis: investicijos į žemės ūkio technologijas išaugo 75 proc. ir pasiekė 860 mln. JAV dolerių, sudaryta 119 sandorių. 2014 metais investicijos augo 170 procentų. Manoma, kad tokį staigų augimą paskatino makroekonomikos tendencijos, kurios pakoregavo pasiūlos ir paklausos balansą žemės ūkyje, pasikeitę vartotojų poreikiai ir atsiradusios naujosios technologijos, leidžiančios automatiškai apdoroti daugiamačius duomenis.

Rodiklių skirtumas, vasarinius kviečius auginant tiksliosios žemdirbystės sąlygomis, proc.

Rodiklis2014 m.2015 m.
Trąšų sąnaudos–6,6–14,1
Bendros sąnaudos–25,5–13,2
Derlius–3,91,3
Baltymų kiekis–2,8–0,9

Šaltinis: Aleksandro Stulginskio universitetas

Rodiklių skirtumas, cukrinius runkelius auginant tiksliosios žemdirbystės sąlygomis 2014 m.

RodiklisSkirtumas, proc.
Bendros energijos sąnaudos22,4
Mineralinių trąšų sąnaudos12,8
Derlius10,8–12*
Cukringumas2,7–8,5*

* priklauso nuo veislės

Šaltinis: Aleksandro Stulginskio universitetas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"