TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Žemdirbiams pasėlių draudimas palankesnis

2009 06 22 0:00
Šįmet apdrausta 105 tūkst. ha, t.y. daugiau nei 11 proc. visų draustinų pasėlių.
LŽ archyvo nuotrauka

Šįmet žemdirbiams, norintiems pretenduoti į ES paramą, kai ji nesiekia 150 tūkst. litų, pasėlių draudimas nėra privalomas. Paskatinimo priemonė sunkmečiu - sumažintas ir draudžiamasis laikotarpis nuo 5 iki 3 metų.

Pasėlių draudimo koordinavimo taryba, atsižvelgusi į žemdirbių savivaldos organizacijų siūlymus ir siekdama supaprastinti ES investicinės paramos reikalavimus, siūlo netaikyti privalomojo pasėlių draudimo reikalavimo pareiškėjams, kai prašomos paramos suma yra ne didesnė kaip 150 tūkst. litų.

Pareiškėjai apdrausti augalų pasėlius gali savo noru. Galutinis sprendimas dėl privalomojo pasėlių draudimo dar nepriimtas tiems pareiškėjams, kurie siekia stambios investicinės paramos.

Manoma, kad per metus apie 80 proc. visos ES paramos sudarys vadinamieji mažieji projektai, tad taisyklių pakeitimas, atsisakius privalomojo draudimo pareiškėjų naudai, yra labai svarbus ir reikšmingas.

Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius anksčiau yra sakęs, kad norint populiarinti pasėlių draudimą šiuo ekonominio sunkmečio laikotarpiu labai svarbu pasiūlyti žemdirbiams kur kas lankstesnį ir su mažesnėmis įmokomis paslaugų paketą. Jo nuomone, draudimo paslauga žemdirbiams taptų patrauklesnė, jei būtų galima skaidyti riziką ir drausti ne visus pasėlius.

Klimato sąlygų nebijo

Žemdirbių asociacijos Skuodo skyriaus pirmininkas Vidmantas Doniela LŽ teigė, kad norintys pretenduoti į ES paramą ūkininkai piktinasi privalomuoju pasėlių draudimu. Jis patikino, kad be konkurencijos vienos įmonės siūlomo pasėlių draudimo kainos yra labai didelės, todėl ūkininkai nedalyvauja ES fondų konkursuose.

"Aš, būdamas ūkininkas, nedalyvavau ES programose tik dėl to privalomojo draudimo. Pavyzdžiui, jeigu ūkininkas, turintis 500 hektarų žemės, pretenduoja į 50 tūkst. litų ES paramos, jam hektaro pasėlių draudimo kaina sieks daugiau nei 100 litų. Kadangi pernai draudimo laikotarpis buvo 5 metai, tai ūkininkas per tą laikotarpį turės sumokėti per 250 tūkst. litų draudimo įmokų", - skaičiavo draudimo išlaidas jis.

Anot V.Donielos, žemdirbiams palengvina padėtį sprendimas šiemet neversti ūkininkų drausti pasėlius tuo atveju, kai jie pretenduoja į ne didesnę nei 150 tūkst. litų ES paramą. Tačiau pašnekovas aiškino, kad didelius projektus vykdantys ūkininkai priversti drausti pasėlius. Tiesa, draudžiamasis laikotarpis sutrumpintas iki 3 metų.

"Didžiausia problema yra pati draudimo specifika. Mat dabar draudžiama dėl krušos ar liūties, tačiau, dėl sausros pavasarį nesudygus ar blogai augant augalams, niekas nekompensuoja nuostolių, nes nelaiko tai draudžiamuoju įvykiu. Lietuvoje klimato sąlygos nėra tokios blogos, kad reikėtų draustis. Vienais metais šalyje buvo sausra, ir ūkininkai pareikalavo, kad jos padarinius kompensuotų valdžia. Taigi dabar, kad ūkininkai nereikalautų kompensacijų, valdžia įvedė privalomąjį draudimą. Visame pasaulyje pasėliai draudžiami tik nuo krušos ar liūties, tačiau tokio draudimo kainos yra minimalios", - kalbėjo V.Doniela.

Užtikrina pajamų įplaukas

Skuodo žemdirbių asociacijos pirmininkas pažymėjo, kad ištisą birželio mėnesį kraštą plaunantis lietus žemdirbių ne tik negąsdina, bet, jų manymu, yra kiek pavėluotas. Mat ūkininkai lietaus laukė gegužės viduryje. Pirmininkas patikino, kad lyja ne per daug ir dėl to derlius nesuprastės.

Taigi ir šiemet gamta neva parodo, kad privalomasis draudimas Lietuvoje nėra reikalingas ir būtinas, o ūkininkams neva netikslinga juo draustis.

Žemės ūkio ministerijos Ekonomikos departamento Strateginio planavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Nijolė Vitėnaitė LŽ aiškino, kad reikalavimas žemdirbiams drausti pasėlius teikiant paraišką investiciniams projektams yra siejamas su pareiškėjų verslo planuose atspindėtais pinigų srautais, kur svarbi pozicija - pajamos už parduotą augalininkystės produkciją.

"Norint užtikrinti įplaukas, reikia gauti tam tikrą derlių. Tačiau klimato sąlygos, ypač dėl jo kaitos, tampa vis rizikingesnės. Gamtos įtaka žemės ūkio pajamoms darosi vis didesnė. Stichiniai gamtos reiškiniai gali itin lemti ateities pajamas. Kiekviena šalis, suteikdama investicinę paramą, nemažas lėšas, turi teisę nustatyti tam tikrus reikalavimus jos gavėjams", - dėstė ji.

Anot N.Vitėnaitės, pasėlių draudimas sukuria prielaidas kontroliuoti investicinę paramą, leidžia užtikrinti projekto ekonominį gyvybingumą, žemės ūkio subjektų, investuojančių į ūkių modernizavimą dideles pinigų sumas, stabilesnes pajamas ir pelną, apsaugoti pačius žemdirbius bei jų įsipareigojimus bankams.

"Pirkdamas automobilį išsimokėtinai žmogus net nekelia klausimo, kodėl jis privalomai turi jį apdrausti. Tačiau juk ir ES struktūrinių fondų parama nėra labdaros dalijimas - tai tęstinis projektas, daug atsakingesnis nei automobilio įsigijimas ir draudimas. Rengiant tokį projektą išlaidas galima ir reikia numatyti projekto vykdymo sąmatoje. Daugelyje Europos šalių draudimo nuo sausros paprasčiausiai nėra. Draudimo paslaugų paketo kaina taip pat priklauso nuo teikiamų paslaugų ir rizikos veiksnių sudėties. Kainas diktuoja rinka, bet kuri draudimo kompanija gali pasiūlyti patrauklesnę paslaugą, kainą", - aiškino ji.

Faktai

Pasėlių draudimo įmonės "Vereingte Hagelversicherung" Lietuvoje duomenimis, draudimo išmokos vidutiniškai sudaro net 160 proc. žemdirbių sumokėtų draudimo įmokų. Valstybė remia pasėlių draudimą, kompensuodama žemdirbiams 50 proc. draudimo įmokų.

Šių metų derliaus pasėlius Lietuvos žemdirbiai gali apsidrausti nuo keturių rizikos veiksnių: iššalimo, krušos, liūties ir sausros. Pasirinkti rizikos negalima, mat nuo visų veiksnių draudžiama drauge.

Gegužės 31 dieną baigėsi draudžiamasis laikotarpis. Pasėlių draudimo bendrovės "Vereinigte Hagelversicherung VvaG" filialo Lietuvoje duomenimis, šiais metais pasėlius apsidraudė 972 žemdirbiai. Birželio mėnesį įmonė gavo 4 pranešimus apie krušos padarytą žalą, šiuo metu vertinamos patirtos žalos. Po žiemos dėl patirtų iššalimo nuostolių kreipėsi 67 žemdirbiai ir žemės ūkio bendrovės. Jiems jau yra išmokėta apie 300 tūkst. litų draudimo išmokų. Praeitais draudimo metais iš viso buvo gauti 34 pranešimai apie patirtas žalas ir išmokėta daugiau kaip 100 tūkst. litų draudimo išmokų.

Šįmet apdrausta 105 tūkst. ha, t.y. daugiau nei 11 proc. visų draustinų pasėlių, draudimo suma - 162 mln. litų. Žieminių augalų plotai sudarė daugiau kaip 65 proc. visų apdraustų augalų plotų. Daugiausia apdrausta žieminių kviečių - 40 proc., vasarinių miežių - 13 proc. ir žieminių rapsų - 12 procentų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"