TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Žemdirbių suvažiavimas ruošia ataką

2013 03 15 6:00
A.Stančikas: "Gali būti prisipirkęs brangiausios, moderniausios technikos, bet be žemės būsi niekas." / LŽ archyvo nuotrauka

Kitą penktadienį, kovo 22 dieną, keli tūkstančiai Lietuvos žemdirbių susikaupusias problemas savo visuotiniame suvažiavime kraus naujos kadencijos Vyriausybei.

"Šis suvažiavimas nėra eilinis, suplanuotas dar praėjusių metų liepą Žemės ūkio rūmų prezidiumo posėdyje, kai, pasitarus su žemdirbių organizacijomis, buvo nuspręsta jį surengti po rinkimų, suformavus naują Vyriausybę, kad žemdirbiai galėtų jai išdėstyti savo reikalavimus ir lūkesčius", - LŽ pasakojo Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas.

Svarbiausia - žemė

Pirmąjį žemdirbiams rūpimą klausimą, kuriuo bus diskutuojama žemdirbių forume, A.Stančikas nurodė prekybos žeme peripetijas. "Žemė yra svarbiausia žemdirbio gamybos priemonė, - sakė jis. - Gali būti prisipirkęs brangiausios, moderniausios technikos, bet be žemės būsi niekas."

Pasak jo, nori nenori teks sudaryti sąlygas žemės įsigyti ir užsieniečiams, bet ūkininkams dabar labiau rūpi žemės pardavimo reikalai valstybės viduje. "Šiandien matome daug sandorių, kurie yra vykdomi siekiant įsigyti žemės spekuliaciniais tikslais", - teigė A.Stančikas.

Kita žemdirbiams rūpima tema - mokesčiai ir išmokos. "Sutinku, tai, ką mūsų žemdirbiai pasiekė Briuselyje, yra šioks toks laimėjimas, bet vis tiek Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių žemdirbiai lieka finansuojami mažiausiai ES, nors ūkininkauja anaiptol ne geriausiomis sąlygomis. Todėl Lietuva šį klausimą privalo kelti nuolat, nes dabar konkurencinėje kovoje esame patys silpniausi", - sakė Žemės ūkio rūmų pirmininkas.

Žemdirbiai įsitikinę, kad švelninti konkurencinius skirtumus Lietuvos valdžia galėtų koreguodama mokesčių politiką. "Sutinkame mokėti tokius mokesčius, kokie yra nustatyti dabar, tačiau nenorime nė girdėti apie kokį nors mokesčių didėjimą ar naujų mokesčių įvedimą per artimiausius ketverius metus", - dėstė A.Stančikas.

Dabar žemdirbiai moka lengvatinį 5 proc. dydžio pajamų mokestį, tačiau, anot pašnekovo, žemdirbiams kelia nerimą pasigirstantys siūlymai įvesti progresinius mokesčius, nes esą žemdirbiui pajamos pirmiausia yra apyvartos lėšos, o ne priemonė uždirbti daugiau pelno.

Suvažiavime bus keliami klausimai ir dėl šiemet įvestų naujų nekilnojamojo turto, žemės mokesčių. "Jie žemdirbiams yra labai rizikingi, juolab kad jų dydis priklauso pirmiausia nuo savivaldybių vykdomos politikos", - pažymėjo A.Stančikas. Jo teigimu, kol kas dėl to daugumoje savivaldybių didelių problemų nekyla, bet jos yra "užprogramuotos", nes nežinia kada kuri savivaldybė žemės ūkyje ras galimybių solidžiau papildyti savo biudžetus.

Ne tik žemės ūkis

Pasak A.Stančiko, suvažiavime numatyta neapsiriboti vien žemės ūkio reikalais, nes kiekvienam žemdirbiui ne mažiau yra svarbūs vietos, kurioje jie gyvena, reikalai. "Kodėl šiandien kaimas, ypač esantis rajonuose, yra nutolęs nuo didžiųjų miestų? Kodėl kaimo gyvenimas sustojęs? Likę tai, kas buvo prieš 20 metų. Kaime jau nerasime jaunimo, nes uždarytos mokyklos. Kokios priežastys? Suvažiavime siūlysime būdus, kaip šią problemą išspręsti", - žadėjo Žemės ūkio rūmų vadovas. Anot jo, dabar yra daug garbaus amžiaus ūkininkų, kurie norėtų savo ūkius perleisti jaunesnei kartai, bet jaunimas to nenori, nes neturi motyvacijos gyventi kaime, todėl renkasi arba miestą, arba užsienį.

A.Stančikas LŽ pripažino ne visada gražiai galvojantis apie kai kuriuos ES žemės ūkio politikos dalykus. Jis kritikuoja ES išmokas žemės ūkio paskirties žemės savininkams "už nieko neveikimą".

"Iš dalies tai protinga pozicija: aišku, artėjant pensiniam amžiui, ūkininkas pasitraukia iš gamybos, jam ta netektis turi būti kompensuojama, juolab jei į jo vietą ateina jaunas ūkininkas. Blogiausia, kad tai vyksta ir tada, kai jokios kaitos nėra. Man, ūkininkui, pikta, kai Europa skiria pinigus ne tam, kad gamintume, o tam, kad negamintume. Negi Europa taip bijo manęs, ūkininko, kaip konkurento, kad taip stengiasi mane pašalinti?" - piktinosi pašnekovas. Pasak jo, tai bus svarbiausi klausimai, kuriais ketinama diskutuoti suvažiavime, tačiau yra daugybė smulkesnių, bet ne mažiau aktualių, kurie bus išdėstyti rezoliucijoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"