TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Žemė perkama dirbti

2015 05 22 6:00
Žemdirbystei patrauklios žemės kaina praėjusių metų paskutinį ketvirtį pasiekė rekordą - 1 ha vidutinė kaina buvo 2383 eurai. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Žemės ūkio paskirties žemės rinka Lietuvoje apmirusi, o bent kiek atsigauti ji galėtų tik iš esmės sumažinus 2014 metų gegužę įsigaliojusius apribojimus pirkti didesnius kaip 10 ha žemės plotus ir žemę parduoti kitų šalių piliečiams bei įmonėms. Rinka atsigautų ir pagerėjus ūkininkų mokumui.

Registrų centro duomenimis, pernai, palyginti su 2012 metais, žemės ūkio paskirties žemės pirkimo ir pardavimo sandorių sumažėjo daugiau kaip 40 procentų. Žemės rinka dar labiau menko šiemet. Pasak Registrų centro atstovo Aido Petrošiaus, šiemet per mėnesį žemės sklypų parduodama vidutiniškai 17,6 proc. mažiau nei prieš metus ir 35,7 proc. mažiau negu 2013 metais.

Žemdirbystei patrauklios žemės kaina po prekybos suvaržymų įvedimo ne tik nemažėjo, bet net ir didėjo, o praėjusių metų paskutinį ketvirtį pasiekė rekordą - 1 ha vidutinė kaina buvo 2383 eurai. Tačiau pirmąjį šių metų ketvirtį buvo užfiksuotas pirmas nuo 2010-ųjų pradžios žemės kainų vidurkio sumažėjimas iki 2299 eurų.

Didelių permainų neįžvelgia

Vienos iš didžiausių žemės ūkio paskirties žemės valdytojų AB „Agrowill Group“ valdybos narys Vladas Bagavičius pripažįsta, kad prieš įvedant žemės pirkimo apribojimus dirbama žemė buvo brangesnė, tačiau esminių kainos pokyčių jis teigia neįžvelgiąs, juolab kad ir Registrų centro fiksuojamas vidutinės 1 ha kainos sumažėjimas beveik 100 eurų nėra toks didelis, kad rodytų ryškesnių permainų. „Dar nežinia, kokiose vietovėse žemė buvo perkama, nes jos kainą lemia pirmiausia našumo rodikliai, be to, daug priklauso nuo geografinės padėties, reljefo ir panašių dalykų“, – sakė „Agrowill Group“ atstovas. Pasak jo, skirtingo našumo žemės kaina gali skirtis dvigubai ir dar daugiau.

Kad vidutinė žemės kaina smunka natūraliai, pritaria ir Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas. Anot jo, kartais už hektarą derlingos žemės savininkas paprašo ir 7–8 tūkst. eurų (apie 25 tūkst. litų), tačiau tokia žemė ūkininkui atsipirktų per labai ilgą laiką, todėl ji paprastai nebūna nuperkama. „Žemė ūkininkui yra pagrindinė gamybos priemonė. Ją žmogus perka, kad dirbtų, o ne kad turėtų“, – pažymėjo A. Stančikas. Jo teigimu, Lietuvoje ūkininkų ūkiai jau suformuoti, derlingiausia žemė išsidalyta, todėl tikėtis, kad vidutinė žemės kaina artimiausiais metais augs, nėra priežasčių.

Pienas ir žemė

LŽ pašnekovai pažymi, kad žemės ūkio paskirties žemės apmirimą lėmė ne tik pernai gegužę įsigalioję minėti „saugikliai“, bet ir gerokai globalesnės priežastys: beveik prieš metus sustojęs žemės ūkio produktų ir maisto prekių eksportas į Rusiją, smukusios tarptautinės žaliavų kainos biržose, be to, liekančios didelės energijos išteklių kainos. Tačiau labiausiai jaučia ūkio nuosmukį pienininkai.

„Beviltiškai kritusios pieno supirkimo kainos melžiamus galvijus laikančius ūkininkus verčia svarstyti, ar nebūtų geriau persiorientuoti į augalininkystę arba mėsinius gyvulius, bet dauguma naikinti bandų dar neskuba“, – sakė A. Stančikas.

Stokodami lėšų papildomų žemės sklypų įsigijimą ūkininkai atideda geresniems laikams. „Žemę perku tada, kai turiu laisvesnių lėšų ir ji kainuoja tiek, kiek aš galiu sumokėti, o kai negaliu, tai neperku“, – paprastą ūkišką tiesą dėstė ŽŪR pirmininkas.

Kita vertus, anot jo, žemės rinką galėtų paskatinti ūkininkų persiorientavimas į kitas veiklas, bet ir tai nėra paprasta dėl įvairių europinių reglamentų. Antai gyvulių augintojas negalėtų kada panorėjęs parduoti gyvulius, suarti pievas ir auginti javus, nes pieva, užregistruota prieš keletą metų, kurį laiką turi likti pieva ir negali būti suariama. „Tai ne tik mūsų bėda. Prieš kelias savaites šį klausimą Europos Komisijoje kėlė ir Portugalija, nes ten ne tik draudžiama suarti ganyklas, bet ir reikalaujama dalį jų užsodinti medžiais“, – pasakojo A. Stančikas.

Jis įsitikinęs, kad žemės rinka galės šiek tiek pajudėti tik tada, kai pagerės ūkininkų mokumas. Be to, jei žemės pirkimo apribojimai labiau nesikeis, liks mažiau ir pardavėjų, ir pirkėjų. Kita vertus, anot A. Stančiko, žmogui, norinčiam ūkininkauti, didelės problemos įsigyti žemės nėra, o pardavėjui rasti pirkėją daug sudėtingiau.

Nuomos peripetijos

Pasak A. Stančiko, pasitvirtino prognozės, kad sustojus žemės rinkai atsiras daugiau galimybių nuomai, nes verteivoms, kurie supirkinėjo žemę galbūt tikėdamiesi ją pelningai parduoti, lieka tik uždarbiauti iš nuomos. Tai palanku ir ūkininkui, nes jei savininkas žemę parduoda, ją dirbantis ūkininkas turi pirmumo teisę nusipirkti. „Abejotina, ar rinkos sąlygomis tokia nuostata gali būti pateisinama, nes savininkas tarsi netenka teisės parduoti savo žemę tam, kuris brangiau moka“, – sakė ŽŪR pirmininkas.

Pasak jo, savininkai būtų labiau linkę savo žemę parduoti, negu nuomoti, tačiau jiems tarsi į talką atėjo žemės politikos formuotojai, nusprendę labiau remti smulkiuosius ūkius. Tai didina ir žemės nuomos kainas. Mat didžiausios išmokos yra mokamos ūkininkams už pirmuosius 30 ha dirbamos žemės. Tai žinodamas savininkas už mažesnius nei 30 ha plotus reikalauja didesnės nuomos kainos, todėl didesnė parama smulkiems ūkininkams papildo ne jų, o žemės nuomotojų kišenes.

Tokia politika, anot A. Stančiko, yra palankesnė ir didelius žemės plotus valdantiems ūkininkams. Iš pradžių savo valdomus plotus papildydami mažais nuomojamais sklypais, paskui jie tuos sklypus gali nusipirkti pigiau pirmumo teise, o gaunamą didesnę paramą atiduočiam smulkiam ūkininkui pirkti dirbamą žemę jau per brangu.

Užsieniečiai neužplūdo

Pasak Registrų centro atstovo, nuo 2014 metų gegužės 1 dienos, kai įsigaliojo specialieji reikalavimai dirbamą žemę Lietuvoje siekiantiems įsigyti užsieniečiams, 220 kitų šalių pilietybę turinčių asmenų ir viena užsienyje registruota įmonė įsigijo beveik 758 ha žemės ūkio paskirties žemės. Pastaraisiais metais žemės ūkio paskirties žemė užsieniečių dažniausiai buvo įgyta paveldint (81 atvejis – 412 ha), perkant iš kito asmens (62 atvejai) arba atkūrus nuosavybes teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, kuris iš savininkų buvo atimtas sovietų okupacijos laikotarpiu (36 atvejai – 100 ha); 124 ha žemės užsieniečiai nupirko iš kitų asmenų. Užsienio šalių pilietybę turintys asmenys daugiausia įsigijo mažus, vieno hektaro nesiekiančius, žemės sklypus. Didžiausias dirbamos žemės sklypas, kurio plotas viršija 42 ha, buvo paveldėtas. Didžiausio pastaraisiais metais užsieniečio Lietuvoje nupirkto sklypo plotas sudaro 20 hektarų.

Pernai gegužę įsigaliojęs įstatymas neleidžia ūkininkams ir susijusiems asmenims įsigyti daugiau nei 500 ha žemės. Norėdamas įsigyti daugiau negu 10 ha žemės, pirkėjas privalo turėti trejų metų žemės ūkio veiklos patirties arba susijusią specialybę, o ją parduoti gali tik panaudojęs žemę pagal paskirtį penkerius metus. Be to, reikia gauti Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) leidimą.

NŽT atstovė Aldona Jakavonienė LŽ informavo, kad nuo 2014 metų gegužės 1 dienos iki 2015 metų balandžio 16 dienos tarnyba gavo 5 užsieniečių prašymus leisti įsigyti privačios žemės ūkio paskirties žemės. Leidimus pagal šiuos prašymus išdavė Kretingos, Pasvalio, Šalčininkų, Tauragės, Pagėgių bei Ukmergės Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniai skyriai.

Pasak A. Stančiko, ir dabar užsienio piliečiai, užsienio kapitalo įmonės kartais įsigyja jau suformuotus ūkius. Taigi jie jau žemę perka kaip kapitalą. Tokius ūkius paprastai parduoda senyvi ūkininkai, kurie neturi kam savo ūkį perduoti.

Didesnių nei 1 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimas, ha

Bendras parduotų sklypų plotas59 56049 45335 6486 062
Pokytis, palyginti su ankstesniais metais, proc..-27,9-16,97

Šaltinis: Registrų centras

Vidutiniai savivaldybių žemės našumo rodikliai

Našiausia.Mažiausiai naši
SavivaldybėVidutinis balasSavivaldybėVidutinis balas
Pasvalys52.4Varėna32.5
Kėdainiai51.5Trakai33.4
Joniškis50.6Pagėgiai34.4
Šakiai48.8Molėtai34.5
Marijampolė48.4Lazdijai34.7
Jurbarkas48.1Šilutė35.2
Kaunas48.0Plungė35.3
Akmenė47.6Zarai35.4
Panevėžys47.5Vilnius36.2
Pakruojis47.5Utena36.3
Biržai47.5Ignalina36.3
Radviliškis47.2Rietavas36.3
Šiauliai45.3Švenčionys36.3
Vilkaviškis45.6Šalčininkai36.5

Šaltinis: arcgis.com

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"