TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Žemė svarbiau už pinigus

2014 10 28 6:00
Vaidas Pakalka: "Elgiamės pagal įstatymo raidę ir geriname darbo rezultatus." Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Žemė lietuviui – brangiausias turtas. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos – tai institucija, kurios kasdienė veikla yra glaudžiai susijusi su šiuo turtu. Apie svarbiausias žemės aktualijas LŽ kalbino Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) direktoriaus pavaduotoją Vaidą Pakalką.

– Turite karštą naujieną: nuo lapkričio 1 dienos gyventojai, kuriems dar neatlyginta už valstybės reikmėms paimtą žemę miesto vietovėje, galės teikti prašymą žemės sklypą kompensuoti lygiaverčiu miško paskirties žemės plotu. Kokia šio įstatymo esmė?

– Žmonės nenori gauti kompensacijos pinigais, o labiau nori kito materialaus turto, pavyzdžiui, miško. Nors valstybei paprasčiau kompensuoti pinigais, bet atsižvelgiant į žmonių poreikius nustatytas papildomas atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdas. Piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, nuo 2014 metų lapkričio 1 dienos iki 2015 metų kovo 1 dienos gali prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu. Pageidaujantieji atkurti nuosavybės teises į miško sklypą gali susipažinti su laisvos žemės fonde esančiais miškų plotais Nacionalinės žemės tarnybos www.nzt.lt interneto svetainėje ir jos teritoriniuose skyriuose. Prašymą dėl valios pakeitimo ir atlyginimo lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje, nurodant pasirinktos vietovės rajoną ir kadastro vietovę, kurioje pageidauja gauti nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį miško plotą, piliečiai iki 2015 metų kovo 1 dienos turi pateikti NŽT teritoriniam skyriui pagal žemės buvimo vietą.

- Ar patys pretendentai privalės rūpintis atitinkamų valstybinių institucijų sutikimais, kad neprieštaraujama, jog būtent toje vietoje jiems būtų grąžinamas miškas?

- Pageidaujantieji gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį miško sklypą turės tik pasirinkti vietovės rajoną ir kadastro vietovę, kurioje pageidauja gauti miško sklypą, ir teisės aktų nustatyta tvarka dalyvauti rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą bei atliekant pasirinkto miško sklypo ženklinimo darbus, t. y. piliečiui nereikės gauti jokių papildomų sutikimų iš kitų valstybinių institucijų.

Lygiaverčiai miško sklypai bus formuojami žemės reformos žemėtvarkos projektuose pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme nustatytą eiliškumą.

- Kokia veikla bus leistina tokiuose miškuose?

- Pagal teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytą naudojimo būdą miškų ūkio paskirties žemės sklypai skirstomi į ekosistemų apsaugos miškų sklypus; rekreacinių miškų sklypus; apsauginių miškų sklypus; ūkinių miškų sklypus.

Rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą formuojamam miško sklypui pagal nustatytą naudojimo būdą turi būti nustatytos taikytinos specialiosios naudojimo sąlygos, žemės servitutai ir (ar) kiti ūkinės veiklos apribojimai. Taigi miškų ūkio paskirties žemės sklype veikla bus galima pagal piliečio pasirinkto miškų ūkio paskirties žemės sklypo naudojimo būdą.

Užbaigs iki metų galo

- Kiek dar gali užtrukti nuosavybės teisių atkūrimas kaimo ir miesto teritorijose?

- Nuosavybės teisių atkūrimo procesą kaimo vietovėse planuojama baigti iki 2015 metų pirmojo ketvirčio, tačiau miestuose šis procesas yra sudėtingesnis. Žemės sklypus nuosavybės teisėms į miestuose turėtą žemę atkurti čia formuoja pačios savivaldybės.

Siekiant paspartinti nuosavybės teisių atkūrimo procesą Vilniaus mieste, nuolat vyksta NŽT ir šios savivaldybės atstovų susitikimai, per kuriuos aptariami savivaldybės teritorijoje vykstantys žemėtvarkos darbai, keblumai, kylantys formuojant žemės sklypus, ir pan.

Savivaldybės atstovų teigimu, daugiausia problemų kelia žemės sklypų dokumentų rengimas, t. y. žemės sklypų kadastriniai matavimai, detaliųjų planų rengimas. Kaip teigė rugsėjo 25 dieną susitikime dalyvavę Vilniaus miesto savivaldybės atstovai, šiuo metu iš suprojektuotų 380 žemės sklypų 122 dokumentus mūsų tarnybai tikimasi perduoti dar spalį, o likusių 258 žemės sklypų – iki metų pabaigos. Taip pat Vilniaus miesto savivaldybės atstovai informavo, kad iki šių metų pabaigos bus patvirtinti detalieji planai, kuriuose suprojektuoti 134 žemės sklypai. Jų dokumentus, atlikus šių žemės sklypų kadastrinius matavimus, NŽT tikimasi perduoti kitais metais. Susitikime aptartas ir šiuo metu rengiamų Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje detaliųjų planų, pagal kuriuos apie 700 ha teritorijoje bus projektuojami žemės sklypai nuosavybės teisėms atkurti, klausimas.

– Ar grąžinus visiems žemę, su visais atsiskaičius, Nacionalinė žemės tarnyba turės kitų uždavinių?

- Žemės grąžinimu arba kompensavimu už ją tarnybos funkcijos nesibaigia. Mūsų svarbiausias darbas yra administruoti valstybinę žemę, užtikrinti, kad žemė būtų tinkamai naudojama pagal paskirtį. Be to, dar atliekame 65 administracines procedūras. Tai pirmiausia žemės nuosavybės atkūrimas, valstybinės žemės administravimas, sutikimai dėl inžinerinių tinklų tiesimo, žemės paėmimas visuomenės poreikiams ir panašūs dalykai.

Gerinamas aptarnavimas

- Kokiu tikslu sukurta Pasitikėjimo linija?

- Nacionalinė žemės tarnyba, siekdama gerinti piliečių aptarnavimą, didinti priimamų sprendimų skaidrumą bei gerinti kokybę, 2012 metais įdiegė Pasitikėjimo liniją, kuria asmenys gali informuoti apie NŽT darbuotojų neteisėtus veiksmus, netinkamą pareigų vykdymą ar jų nevykdymą, biurokratizmą, piktnaudžiavimą ar korupciją. Apibendrinant gautus pranešimus, galima konstatuoti, kad dažniausiai skundžiamasi dėl darbuotojų neveikimo, t. y. dėl teisės aktuose nustatytais terminais neišnagrinėjamų prašymų, skundų, dėl Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų registravimo žurnale laiku neužregistruojamų gautų žemės sklypų kadastro duomenų bylų. Apie 40 proc. gautų pranešimų pasitvirtino, apie 20 proc. - nėra susiję su tarnybos darbuotojų netinkamu pareigų vykdymu - juose tiesiog buvo prašoma pateikti informaciją, taip pat pasitaikė atvejų, kai buvo pateikiami neišsamūs pranešimai, pagal kuriuos sunku identifikuoti galbūt padarytą pažeidimą. Imamės priemonių pažeidimams mažinti.

Turime 50 teritorinių skyrių, kuriuose dirba beveik tūkstantis darbuotojų. Jų darbo krūviai tikrai dideli, bet darbuotojai daro viską, kad jų teikiamos paslaugos būtų aukščiausio lygio. Vien per šių metų beveik 10 mėnesių NŽT parengė per 450 tūkst. dokumentų, kuriuos išsiuntė įvairioms Lietuvos institucijoms ir gyventojams. Teritoriniuose skyriuose esame patvirtinę vienodas gyventojų aptarnavimo procedūras. Vykdome savo darbuotojų vidinius mokymus, samdome išorinius konsultantus. Įdiegėme elektroninę dokumentų valdymo sistemą. Elgiamės pagal įstatymo raidę ir geriname darbo rezultatus. Turime dirbti taip, kad žmonės su šypsena ateitų ir su šypsena išeitų, nes žemė lietuviui yra išskirtinis turtas, dažnam - brangesnė už pinigus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"