TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Žemėje gali išnykti gyvybei svarbus elementas

2016 02 25 6:00
Fosforo trąšos reikalingos norint išauginti gausų ir kokybišką derlių. Jų beriama į visų tipų dirvožemį rudenį arba ankstyvą pavasarį. vikipedia.org nuotrauka

Vieno cheminio elemento spartus nykimas gali pakenkti žmonių gebėjimams ateityje apsirūpinti maistu ir padaryti neatitaisomos žalos: sukelti karus, badą ir net išnaikinti pačią gyvybę.

Neatsinaujinantis, sintetinio pakaitalo neturintis fosforas yra būtinas žmogaus mitybai, tačiau jis nyksta sparčiau, negu kas nors galėjo įsivaizduoti. Mokslininkai perspėja, kad fosforo išteklių mažėjimas gali visiškai sužlugdyti maisto gamybą.

Be fosforo nėra gyvybės

Apie pasauliui iškilusią grėsmę prabilo dvi mokslininkės, tyrusios įvykių grandinę, kuri atvedė iki dabartinės padėties, kai tapo aišku, jog maisto gamybos ateitis kelia rimtų klausimų.

Bristolio universiteto Chemijos fakulteto Marie Curie mokslinės draugijos narė Charly Fardji ir Amsterdamo universiteto mokslininkė Marissa de Boer aprašė, kaip fosforo išteklių išeikvojimas sukels pavojingų geopolitinių konfliktų, aplinkosaugos problemų ir galbūt visuotinį badą. „Fosforo niekuo negalima pakeisti, jam nėra sintetinio pakaitalo, o be fosforo nėra gyvybės“, – perspėjo mokslininkės.

Kaip ir dauguma aplinkosaugos problemų, ši gali būti išspręsta keičiant vartojimo įpročius. Pavyzdžiui, fosforą galima naudoti pakartotinai, tačiau tokia technologija dar tik kuriama. „Vis dėlto aišku viena: fosforas yra svarbus veiksnys, ir toliau jį ignoruoti būtų pavojinga“, – rašoma inovacijų ir technologijų interneto svetainėje Inhabitat.com.

Nepakeičiamas žemės ūkyje

Tuo metu Jungtinės Karalystės mokslo leidinys „The Conversation“ teigia, jog fosforo išteklių spartus išeikvojimas gali sukelti badą, bet apgailestauja, kad aktuali problema nepatenka į žiniasklaidos pirmuosius puslapius.

„Turbūt daugelis šį bei tą žino apie šiltnamio dujas ir klimato kaitą ar kad pasaulyje mažėja geriamojo vandens. O kada pastarąjį kartą ėmė rūpestis dėl fosforo? – ironiškai klausiama leidinyje ir pažymima, kad, nors fosforo problema nėra taip plačiai aptarinėjama kaip kitos aplinkosaugos temos, ji – ne mažiau svarbi: – Galėtume atsisakyti automobilių arba išgyventi išnykus kai kurioms augalų rūšims, bet jeigu dings fosforas, turėsime apsieiti be maisto.“

Pasak leidinio, žmonijos priklausomybė nuo fosforo prasidėjo XIX amžiaus viduryje, kai ūkininkai pastebėjo, kad guanas (fosforo turtingos jūros paukščių išmatos) įspūdingai padidina javų derlių. Netrukus JAV ir Kinijoje kasyklose pradėta išgauti fosfatų mineralus, kuriuose yra fosforo. Tai sukėlė mineralinių trąšų naudojimo bumą, o be šio persilaužimo žmonija galėtų pagaminti vos pusę dabar suvalgomo maisto.

Mineralinių trąšų naudojimas per pusę praėjusio amžiaus išaugo keturis kartus ir toliau didėja augant žmonių skaičiui. Išsivysčiusiose šalyse žmonės valgo vis daugiau mėsos, o jai gaminti fosforo reikia net 50 kartų daugiau negu auginant daržoves. Skaičiuojama, kad dėl didėjančios mėsos gamybos ir biodegalų vartojimo 2050 metais fosforo poreikis dar padvigubės.

Beje, fosforo naudojimas neapsiriboja žemės ūkiu, jis reikalingas farmacijos pramonėje, asmeninės higienos produktų ir maisto papildų gamyboje, antipirenų, chemijos pramonės katalizatorių, valiklių, ploviklių, konservantų gamybai.

Riboti ištekliai

Problema ta, kad fosforas nėra atsinaujinantis išteklius, jo kiekis žemėje ribotas ir planetoje pasiskirstęs gana netolygiai. Vienintelės didelės kasyklos yra Maroke, Rusijoje, Kinijoje ir JAV. Tiesa, mokslininkai nesutaria, kuriam laikui pakaks esamų pasaulio fosfato mineralų, iš kurių išgaunamas fosforas, išteklių. Nurodomas 35–400 metų terminas, mat neatmestina, kad gali būti rasta naujų telkinių.

Europos Sąjungai ir valstybėms, neturinčioms nuosavų fosforo išteklių, tai kelia didelį nerimą. Baiminamasi, kad fosforo išteklių mažėjimas gali sukelti geopolitinę įtampą. Prisimenama, kaip 2008 metais mineralinių trąšų kaina staiga šoktelėjus 600 proc., dėl to pabrango maistas, o tai sukėlė smurtą ir riaušes 40 besivystančių šalių.

„The Converstation“ pažymi, kad fosforas ne tik teikia naudos, bet ir kenkia aplinkai. Dėl gausaus laukų tręšimo cheminės medžiagos patenka į upes ir jūras. Dėl to susidaro vadinamosios mirties zonos, kuriose negali išgyventi žuvys. Didelis fosforo kiekis vandenyje skatina dumblių formavimąsi. Skaičiuojama, kad jau yra susidarę daugiau kaip 400 tokių pakrančių mirties zonų. Vien JAV kasmet tai padaro 2,2 mlrd. dolerių nuostolių.

Kita vertus, didėjantis fosforo poreikis, nors ir kelia didžiulių socialinių ir aplinkosaugos problemų, skatina mokslininkus ieškoti būdų, kaip taupyti šio mineralo išteklius.

Siūlo perdirbti

Praeityje fosforo ciklas buvo uždaras: javus valgė žmonės ir ėdė gyvuliai, o jų išmatos buvo naudojamos kaip natūralios trąšos naujam derliui užauginti.

Šiomis dienomis šis ciklas jau sulaužytas. Kasmet išgaunama 220 mln. tonų fosfato mineralų, bet tik nedidelė jų dalis grįžta vėl į dirvą. Javai transportuojami į miestus, o juose kaupiamos atliekos negrįžta į laukus, bet nuotekų sistemomis patenka į jūras.

Mokslininkų nuomone, modernesniam fosforo ciklui sukurti pakaktų dramatiškai sumažinti vartojimą. Juk tik mažiau negu trečdalį trąšose esančio fosforo pasiima augalai; likusi dalis sugeriama dirvos arba išplaukia. Teigiama, kad vien Nyderlanduose dabar dirvoje yra tiek fosforo, kad jo užtektų aprūpinti šios šalies žemės ūkį trąšomis ateinančius 40 metų. Tačiau dar nesukurta technologija fosforui iš dirvos paimti.

Maisto išmetimas taip pat tiesiogiai susijęs su fosforo eikvojimu. Labiausiai išsivysčiusiose šalyse išmetama net 60 proc. maisto. Kita svarstoma galimybė – paversti žemdirbystę išmanesne, optimizuoti fosforo naudojimą, ypač atrenkant mažiau trąšoms imlias grūdų veisles ar vištas ir kiaules maitinant specialiu fermentu, kuris padėtų geriau suvirškinti fosforą ir tokiu būdu naudoti mažiau fosforo prisotintų papildų.

Fosforą galima taupyti ir kitaip tvarkant atliekas. Pavyzdžiui, nuotekos, kuriose yra daug fosforo, iki šiol laikomos nenaudingomis atliekomis ir pilamos į kanalizaciją. Technologija, leidžianti iš nuotekų išskirti fosforą ir panaudoti kaip trąšą, jau sukurta, bet dar tobulinama.

„Mąstydami apie didžiausius ateities iššūkius žmonės retai susimąsto apie fosforą. Tačiau pasaulio gyventojus aprūpinti pakankamu kiekiu maisto yra ne mažiau svarbu, negu plėtoti atsinaujinančią energetiką ar sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Kad užtikrintume ilgalaikį maisto tiekimo saugumą, fosforo naudojimo pokyčiai gyvybiškai yra svarbūs“, – rašoma britų leidinyje.

Fosforo kiekis kai kuriuose maisto produktuose

Maisto produkto pavadinimasFosforo kiekis mg/100g
Kviečių sėlenos1168
Aguonos909
Sėmenys722
Arbatžolės630
Arbata1–2
Saulėgrąžos618
Sojų pupelės, miltai600
Kiaušinių tryniai580
Sūriai fermentiniai560
Migdolai470
Grikių kruopos459
Avižos, avižiniai dribsniai390
Kiaulių kepenys352
Jaučių kepenys336
Varškės sūriai230–270
Įvairios žuvys210–340
Neriebi mėsa140–240

Šaltinis: manodieta.lt

Fosforas žmogaus organizme ir gamtoje

* Fosforas – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas P, eilės numeris 15.

Fosforas daugeliui asocijuojasi su tamsoje švytinčia medžiaga, tačiau nedaugelis žino, kad šio elementas yra beveik visuose kasdienio maisto produktuose. Tai vienas būtiniausių mineralų žmogaus organizmui. Fosforo rūgštis daugelį metų naudojama maisto gamyboje.

* Kartu su kalciu fosforo yra kauluose ir dantyse. Taip pat jo, susijungusio su baltymais ir riebalais, yra įvairiuose audiniuose.

* Fosforas yra svarbus medžiagų apykaitai, energijos gamybai. Fosforo junginiai veikia genetinės informacijos perdavimo procesus. Sutrikus fosforo apykaitai, greičiau susergama rachitu, kraujagyslių ateroskleroze, jaučiamas nuovargis, protinis ir fizinis nedarbingumas. Fosforo yra grūduose, ankštinėse daržovėse, riešutuose, žirniuose, avižų kruopose, žuvyse, piene, mėsoje.

* Kadangi fosforo yra kone visuose maisto produktuose, žmogus jo gauna pakankamai, o organizmas prisitaikęs reguliuoti fosforo kiekį. Šio mineralo trūkumas sveikiems žmonės pasireiškia itin retai, paprastai jį gali išprovokuoti sveikatos sutrikimai, tokie kaip nutukimas, diabetas.

* Fosforą pirmasis 1669 metais išgavo alchemikas H. Brandas. Jis kaitino šlapalo, kvarcinio smėlio ir anglies mišinį. 1743 metais buvo pasiūlytas pramoninis fosforo gavimo būdas (iš fosforito, kvarcinio smėlio ir anglies esant 1100–1300 laipsnių Celsijaus temperatūrai).

* Gamtoje fosforas randamas tik junginiuose. Jo esama mineraluose, daugiausia fosfatuose, pavyzdžiui, apatito, fosforito, ambligonito, vivianito, ksenotimo, monacito ir kituose .

Minteralinės trąšos

Azotas, fosforas, kalis – augalų mineralinės mitybos pagrindas.

Cheminiai elementai dirvožemyje yra įvairiuose junginiuose.

Daugelio cheminių elementų labai reikia gyvūnams ir augalams augti.

Svarbiausi makroelementai yra azotas, fosforas, kalis, kalcis, magnis, siera. Daugelio cheminių elementų rezervai dirvožemyje nedideli, todėl auginant augalus juos būtina papildyti.

Fosforo junginiai skatina šaknų vystymąsi, didina augalų atsparumą grybinėms ligoms, pagreitina žaizdų gijimą.

Dažniausiai naudojamas superfosfatas ar azoto, fosforo ir kalio trąšų mišinys su mikroelementais (NPK). Tręšiama rudenį arba ankstyvą pavasarį.

Šaltinis: Įmonių informacija,Vikipedia, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"