TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Žemės mokestis didės dar kelerius metus

2014 10 23 6:00
Už žemės ūkio paskirties žemę 2014 metais planuojama surinkti apie 41 mln. litų mokesčių. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, šiais metais žemės mokesčio mokėtojai į savivaldybių biudžetus turėtų sumokėti apie 78 mln. litų žemės mokesčio. Tai 14 mln. litų daugiau negu pernai. Žemės mokestis nuo 2013-ųjų kasmet didėja po 20 proc., o nuo 2017 metų jau bus skaičiuojamas pagal žemės sklypo vidutinę rinkos vertę.

Šiemet VMI jau antrus metus apskaičiavo ir žemės mokestį pagal savivaldybių pateiktus padidintus tarifus daugiau nei 74 tūkst. apleistų žemių savininkų. Jiems šiemet reikės sumokėti per 4,3 mln. litų žemės mokesčio. Už žemės ūkio paskirties žemę 2014 metais planuojama surinkti apie 41 mln. litų mokesčių.

Davė daugiau laiko

VMI duomenimis, žemės mokesčio už ankstesnius mokestinius laikotarpius šiuo metu yra nesumokėję apie 130 tūkst. privačios žemės savininkų, jų skola valstybei siekia 7 mln. litų (iš jų 900 tūkst. litų buvo skolingas 861 juridinis asmuo).

Pernai lapkričio 18 dieną žemės mokesčio skolininkų už 2013 metus buvo 193 tūkstančiai, o jų skola valstybei siekė 14,4 mln. litų. Per metus dauguma jų su valstybe atsiskaitė, o šiuo metu už 2013 metus tebėra įsiskolinę 46 tūkst. žemės savininkų, jų skola yra 2,6 mln. litų. Už 2012 metus 1,4 mln. mokesčių yra nesumokėję 18 tūkst. žemės savininkų, už 2011 metus 900 tūkst. litų – 11 tūkst. savininkų.

Už pastaruosius trejus metus (2011-2013) žemės mokesčio yra nesumokėję 8 tūkst. gyventojų.

Šiemet terminas sumokėti žemės mokestį pratęstas kelioms savaitėms. Žemės savininkai mokestį už žemę turi sumokėti iki lapkričio 17 dienos. Ankstesniais metais būdavo privaloma tai padaryti iki lapkričio 1-osios, o kadangi ši diena šventinė, delspinigiai už nesumokėtą mokestį realiai pradėdavo tiksėti nuo lapkričio 2-osios.

Šiemet delspinigiai už nesumokėtą žemės mokestį bus pradėti skaičiuoti nuo lapkričio 18 dienos - po 0,03 proc. kasdien už priskaičiuotą mokesčio sumą.

VMI duomenimis, Lietuvoje iš viso yra per 960 tūkst. žemės mokesčio mokėtojų, tačiau dėl savivaldybių nustatytų lengvatų, šį mokestį moka apie 669 tūkst. gyventojų ir įmonių.

Elektroninės ir popierinės deklaracijos, kuriose pateikta išsami informacija, žemės savininkus pasiekė nuo spalio 20 dienos. Mokėtinos žemės mokesčio sumos pirmiausia pateiktos mokėtojams – „Mano VMI“ sistemos vartotojams. Pagal galiojančius teisės aktus deklaracijas mokėtojams VMI turi pateikti iki lapkričio 3 dienos.

Šiose deklaracijose gyventojai bei įmonės ras išsamią informaciją apie jų valdomus sklypus, pritaikytą savivaldybės nustatytą žemės mokesčio tarifą bei kitą informaciją. Žemės savininkus, kurie dar nėra elektroninės deklaravimo sistemos (EDS) vartotojai, popierinės deklaracijos artimiausiu metu pasieks įprastu paštu. Mokesčių mokėtojas informaciją apie mokėtiną žemės mokestį gali sužinoti VMI Mokesčių informacijos centro trumpuoju telefonu 1882.

Žemės mokestį galima sumokėti ne tik komerciniuose bankuose, bet ir pašto skyriuose ar „Perlo“ terminaluose, spaudos kioskuose, kitose mokėjimus priimančios įstaigose.

Visos žemės mokesčio lėšos patenka į savivaldybių biudžetus.

Brangiausias sklypas - Palangoje

Žemės mokesčio dydis priklauso nuo žemės sklypo vertės, savivaldybių nustatytų tarifų ir taikomų lengvatų. Mat savivaldybių tarybos turi teisę kai kuriems mokesčių mokėtojams žemės mokestį sumažinti arba visai nuo jo atleisti.

Nuo 2013 metų žemės mokestis Lietuvoje skaičiuojamas atsižvelgiant į žemės sklypo mokestinę vertę, tačiau iki 2016 metų pabaigos yra nustatytas pereinamasis laikotarpis.

Kaip LŽ aiškino VMI komunikacijos vadovas Darius Buta, mokestis šiuo laikotarpiu skaičiuojamas taip, kad jeigu 2013 metais žemės sklypo (įskaitant ir apleistą žemę) 1 aro mokestinė vertė (t. y. vidutinė rinkos vertė arba individualiu vertinimu nustatyta žemės vertė) padidėjo, palyginti su 2012 metais, iš 2013 metų mokestinės vertės atimama 80 proc. vertės padidėjimo (t. y. 80 proc. skirtumo, kuris susidarė tarp 2013 ir 2012 metų mokestinės vertės). Šiemet jau atimama 60 proc., 2015-aisiais - 40 proc., 2016-aisiais - 20 proc. mokestinės vertės padidėjimo. O nuo 2017 metų mokestis bus skaičiuojamas atsižvelgiant į tikrąją rinkos vertę.

Todėl jau pernai padidėjęs žemės mokestis išaugo ir šiemet. „Jeigu pernai žmogus mokėjo nuo 20 proc. žemės vertės, šiemet jis moka nuo 40 proc. žemės vertės. Jeigu savivaldybė nekeitė tarifų, žemės mokestis gali būti dvigubai didesnis nei pernai“, - aiškino D. Buta.

VMI duomenimis, didžiausia mokėtina suma už gyventojo žemės sklypą (kitos paskirties) Palangoje siekia 43,6 tūkst. litų, o už komercinės paskirties žemės sklypą Vilniuje jos savininkas – juridinis asmuo - turės sumokėti 88 tūkst. litų. Praėjusiais metais didžiausia suma už fizinio asmens valdomą sklypą buvo 66,5 tūkst. litų, o juridinio asmens – 111 tūkst. litų.

VMI primena, jog žemės mokesčių mokėtojui pateikiamoje deklaracijoje nurodytas mokesčių specialistas ir pateikti jo kontaktai. VMI atstovas, mokesčių mokėtojui pageidaujant, galės išaiškinti, kaip susigrąžinti žemės mokesčio permoką, permokos ar nepriemokos atsiradimo priežastis.

„Brangsta“ apleistos žemės

VMI šiemet taip pat suskaičiavo žemės mokestį pagal savivaldybių pateiktus padidintus tarifus daugiau nei 74 tūkst. apleistų (nenaudojamų) sklypų. Apleistos žemės Lietuvoje sudaro apie 51 tūkst. hektarų. Prieš trejus metus dirvonuojančios žemės sudarė apie 100 tūkst. hektarų žemės ūkio paskirties žemės.

Apleistų sklypų duomenis VMI pateikė Registrų centras bei kai kurios savivaldybės (22 savivaldybės priėmė sprendimą padidintu tarifu apmokestinti per 1 tūkst. apleistų sklypų). Iš viso už apleistą žemę mokesčių mokėtojai turės sumokėti per 4,3 mln. litų žemės mokesčio.

Kad už apleistą žemę būtina taikyti sankcijas ir taip mažinti apleistus žemės plotus bei ribojant spekuliaciją žemės rinkoje, pradėta kalbėti prieš kelerius metus. Nuo praėjusių metų apleistai žemei nustatytas maksimalus 4 proc. mokesčio tarifas, kurį gali taikyti savivaldybės. Savivaldybėms taip pat užginta apleistai žemei taikyti mokesčių lengvatas.

Diferencijuotu mokesčiu skatinama dirvonuojančias žemes grąžinti jas dirbantiesiems, nes didėjant mokesčiui, laikyti žemę „be darbo“ ilgainiui taps nenaudinga.

2013—2017 metais apskaičiuota žemės mokesčio suma žemės ūkio paskirties žemei, išskyrus apleistas žemės ūkio naudmenas ir mėgėjų sodo bei sodininkų bendro naudojimo žemę, neviršija vieno lito už vieną arą.

Žemės ūkio paskirties žemei, įskaitant sodų žemę, taikomas 0,35 proc. mokestinės vertės koeficientas (apleistų žemių savininkams – nuo 1,24 proc. iki 4 proc.).

Šiemet tikimasi surinkti daugiau kaip 41 mln. litų mokesčio už žemės ūkio paskirties žemę.

Lietuvoje surenkama žemės mokesčio

MetaiSuma, mln. litų
201478 (prognozė)
201364
201256
201154
201053
200949
200848
200745

Šaltinis: VMI

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"