TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Žemės mokestis papildė biudžetus

2013 11 28 6:00
LŽ archyvo nuotrauka

Nuo šių metų įsigaliojus naujos redakcijos Žemės mokesčio įstatymui, keitėsi žemės mokestinė vertė, nuo kurios skaičiuojamas žemės mokestis. Dėl to miestuose ir aplink juos žemės mokestis smarkiai išaugo, kai kur - net kelis kartus, o atokesnių rajonų vietovėse jis žemės savininkams sumažėjo.

Savivaldybių biudžetams atiteksiantį žemės mokestį pagal naują tvarką gyventojai ir įmonės jau turėjo sumokėti iki šių metų lapkričio 15 dienos. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) specialistai sako, kad savininkams, kurie iki šiol to dar nepadarė, už kiekvieną pavėluotą dieną teks sumokėti po 0,03 proc. delspinigių nuo priskaičiuotos žemės mokesčio sumos.

Mokestine verte nuo šiol laikoma sklypo vidutinė rinkos vertė, o atskirais atvejais - individualaus žemės vertinimo būdu nustatyta jos vertė. Žemės mokesčio tarifus nuo 0,01 proc. iki 4 proc. žemės mokestinės vertės patvirtino kiekviena savivaldybė.

Surinkta, kiek ir planuota

Pasak VMI atstovo Dariaus Butos, Mokesčių inspekcijos duomenimis, šiais metais žemės mokesčio mokėtojai visoje Lietuvoje į savivaldybių biudžetus turėtų sumokėti apie 64,5 mln. litų žemės mokesčio. Gyventojai į savivaldybių biudžetus turėtų sumokėti apie 55 mln. litų, o įmonės – apie 9 mln. litų. Praėjusiais metais apskaičiuota žemės mokesčio suma siekė 62 mln. litų. Iš viso šalyje yra per 948 tūkst. žemės mokesčio mokėtojų, tačiau dėl savivaldybių nustatytų lengvatų šį mokestį moka tik apie 642 tūkst. gyventojų ir įmonių.

Juridiniai asmenys žemės mokesčiu Vilniaus miesto biudžetą jau papildė beveik 3 mln. litų, Kauno įmonės ir įstaigos laikinosios sostinės biudžetą – daugiau kaip 1 mln. litų. Klaipėdos ūkio subjektai į miesto biudžetą sumokėjo apie 300 tūkst. litų, Šiaulių bei Panevėžio – po 200 tūkst. litų. Iš rajonų daugiausia žemės mokesčio sumokėjo Pakruojo savivaldybės ūkio subjektai – apie 230 tūkst. litų, Mažeikių ir Kėdainių – maždaug po 150 tūkst. litų, Šiaulių rajono - per 130 tūkst. litų, Pasvalio – daugiau kaip 120 tūkst. litų. Fizinių asmenų duomenys tikslinami.

Šiemet VMI taip pat apskaičiavo žemės mokestį pagal savivaldybių pateiktus padidintus tarifus daugiau nei 122 tūkst. apleistų ar nenaudojamų sklypų. Duomenis apie juos VMI pateikė VĮ Registrų centras bei kai kurios savivaldybės. Šešiolika savivaldybių priėmė sprendimus padidintu tarifu apmokestinti per 1000 apleistų sklypų. Iš viso už apleistą žemę mokesčių mokėtojai turėjo sumokėti per 3,5 mln. litų žemės mokesčio.

„Žemės mokesčio mokėjimo procesas šiemet vyko gana sklandžiai. Didžioji dalis mokėtojų laiku gavo deklaracijas bei sumokėjo mokestį. Kai kurie žemės sklypų savininkai nesutiko su nustatytais nenaudojamais žemės sklypų plotais, todėl kreipėsi į VMI bei prašė patikslinti žemės mokesčio deklaracijas“, - sakė VMI atstovas.

Jo teigimu, Mokesčių inspekcija atsižvelgusi į pateiktus gyventojų paaiškinimus, kartu su Registrų centru bei kitomis tarnybomis, teikiančiomis informaciją apie žemės sklypus, padeda gyventojams nustatyti neatitikimus bei juos koreguoti.

Finansų ministerijos duomenimis, žemės mokesčio surinkimas kiekvienais metais gerėja. Pavyzdžiui, 2010 metais į savivaldybių biudžetus buvo pervesta 52,276 mln. litų, 2011 - 56,098 mln. litų, 2012-aisiais - 58,188 mln. litų, o šiais metais planuojama perkopti ir 60 mln. litų.

Gelbėjo elektroninė sistema

Informaciją apie mokėtiną mokestį gyventojai ir juridiniai asmenys gavo elektroninio deklaravimo sistemoje (EDS), o tuos mokėtojus, kurie nėra EDS vartotojai, pasiekė popierinės deklaracijos.

Taip pat skelbiama, kad mokėtojai sėkmingai naudojosi skaičiuokle, pagal kurią galima savarankiškai apskaičiuoti preliminarų žemės mokestį.

Žemės mokestinės vertės skaičiavimui nustatytas 5 metų pereinamasis laikotarpis, t. y. jei 2013 metais vieno aro mokestinė vertė, palyginti su 2012-aisiais, padidėja, tai iš 2013 metų mokestinės vertės atimama 80 proc. ( 2014 m. - 60 proc., 2015 m. – 40 proc., 2016 m. – 20 proc.) vertės padidėjimo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"