TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Žemės mokestis tūkstančiais pildys biudžetą

2011 10 26 6:41

Šiuo metu dauguma žemės savininkų moka ne didesnį kaip 50 litų metinį žemės mokestį. Vyriausybė siekia pataisyti teisės aktus - tada mokestis už namų valdų sklypus miestuose pakiltų kelis kartus - iki tūkstančių litų, o apleistų žemių savininkams - keliasdešimt procentų.

Žemės mokesčio už ankstesnius mokestinius laikotarpius šiuo metu yra nesumokėję apie 70 tūkst. privačios žemės savininkų. Maždaug 100 tūkst. gyventojų jo nemoka kelerius metus iš eilės. Kasmet žemės mokestį vėluoja sumokėti apie 15 proc. mokesčių mokėtojų. Tokius duomenis LŽ pateikė Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Tačiau didelė dalis gyventojų žemės mokestį moka tvarkingai ir nustatytu laiku, kai tik gali.

Kretingiškė Salomėja R. LŽ guodėsi dėl painiavos, kuri esą klaidina ir ją, ir kitus žmones: VMI skelbia pranešimus, kad šiemet, kaip ir kasmet, žemės mokestį reikia sumokėti iki lapkričio 2-osios (lapkričio 1-oji yra nedarbo diena). Tačiau tuo pat metu gyventojus pasiekia ir vietos savivaldybių laiškai, kuriuose primenama apie prievolę sumokėti mokestį už nuomojamą valstybės žemę. Šio mokesčio terminas - iki lapkričio 15 dienos. Skirtingos mokesčių mokėjimo datos esą ir klaidina žmones.

Delspinigiai - už kiekvieną dieną

Laiku žemės mokesčio nesumokėjusiems gyventojams ima tiksėti delspinigių laikrodis. Kiek jų bus priskaičiuota, priklausys nuo to, kiek laiko vėluojama sumokėti mokestį.

"Delspinigiai pradedami skaičiuoti kitą dieną, kai baigiasi įstatymo nustatytas mokesčio sumokėjimo terminas, tačiau jie skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų. Šiuo metu delspinigių dydis yra 0,03 proc. už kiekvieną pavėluotą dieną", - LŽ sakė VMI viršininko pavaduotoja Vilma Vildžiūnaitė.

Kokio dydžio mokestį reikia mokėti už turimą žemės sklypą, gyventojai gali sužinoti keliais būdais: prisijungę prie elektroninio deklaravimo sistemos arba paštu gavę popierinę deklaraciją. Be to, galima pasiteirauti ir paskambinus trumpuoju Mokesčių informacijos centro telefonu 1882 arba bet kuriame VMI skyriuje.

Dabar žemės mokestis skaičiuojamas nuo sklypo kainos, apskaičiuotos pagal Žemės įvertinimo metodiką, kurią Vyriausybė yra patvirtinusi 1999 metais. Konkretų mokesčio dydį žemės savininkams apskaičiuoja VMI teritoriniai skyriai pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, pateiktus Registrų centro. Savivaldybių tarybos turi teisę kai kuriems gyventojams šį mokestį sumažinti arba visai nuo jo atleisti.

Dabar metinis žemės mokesčio tarifas sudaro 1,5 proc. žemės kainos. Žemės ūkio paskirties, daugiabučių ir gyvenamųjų namų statybos bendrijų, vartotojų kooperatyvų bei kooperatinių bendrovių žemei taikomas 0,35 proc. tarifas. Sodininkų bendrijų, namų valdų žemei ir sklypams prie daugiabučių namų ar naudojamų ūkinei-komercinei veiklai - 0,5 proc. tarifas.

Priklausys nuo rinkos vertės

Tačiau Vyriausybė užsimojo keisti dabar galiojančius mokesčio tarifus. Matyt, tikisi, kad padidinus žemės mokestį šio nekilnojamojo turto savininkai su kaupu pripildys tuščią biudžetą. Drauge su kitų metų Biudžeto įstatymu Seimui teikiami ir Žemės mokesčio įstatymo pakeitimai. Vyriausybė siekia įteisinti, kad mokestis už privačią žemę, kaip ir mokesčiai už visą kitą nekilnojamąjį turtą, priklausytų nuo rinkos vertės.

"Nuo rinkos vertės jau daug metų skaičiuojamas nekilnojamojo turto mokestis, valstybinės žemės nuomos mokestis. Tik žemės mokestis nuo nepriklausomybės atkūrimo pradžios skaičiuojamas nuo normatyvinės vertės, kuri dažnai visiškai neatitinka realios žemės vertės, t. y. rinkos kainos", - aiškino Finansų ministerija.

Dėl to nuo 2013 metų siūloma pereiti prie žemės apmokestinimo, atsižvelgiant į jos vidutinę rinkos vertę, kuri būtų nustatoma masiniu arba individualiu vertinimu 5 metams. Siekiant išvengti staigaus žemės vertės kai kuriose vietovėse padidėjimo, nes dėl to sklypų savininkams dešimtis kartų pasunkės šio mokesčio našta, numatoma įteisinti ketverių metų (išskyrus apleistą žemę) pereinamąjį laikotarpį.

Be to, Vyriausybė siūlo įteisinti 0,01-4 proc. žemės mokesčio tarifų ribas nuo naujosios vertės, o konkrečius tarifus palikti nustatyti savivaldybių taryboms. Jos taip pat turės teisę taikyti mokesčio lengvatas - sumažinti mokestį ar išvis nuo jo atleisti.

Pereinamuoju laikotarpiu žemės vertė, nuo kurios mokamas mokestis, būtų didinama po 20 proc. skirtumo tarp buvusios nominalios ir nustatytos naujos vidutinės žemės rinkos vertės.

Labiausiai žemė "pabrangtų" aplink Vilnių

Registrų centras prognozuoja, kad pradėjus skaičiuoti žemės mokestinę vertę pagal rinkos kainą, derlingose Lietuvos vietovėse, kuriose labiausiai išplėtota žemdirbystė, mokestinė žemės vertė sumažėtų arba kistų nedaug. Tačiau šalia didmiesčių, ypač Vilniaus, esančių žemių mokestinė vertė pakiltų keliasdešimt kartų.

Registrų centro specialistų duomenimis, 7 hektarų žemės ūkio paskirties sklypas Vilniaus rajone, Avižienių seniūnijoje, Bajorų kaime, pagal senąją metodiką buvo įvertintas šiek tiek mažiau nei 19 tūkst. litų. Šiandien galiojanti sklypo vidutinė rinkos vertė siekia  1,2 mln. litų. Taikant dabartinį 0,5 proc. tarifą, tokios vertės sklypo savininkui per metus tektų sumokėti 6000 litų žemės mokesčio.

Tuo metu 6 hektarų sklypas Utenos rajono Mieleikių kaime pagal senąją metodiką buvo įvertintas beveik 15 tūkst. litų, o jo rinkos vertė - 10,5 tūkst. litų. 5,25 hektaro žemės ūkio paskirties sklypo Pasvalio rajone, Vienkiemių kaime, indeksuota vertė siekė 21 tūkst. litų, tačiau šiemet nustatyta vidutinė rinkos vertė - 19,3 tūkst. litų.

"Kaimiškose vietovėse, kur rinka neaktyvi, kur žemė daugiausia naudojama žemdirbystei ar gyvulininkystei, jos kaina yra mažesnė, nes pardavimo sandorių atliekama nedaug.

Aplink didelius miestus, ypač apie Vilnių, kuriame fiksuojama didžioji Lietuvos nekilnojamojo turto rinkos apyvartos dalis, kur žemės sklypai daugiausia naudojami privatiems gyvenamiesiems namams statyti, arba žemės paskirtis keičiama į gyvenamąją ar komercinę ir gamybinę, bet kokios paskirties žemės rinkos kaina yra pastebimai didesnė, negu buvo skaičiuojama pagal ankstesnę metodiką", - LŽ žemės rinkos kainų padėtį apibendrino Registrų centro atstovas spaudai Aidas Petrošius.

Už apleistą žemę mokės brangiau

Žemės ūkio paskirties žemei būtų taikomos išlygos - daugeliu atvejų žemės ūkio veiklai reikalingi dideli plotai, o iš tokios žemės gaunamos ekonominės naudos mastas yra ribotas, todėl kaip ir šiuo metu tai žemei būtų pritaikytas 0,35 proc. vertės mažinimo koeficientas.

Tačiau už apleistą žemę grėstų sankcijos. Siekiant sumažinti neprižiūrimos žemės plotus ir apriboti spekuliaciją žemės rinkoje, siūloma apleistai žemei taikyti maksimalų 4 proc. mokesčio tarifą. Be to, tokios žemės savininkams savivaldybės negalėtų pasiūlyti jokių mokesčių lengvatų. Neprižiūrimai žemei būtų perpus sumažintas (iki 2 metų) pereinamasis vertės pasikeitimo laikotarpis, pirmus metus taikant 1,5 proc., antrus metus - 2,5 proc. tarifą.

Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius anksčiau yra kalbėjęs, kad diferencijuotu mokesčiu esą norima paskatinti dirvonuojančias žemes grąžinti jas dirbantiems žmonėms. Ministro žodžiais, per trejus metus apleistų žemių savininkams mokestis galėtų padidėti iki 20 kartų, todėl jas laikyti "be darbo" taptų nenaudinga.

Finansų ministerijos nuomone, Žemės mokesčio įstatymo pataisų poveikis nacionalinio biudžeto pajamoms iš esmės priklausys nuo atskirų savivaldybių mokesčio tarifų politikos, t. y. nuo savivaldybių tarybų priimtų sprendimų. LŽ primena, kad visos žemės mokesčio lėšos patenka į savivaldybių biudžetus.

Lietuvoje nedirbama, apleista žemė sudaro apie 100 tūkst. hektarų žemės ūkio paskirties žemės. Kaip LŽ sakė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo departamento Žemės reformos skyriaus vyr. specialistė Eglė Mockūnaitė, dažniausiai apleidžiama prasčiausios ūkinės vertės žemė, paprastai ne itin patraukli potencialiam naudotojui ir žemės ūkio veiklai.

Skaičiai

2010 metais žemės mokesčio mokėtojai į savivaldybių biudžetus turėjo sumokėti apie 53 mln. litų.

Iš viso Lietuvoje yra per 900 tūkst. žemės mokesčio mokėtojų, tačiau dėl savivaldybių nustatytų lengvatų šį mokestį moka apie 550 tūkst. gyventojų ir bendrovių.

Žemės mokesčio mokėtojai 2007 metais sumokėjo daugiau kaip 45 mln. litų, 2008-aisiais - beveik 48 mln. litų, o 2009-aisiais - 49 mln. litų.

Didžiajai daliai žemės mokesčio mokėtojų mokėtina suma nesiekia 50 litų. Tokių visame krašte yra apie 320 tūkstančių. Kitiems priskaičiuotos sumos yra šiek tiek didesnės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"