TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Žemės rinka ribojimų nepaiso

2015 11 26 6:00
Visi plotai, kuriuose galima auginti grūdines kultūras, nuperkami iš karto. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Žemės ūkio paskirties žemės kainos šiemet aukštesnės nei prieš metus, esama ir neįtikimai brangių sandorių, tačiau šios rinkos analitikai kainų burbulo neįžvelgia.

Už hektarą našios dirbamos žemės šiemet mokama 3,5–5 tūkst. eurų, o perkant kai kuriuos sklypus kai kuriuose rajonuose jau sumokama ir po 7–15 tūkst. eurų. Dar prieš penketą metų vidutinė našios žemės kaina buvo 5 tūkst. litų už hektarą, arba trigubai mažesnė nei dabar.

Stebuklų nėra

Nekilnojamojo turto UAB „Capital Lietuva“ žemės sklypų vertintojas Vadimas Byčkovas LŽ pripažino, kad šiemet žemė yra šiek tiek brangesnė nei prieš metus, kai Seimui nustačius žemės įsigijimo apribojimus rinka buvo pristabdyta. Tačiau dabar, anot jo, viskas natūraliai įsibėgėjo.

„Dabar žemės ūkio paskirties žemę perka iš esmės tik ūkininkai, o jei jie žemę ketina dirbti, kainą labiausiai lemia našumo balas. Antai Vilniaus rajone, kur žemės nėra derlingos, už jos hektarą mokama 1,5–2 tūkst. eurų. Čia žemė pigesnė dėl to, kad rajone yra mažai ūkininkų, todėl ir jos pasiūla didesnė. Kainas prilaiko tai, kad ši žemė yra sostinės rajone. Panašiai yra Trakų rajone, kur žemės našumas irgi žemas. Čia už hektarą mokama apie 1,5 tūkst. eurų, tačiau esama ir sandorių, pagal kuriuos už hektarą sumokėta po 5–7 tūkst. eurų“, – kalbėjo V. Byčkovas..

Kitaip esą yra gretimame Širvintų rajone. Čia žemė derlinga, ūkininkų yra daug, todėl už dirbamos žemės hektarą iškart sumokama po 3–3,5 tūkst. eurų. O štai atokesniuose rajonuose, kuriuose žemės našumo balas žemas, hektaro kaina gali nesiekti nė tūkstančio eurų.

Pasak V. Byčkovo, panašaus našumo žemės kainos neatitikimus lemia pirmiausia sklypo geografinė padėtis. Brangiausi būna sklypai prie miestų ir vaizdingose vietovėse. „Kai už žemę sumokama neįtikimai didelė suma, galima neabejoti, kad ji nupirkta ne žemdirbystei“, – tvirtino nekilnojamojo turto specialistas.

Jo teigimu, kai dirbama žemė parduodama tarpininkaujant nekilnojamojo turto agentūrai, naši nuperkama iš karto, o menko derlingumo sklypą gali tekti reklamuoti metus ar dvejus. Aktyviausia žemės ūkio paskirties žemės rinka, anot V. Byčkovo, būna vėlų rudenį, kai ūkininkai jau nuėmę derlių ir sukaupę pinigų, tačiau ši rinka nėra aktyvi ir jai šuoliai nebūdingi.

Be tarpininkų

Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose nurodytos kainos dažniausiai būna išpūstos ir rodo pirkėjo pageidaujamą kainą. Čia daugiausia skelbiama apie sklypus, kurių nepavyksta parduoti vietoje. „Netikiu, kad žemę perka per nekilnojamojo turto agentūrą, – sakė Lietuvos ūkininkų sąjungos Šilalės skyriaus pirmininkas Algirdas Taroza. – Ūkininkai vienas kitą pažįsta, greitai sužino, kas žemę parduoda ir ko ji verta. Šilalės rajone žemės našumo balas yra vidutinis, už hektarą mokama maždaug po 2,5–3 tūkst. eurų, bet yra kas moka ir gerokai brangiau. Pavyzdžiui, kartais į žemę investuoja stiprios pramonės įmonės, kurios turi pinigų. Tada ir gretimų sklypų kainos pakyla.“

Pasak A. Tarozos, ūkininkai žemę perka noriai ir šiemet moka už ją daugiau negu prieš metus, bet mažai kas ją parduoda. „Ploto jau nežiūri – kiek pasiūloma, tiek ir nuperka“, – neslėpė ūkininkas. Jo žiniomis, panaši padėtis ir gretimuose rajonuose, tačiau pačios našiausios žemės Marijampolės, Kauno apskrityse, Žemaitijoje pasiūlos jau seniai rinkoje nėra.

Europos link

Korporacijos „Matininkai“ prezidentas Kęstutis Kristinaitis „Lietuvos žinioms“ teigė nesistebįs ganėtinai aukštomis žemės ūkio paskirties žemės kainomis, tačiau kainų burbulu to nepavadintų nė iš tolo.

„Žemės ūkio paskirties žemė yra nepingantis turtas, jis kasmet brangsta. Per metus dirbamos žemės kainos pakyla vidutiniškai 5 proc., o kai kuriais atvejais gali pašokti ir 10–15 procentų, – tvirtino korporacijos prezidentas ir pridūrė: – Taip kalbėjome prieš penketą metų, taip kalbame dabar ir galime patvirtinti. Tai neišvengiama, ir to nepakeis jokie rinkos dalyvių suvaržymai nei dirbtiniai paklausos ribojimai.“ Pasak jo, po referendumo dėl žemės pardavimo ribojimo ir Seime nustačius rinką ribojančius saugiklius daug kas tikėjosi, kad dirbama žemė pigs, bet taip esą nebūna, o labiausiai brangsta žemė, tinkama grūdinėms kultūroms auginti.

Neįtikimai aukštos kai kurių sklypų kainos, anot jo, – tai daugiausia pavieniai atvejai. Įprastai taip atsitinka tada, kai ūkininkas arba žemės ūkio bendrovė sumano prijungti prie valdomos žemės šalia esantį sklypą. Tokiu atveju už žemę gali būti sumokama iš tiesų brangiai.

K. Kristinaičio teigimu, dirbamos žemės kainos po truputį artėja prie europinių, bet pasiekti Europos rinkų lygį pavyks nebent tik po dešimtmečio kito. Antai už hektarą našios žemės Vokietijoje mokama ir 20–25 tūkst. eurų, o Lietuvoje dabar 7 tūkst. eurų už hektarą yra labai didelė kaina.

Kita vertus, dar prieš dešimtį metų vidutinė žemės kaina Lietuvoje buvo 5 tūkst. litų. Taigi, per dešimtmetį žemė pabrango trigubai.

Prašomos aukščiausios ir žemiausios dirbamos žemės kainos, eurai už hektarą (perkant 10–30 ha)

Rajono savivaldybėVidutinis našumo balas Aukščiausia siūloma kainaŽemiausia siūloma kaina
Pasvalys52,472074106
Kėdainiai51,54350Nėra pasiūlymų
Joniškis50,62629Nėra pasiūlymų
Jurbarkas48,145561500*
Kaunas484096Nėra pasiūlymų
............
Varėna32,522011582
Trakai33,4103981687
Pagėgiai34,469943475
Molėtai34,516667*80
Lazdijai34,743352225
Šilutė35,234862896*
Plungė35,349244344
Zarasai35,480831000

*iki 10 ha

Šaltinis: arcgis.com; zemesbankas.lt

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"