TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Žemės sandoriams – dar griežtesni saugikliai

2014 03 07 15:50
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) jau užregistravo Seime Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo pakeitimo projektą, kuris turėtų įteisinti naujus griežtus papildomus saugiklius, užkertančius kelią spekuliuoti žeme po to kai šių metų balandžio 30 dieną baigsis pereinamasis laikotarpis ribojęs galimybę žemę įsigyti užsieniečiams.

Darbą baigusi Seimo Kaimo reikalų komiteto sudaryta darbo grupė, nagrinėjusi žemės paskirties žemės pardavimo saugiklius, siūlo ateityje dirbamą žemę parduoti ir fiziniams, ir juridiniams asmenims, nemažinant maksimalaus leistino įsigyti kiekio – 500 hektarų. Lietuvos žemę galėtų įsigyti Europos Sąjungos bei keturių Europos ekonominės erdvės valstybių – Šveicarijos, Islandijos, Norvegijos ir Lichtenšteino piliečiai. NATO aljanso, kuriam priklauso Lietuva, ir trečiųjų šalių, kurios nepriklauso ES bendrijai, piliečiai Lietuvoje žemės įsigyti negalėtų.

Ministerija griežtesnė

Jau kovo 3 dieną skubos tvarka Seime buvo užregistruotas ŽŪM specialistų parengtas Žemės įsigijimo laikinojo įstatymo pakeitimo projektas. Jo tikslas – riboti asmenų, nedirbusių žemės ūkyje ir neketinančių verstis žemės ūkio veikla, žemės įsigijimo galimybes, kad būtų išsaugoti dirbamos žemės plotai, vietinių gyventojų galimybė pasilikti gyventi ir užsidirbti kaime.

Projekte siūloma apriboti asmenų, galinčių pirkti žemę, skaičių, nustatant, kad ją galės įsigyti tik ne mažiau kaip 3 metus iki žemės įsigijimo sandorio sudarymo dienos žemės ūkio veiklą vykdę asmenys. Tarp jų – buhalterinę apskaitą tvarkę darbuotojai, kurie yra įregistravę ūkininko ūkį arba turi žemės ūkio išsimokslinimo diplomą bei juridiniai asmenys, kurie gamina žemės ūkio produkciją, kurių metinės įplaukos už realizuotą prekinę žemės ūkio produkciją sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų.

Projekte taip pat siūloma įtvirtinti žemės ūkio produktų gamybos minimalų dydį, siekiant riboti galimybę supirkti žemės ūkio paskirties žemę ne žemės ūkio veiklai. Pagal naują įstatymą, žemės pirkėjai bus įpareigoti įsigytą žemę 10 metų naudoti tik žemės ūkio produktų gamybai.

Numatoma nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad fizinis ar juridinis asmuo būtų laikomas susijusiu su kitu juridiniu asmeniu, jeigu jis tiesiogiai ar netiesiogiai arba per kitus asmenis valdo daugiau kaip 25 proc. balsų, suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime.

Bendruomenių žodis - lemiamas

Būtų nustatyta atsakomybė už prisiimtų įsipareigojimų naudoti žemės ūkio paskirties žemę žemės ūkio veiklai nevykdymą. Baudos dydį siūloma nustatyti panašų į vieno hektaro žemės ūkio paskirties žemės vidutinę rinkos kainą. 2013 m. ji buvo apie 8 tūkst. litų.

Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti leidimų pirkti žemės ūkio paskirties žemę išdavimo institutą, panašiai kaip Vokietijoje ar Prancūzijoje. Leidimus išduodančias komisijas sudarytų savivaldybės administracijos atstovai, seniūnas, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovas, vietos bendruomenių atstovai ir žemės savininkus arba žemės ūkio veiklą vykdančius asmenis vienijančių savivaldos organizacijų atstovai. Leidimas būtų išduodamas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų.

Siūlomi nustatyti reikalavimai būtų netaikomi ir leidimas neprivalomas, kai nuosavybėn įsigyjami pirmieji 5 ha žemės ūkio paskirties žemės.

Žingsnis link tvarkos

Žemdirbių savivaldos organizacijos apie būtinybę įvesti papildomus saugiklius kalbėjo jau senai. „Jeigu tie saugikliai būtų atsiradę seniau, šiandien tvarkos su žemės ūkio paskirties žeme turėtume daugiau, gal būt nebūtų buvę spekuliacijų. Tačiau geriau vėliau negu niekada. Reikia pasidžiaugti, kad kažkokie darbo rezultatai jau yra“, - sakė Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas.

Jo žodžiais, siūlomi nauji saugikliai beveik atitinka tuos, kuriuos yra įsivedusios senosios Europos Sąjungos šalys. „Mes naujo dviračio neišrasime, svarbu, kad saugikliai neprieštarautų galiojantiems įstatymams ir neiškreiptų rinkos. Iš esmės žemdirbių savivalda pritaria tokiam įstatymui, apie saugiklius kalbėti būtina, žinoma, pasveriant įvairius argumentus“, - komentavo ŽŪR pirmininkas.

Referendumas – birželį

Tuo tarpu valdančiosios koalicijos Politinė taryba penktadienį paskelbė, jog referendumas dėl žemės pardavimo užsieniečiams įvyks šių metų birželio 29-ąją. Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės žodžiais, tokį sprendimą valdantieji priėmė bendru sutarimu. Ji pranešė, kad įstatymų pakeitimai dėl saugiklių žemės pirkėjams ir pardavėjams bus svarstomi nelaukiant referendumo rezultatų.

Premjeras Algirdas Butkevičius prognozavo, kad saugikliai dėl žemės pardavimo Seime bus priimti greičiau, negu įvyks referendumas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"