TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Žemės sauja tampa aukso verta

2011 01 24 0:00
Lietuvos dirvonai labiau masina žemės sklypų perpardavėjus nei užsieniečius.
LŽ archyvo nuotrauka

Kol politikai ginčijasi, ar leisti nuo gegužės užsieniečiams Lietuvoje pirkti žemės ūkio paskirties žemę, ar pratęsti šį draudimą, žemės sklypų kainos auga - juos superka vietiniai tarpininkai.

Netoli Marijampolės ūkininkaujantis Romas L. LŽ teigė žemės ūkio paskirties žemės sklypų bandąs nusipirkti jau antrus metus. Tačiau vis nepavyksta su savininkais susiderėti - vis aplenkia tie, kas pasiūlo daugiau.

"Atrodo, jau susitariau su savininku, kad pirksiu jo žemę po 4 tūkst. litų už hektarą. Tačiau netrukus sužinojau, kad kitas ūkininkas pasiūlė daugiau ir tam pardavė. Susiradau kitą beveik dešimties hektarų sklypą, vėl sutariau su pardavėju, bet ir vėl likau be nieko", - savo nesėkmėmis dalijosi ūkininkas.

Jis neslėpė, kad ūkininkauja jau beveik dešimtmetį, tačiau apie tai, jog reikėtų įsigyti daugiau žemės, iki šiol negalvojo. Tikėjosi, kad beveik 50 hektarų jam užteks, o kitą dalį reikiamos žemės nuomosis.

Bet pastaraisiais metais nuomos kaina kyla. Todėl brangiai nusipirkta žemės dirbimo technika stovi iki galo nepanaudojama.

Dėmesį skyrė technikai, bet ne žemei

Taip kaip Romas L. mąstančių ūkininkų tiek Suvalkijoje, tiek ir visoje Lietuvoje - ne vienetai. Liudvinave ūkininkaujantis Dalius Miliauskas LŽ pasakojo, kad jis šiuo metu pirmiausia stengiasi apsirūpinti šiuolaikine, modernia technika, perka ją pasinaudodamas Europos Sąjungos parama. "Dirbamos žemės galėsiu nusipirkti ir vėliau", - kalbėjo pašnekovas, aiškindamas, kad kol kas iš 150 hektarų dirbamos žemės nuosava sudaro tik 11 hektarų.

Apie tai, kad jų ūkiams trūksta žemės, kalbėjo visi LŽ kalbinti Suvalkijos ūkininkai. Ir visi kaip vienas tvirtino, kad jos įsigytų, jei tik tam turėtų pinigų.

Panaši situacija, anot Kupiškio rajone ūkininkaujančio Zigmanto Aleksandravičiaus, yra ir jų krašte. Pasak jo, sunku suvokti, kodėl kai kurie Lietuvos ūkininkai tik dabar atsibudo ir suprato, kad jie gali likti be dirbamos žemės.

"Dvidešimt metų buvo galima pirkti žemę. Ir reikėtų teisintis ne pinigų, bet mąstymo stygiumi. Juk buvo laikai, kai hektarą žemės buvo galima nusipirkti ir už 500-700 litų. Bet tuomet pirko ne visi. Įsigijo brangios technikos, o kad ūkininkui būtina turėti ir nuosavos žemės, o ne tik ją nuomotis - net ir negalvojo. Dabar tarsi atsibudo", - piktinosi ne tik pačių ūkininkų, bet ir įvairių ūkininkų organizacijų neveiklumu kupiškėnas.

Kainos - vis aukštyn

LŽ kalbinti ūkininkai pripažino, kad pastaruoju metu, kai vis garsiau kalbama, jog Lietuva prašys Europos Komisijos pratęsti apribojimus užsienio šalių piliečiams įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę, sklypų kainos pradėjo kopti į viršų.

Šiuo metu hektaras dirbamos derlingos žemės netoli Marijampolės kainuoja apie 6-7 tūkst. litų. Nors būna atvejų, kai pardavinėja ir po 4 tūkstančius.

Panaši žemės ūkio paskirties žemės hektaro kaina yra ir kituose Suvalkijos rajonuose - Šakių bei Vilkaviškio. Tiesa, būta atvejų, kai hektaras itin derlingos žemės netoli Vilkaviškio buvo parduodamas už 10 tūkst. litų. Ir žmonės pirko.

"Norinčiųjų pirkti žemės yra nemažai, bet parduodančiųjų - vienetai. Visi laukia dar didesnių kainų. Žemė parduodama tik išskirtiniais atvejais, kai jos savininkams labai prireikia pinigų. Juk investicija į žemę yra kur kas patikimesnė, nei pinigus laikyti banke. Už indėlius moka labai menkus procentus, tuo tarpu turėdamas žemės sklypą gali būti tikras, kad jo vertė tik didės. Negana to, išnuomojęs dar kasmet gausi ir pelno", - LŽ teigė Šakių rajono žemės ūkio skyriaus vedėjas Alfridas Vigelis.

Pasak jo, šiuo metu Šakių rajone žemės hektaro nuoma per metus kainuoja apie 300 litų. Panaši kaina yra ir Vilkaviškio, Marijampolės, kitose Suvalkijos savivaldybėse.

Ūkininkų teigimu, tai aukščiausia nuomos kaina, kokią jie gali mokėti žemės nuomotojams, nors šie jau linkę ją dar didinti.

Užsieniečiai - retenybė?

Nors oficialiai teigiama, kad draudimais yra stengiamasi apsaugoti Lietuvą nuo užsieniečių invazijos į Lietuvos žemės ūkį, tačiau realiai jie į šią sritį įkėlę ne vieną, bet jau abi kojas. Šuniui ant uodegos nuėjo ir iki šiol galioję draudimai žemės ūkio paskirties žemę parduoti užsieniečiams, ir apribojimai ūkininkų galimybes turėti nuosavos žemės daugiau kaip 500 hektarų. "Rado spragų įstatymuose ir susikūrė bendrovės, turinčios po 15-30 tūkst. hektarų. Kuris užsienietis norėjo, tas irgi žemės nusipirko. Ką tik grįžau iš medžioklės Danijoje. Ten vienas danas vakarienės metu prisipažino turintis verslo interesų Lietuvos žemės ūkyje - yra nusipirkęs tūkstantį hektarų žemės. Žinoma, ne savo vardu, bet valdo jis. Tai kam ir toliau turi būti draudimai, jei jų niekas nepaiso?" - klausė Kupiškio krašto ūkininkas Z.Aleksandravičius.

Jau kuris laikas per tarpininkus ar tiesiogiai užsieniečiai valdo bent po vieną ūkį beveik visose Suvalkijos savivaldybėse. Danai - Vilkaviškio rajone, norvegai - Šakių, prancūzai - Marijampolės.

Šakių rajone Paluobiuose pienininkyste ir augalininkyste besiverčiančios norvegų kapitalo UAB "Noragra" direktorė Dalia Litvinienė LŽ teigė nesuprantanti, kodėl bijoma, kad užsieniečiai įsigis dirbamos žemės Lietuvoje. "Juk žemės sklypo neeksportuosi į užsienį. Vis vien jis lieka čia, Lietuvoje. Čia kuriamos darbo vietos, auginama ir parduodama produkcija. Mūsų bendrovėje dirba 60 žmonių ir visiems yra mokami oficialūs atlyginimai, mokami mokesčiai valstybei. Užsienietis vargu ar pirks žemę vien tam, kad ją pirktų - ji būtinai norės vykdyti kokią nors veiklą. O nuo to valstybei tik geriau", - savo nuomonę dėstė D.Litvinienė. Ji neslėpė, kad šios bendrovės vardu užsienio investuotojai Šakių rajone yra nupirkę apie 2 tūkst. hektarų dirbamos žemės.

Aplenks savi

Netoli Marijampolės jau dešimtmetį veikiančios UAB "Lifranija", kurią įkūrė penki prancūzai, direktorius Vidas Vadopalas teigė, kad Lietuvai reikėtų labiau bijoti ne užsienio kapitalo investicijų į Lietuvos žemę, bet to, kad didelė dalis dirbamos žemės greitai gali atsidurti didžiųjų Lietuvos žemvaldžių rankose. "Susidaro įspūdis, jog būtent didžiųjų žemvaldžių lobizmu yra siekiama dar ilgiau pratempti laiką, kad žemės pardavėjai negalėtų gauti už žemę realios kainos, ir ją galėtų kuo pigiau supirkti Lietuvoje tie, kas turi pinigų. Aš labai abejoju, kad ją per pratęstą terminą pirks ūkininkai. Jie pinigų neturi. Manau, žemę pigiai supirks turtingi mūsų tautiečiai, kurie supirkinėdami žemes suformuos didelius sklypus, o vėliau, kai bus galima, juos brangiai parduos užsieniečiams", - tvirtino V.Vadopalas. Jis aiškino, kad jų bendrovė žemės sklypų net nesirengia pirkti - yra sudarę ilgalaikes nuomos sutartis, kurios bendrovės savininkus visiškai tenkina.

Nuogąstavimų, jog didesnių kainų už turimus žemės sklypus besitikintys žemės savininkai bus palikti prie "suskilusios geldos", o eurai ar doleriai šlamės apsukrių tautiečių rankose, LŽ išsakė ne vienas ūkininkas. Tą patį tvirtino ir Šakių rajono žemės ūkio skyriaus vedėjas A.Vigelis. Pasak jo, beveik nėra dienos, kad nesulauktų skambučių iš įvairių nekilnojamojo turto agentūrų. Visi teiraujasi vieno ir to paties - apie parduodamus žemės sklypus.

"Nežinau, kam jie atstovauja, kieno pinigus valdo - mūsų tautiečių ar užsieniečių. Tačiau aišku viena, jog pirmiausia žemes siekia supirkti tarpininkai", - teigė A.Vigelis.

Kupiškio ūkininko Z.Aleksandravičiaus įsitikinimu, jei jau valstybė nori ir toliau drausti užsieniečiams Lietuvoje pirkti žemės ūkio paskirties žemę, tai tokį draudimą turi taikyti ne tik užsienio šalių piliečiams, bet ir lietuviams, žemės sklypus perkantiems ne juos dirbti, bet tam, kad galėtų juos vėliau pelningai perparduoti. "Žemė turi būti parduodama tik tiems, kas ją dirbs. Tik tuomet pasiteisintų draudimai, tik tuomet žemė netaptų spekuliacijų objektų. Jei įstatymuose tokių saugiklių nebus, tai iš draudimo pratęsimo pasipelnys tik tie, kas ir dabar iš to pelnosi - įvairūs "apsukrūs berniukai", - sakė Z.Aleksandravičius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"