TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Žemės sklypai - sunki našta savininkams

2012 08 20 8:07
Pajūrio laukai išmarginti gyvenamaisiais kvartalais, o pasiūlymų pirkti namų valdas greitai bus daugiau, nei Lietuvoje liks gyventojų./Vidos Bortelienės nuotrauka

Prieš keletą metų statybos technikos pripildyti uostamiesčio pakraščiai ir pakrantės juosta iki Būtingės vis dar vaduojasi iš  turto sandorių sąstingio. Projektais lyg lapais nuklota Klaipėda taip pat vis dar valosi kainų burbulo purslus.

Pagal teismo antstolių skelbiamų varžytinių kiekį ir parduodamo nekilnojamojo turto (NT) gausybę Baltijos pakrantė pastaruoju metu neatsilieka nuo Vilniaus regiono ir gerokai lenkia Kauną. Galima pirkti, ko tik širdis geidžia - pradedant 9 arų žemės sklypu Palangoje ir baigiant kelių hektarų kvartalu Klaipėdos prieigose ar miesto centre.

Ne vieną dešimtį skolininkų įkeistų objektų pajūryje bando parduoti ir bankai. Bet pirkėjai šiuo metu - daug išrankesni nei prieš keletą metų ir pinigus leidžia taupiai.

Kaip yla iš maišo lenda nesėkmingų planų, neretai - žmonių godumo mastas. Nesunku įsitikinti, kad ne kiekviena investicija buvo verta užaukštintos kainos. Neretas atvejis, kai žmonės pametė galvas apimti psichologinės pirkimo karštligės ar patikėję prognozėmis greitai įsivesiant eurą.

Tiems, kurie nemėgsta turėti reikalų su antstoliais ar bankų turto valdytojais, šimtus NT pasiūlymų teikia agentūros. Tiesa, jų svetainėse skelbiamų sklypų ar pastatų kainos atnaujinamos per retai, o tai kiek klaidina interneto naršytojus. NT agentūrų skaičius per krizę sumažėjo gal perpus, nors niekas to tiksliai neskaičiavo.

Nepajėgiantys pasyviai laukti naujo brangymečio žmonės, ypač kaimiečiai ar mažų miestelių gyventojai, linkę dėti skelbimus į laikraščius, populiarias interneto svetaines, o tikri pirkėjai nepatingi pasidairyti po apylinkes ir pasiskaityti rajoninę spaudą.

Paskambinus laikraščiuose ar ant saulės išblukintų lentelių laukuose nurodytais telefonais, prašomos kainos nebešiurpina, be to, dar galima derėtis.

Pustuščiai kvartalai

Trušeliai, Mazūriškiai, Dargužiai, Grabiai, Bruzdeilynas - tai tik keli iš poros dešimčių staiga išpopuliarėjusių satelitų aplink Klaipėdą, turėjusių per kelerius metus iš kaimų virsti išdailintais klaipėdiečių miegamaisiais mikrorajonais. Daug laisvų sklypų, nebaigtų statybų, plikas laukas - tokia pavienių naujakurių aplinka atrodo nykiai.

Nemirseta, Anaičiai, Girkaliai, Parąžė, Žibininkai, Joskaudai, Lazdininkai - didesniais ir mažesniais sklypais išdalytas Palangos užnugaris. Ten statybininkai kruta kur ne kur, naujakurių - vos vienas kitas. Dirbamą žemę dėl pajūrio traukos pasirengę aukoti ir tikri artojai. Rūdaičiai, Kurmaičiai, Padvariai - naujieji kretingiškių kvartalai. Visi jie teritorijų bendruosiuose planuose priskiriami geltonosioms - priemiesčių - zonoms.

Sklypą namų valdai (15-20 arų), netgi su komunikacijomis, Nemirsetoje ar prie Klaipėdos dabar galima atrasti už 70-80 tūkst. litų, nes žmogus sakė jį verkiant reikia parduoti. Bet galintis pakentėti sklypo kaimynas vis tiek įsitikinęs, kad kada nors gaus ir daugiau negu 100 tūkst. litų. Namo dėžutė, nelygu vieta ir sklypo dydis, vertinama nuo 150 tūkst. litų. Žemės ūkio paskirties ir be elektros įvado arai - dar pigesni.

Prie Palangos, šalia danų planuoto, bet taip ir nepradėto statyti mikrorajono, hektarą žemės galima įsigyti už 50 tūkst. litų. Pardavėjas guodėsi, kad investuotojų pažadas plėstis ir nupirkti prisišliejusį plotą liko netesėtas, o šeimai trūksta pinigų. Bet šiuo metu blogai ir šiam investuotojui.

Tokio NT vieta pasmerkta būti amžinų statybų įkaite. Kai drąsiausių naujakurių namai stypso plyname lauke kaip kaliausės darže, o keliai iki jų - sunkiai privažiuojami, nėra susisiekimo su Klaipėda ir Palanga, vienumos laimė nesaldi. Sprendžiamas galvosūkis, kaip sklypą ar naujus namus parduoti ir susigrąžinti kosmines išlaidas.

Tuomet NT siūloma keisti į kitą turtą su priemoka. Taip žmonės bando  grįžti į civilizaciją. Tačiau akivaizdu ir tai, kad ne vieną dešimtį šeimų iš namų ar nuo žemės gena vėjo jėgainių ar sąvartynų artumas - ten sodybos ir žemė pigiausi.

Šių eilučių autorė per kelias savaites įsigilinusi į uostamiesčio ir Kretingos apylinkių geografinius bei infrastruktūros ypatumus, paskambinusi į kelias NT agentūras, jokių atradimų nepadarė. Pamatyta tai, kas visiems žinoma ir bado akis: sklypų namų valdoms suplanuota  daug daugiau, negu gali būti pirkėjų; antruosius namus išlaikyti  Palangoje ar Šventojoje 99 proc. tautiečių paprasčiausiai neišgali; Lietuva - ne Maljorka, vasaros sezonas per trumpas pelningai sodybų nuomai.

Brangiai anksčiau supirkti Monciškių pelkyno sklypai, perleidžiami iš rankų į rankas, tikintis, kad jų kada nors užsinorės milijonieriai, pamažu keliauja į varžytynes.

Tačiau jei norėsite įsikurti arti jūros plačiai ir atokioje vietoje, o ne žmonių skruzdėlyne, nuolaidų niekas nedarys. Pavyzdžiui, Miško take nenupirksite aro žemės pigiau nei už 8-10 tūkst. litų. Taip LŽ patikino giminės turtą branginanti trijų didokų sklypų savininkė.

Posūkis į taupumą

NT kompanijos "Oberhaus" Vakarų regiono vadovas Linas Juozaitis rinkos padėties nedramatizuoja, nes ji esą tikrai nėra apmirusi. "Butų sandoriai vyksta, pirkimų būklė dabar stabili, nes bankai vėl pradėjo duoti paskolas. Kiek blogiau su žemės sklypais. Kainos 2 kartus smukusios, palyginti su ankstesniais metais. Žmonės jų buvo prisipirkę, tikėjosi - padalys ir parduos. Dabar prireikė pinigų. Bet tiek nėra gyventojų, kiek suformuota sklypų. Priemiesčiuose, kur nėra kelių, elektros, - tikra tragedija. Pirkėjai dabar skaičiuoja, ar verta statyti, nes medžiagų kainos liko to paties lygio kaip anksčiau, o darbo jėga vėl brangsta. Pristatyta didelio ploto namų, o dabar gyventojai ima keisti prabangą į ekonomiją, paklausūs mažesni namai. Net ir ekonominis variantas kainuoja 300-400 tūkst. litų, o žmonės tiek pinigų nebeturi", - kalbėjo ekspertas.

L.Juozaičio manymu, dideli komerciniai statybų projektai nėra palaidoti, tik atidėti tolesniems laikams. Ypač tie, kurie toliau nuo pakrantės. Kas nori prie jūros, tas ten ir įsikurs, o Kretingos rajono dirvonuose suplanuoti kvartalai veikiausiai liks įšaldyti.

Pramoniniai objektai gyvenamajai aplinkai, pasak L.Juozaičio, labai reikšmingos įtakos nedaro. "Aišku, naujo pramoninio objekto atsiradimas žmonių nedžiugina.

Statybos visada suerzina. Bet kas geriau - gyventi mieste prie geležinkelio ar matyti vėjo jėgainių parką?" - svarsto NT įmonės atstovas.

NT agentūros "Baltus" vadovė Jolanta Tarasevičienė pastebi, kad varžytynių banga atsirito vėliau nei pati NT krizė. "Anksčiau žmonės  pirko viską, nekeldami aukštų kokybės reikalavimų vietai, infrastruktūrai. Todėl buvo suprojektuoti kvartalai atokesniuose kaimuose. Ten dabar kainos krito per pusę. Dabar žmonės renkasi priemiesčių zoną su viešuoju transportu, nes kai reikia vaikus į mokyklą vežioti, o atstumas į vieną pusę - 15 kilometrų, vertinamos ir degalų sąnaudos. Trūksta namų Kalotėje, perkami sklypai Ginduliuose, Slengiuose. Tačiau perka tie, kam reikia pagerinti sąlygas. O garantuoto emigrantų srauto, kaip anksčiau prieš šventes ar per vasaros atostogas, nėra. Gal tik vienas kitas atsiranda. Perka ir už grynuosius pinigus, ir už bankų paskolas. Kai kurie bankai paskolas jau teikia labai drąsiai, su 3 proc. palūkanų, tokių net prieš krizę nebuvo", - aiškino J.Tarasevičienė.

Skandalingi "stiklainiai"

Daug investuotojų dėl žlugusių planų įsivėlė į ilgus finansinius ginčus su statybų bendrovėmis, nes dėl neišparduoto turto negali sumokėti už darbus. Tokių bylų vis dar apstu Klaipėdos apygardos teisme. Kiti projektai miršta ramiai ir tyliai.

Mažiau rūpesčių dabar turi tie, kurie įmerkė tik savus pinigus. Tačiau yra ir išskirtinių atvejų, kai ekonominės sąlygos buvo antraeilė priežastis, neleidusi komerciniam projektui įsibėgėti ir pridariusi milijoninių nuostolių. Pagrindinė kliūtis - netinkamo architektūrinio sprendimo ir griežto biurokratinio požiūrio  priešprieša.

Uostamiestyje tokią situaciją prieš trejus metus sukėlė dabartinis Seimo narys, buvęs Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus vadovas Naglis Puteikis. Jam atsisakius derinti buvusio "Vaivos" kino teatro perstatymo į 6 daugiaaukščius namus projektą, nuo vieno parašo trūkumo prasidėjo bendrovės "Investicijų kvadrantas" 24 mln. litų investicijos griūtis. Iš pradžių pelnęs teismų palankumą, verslo planas žlugo, kai nepavyko N.Puteikio apkaltinti netinkamu pareigų vykdymu. Apsaugojęs miesto centrinę gatvę, N.Puteikio žodžiais tariant, "nuo stiklinių, betoninių monstrų" ir sulaukęs minios palaikymo teismo posėdžiuose, šiemet pavasarį politikas buvo išteisintas. Tuomet užstatytą 42 arų kino teatro sklypą "Investicijų kvadrantas" turėjo perleisti SEB bankui. Rugpjūčio 28 dieną skelbiamos šio turto varžytynės, nustatyta pradinė pardavimo kaina - 2,52 mln. litų.

Pasak "Investicijų kvadranto" direktoriaus Dariaus Anužio, "Vaivos" kino teatrui įsigyti per brangymetį buvo išleista kelis kartus daugiau pinigų. Iš banko skolinta tik dalis pirkiniui trūkstamų lėšų, todėl varžytynių objektas vertintas tik pagal kreditorinio reikalavimo dydį.

Bendrovės vadovas aiškiai neatsakė, ar nesusigundys buvusieji kino teatro savininkai dalyvauti varžytynėse ir sklypą antrą kartą pirkti. Esą apie tai svarstoma, nes parengtas projektas nepanaikintas, jis yra žemės nuomos dalis. Anksčiau spaudoje žadėjęs teistis iš N.Puteikio verslo nuostolius, kuriuos bendrovė vertina daugiau kaip 5 mln. litų, dabar D.Anužis kalba aptakiau. "Teismas pripažino, kad N.Puteikis nesuprato įpareigojimo derinti projektą, tai jam negalime pateikti tokio didelio ieškinio. Jeigu ir prisiteistume kaip iš pareigūno 50 tūkst. litų, tai juk visi žinome, kad iš tokių bylų laimi tik juristai", - kalbėjo į teisinį labirintą patekęs  investuotojų atstovas.

Kitas dėl NT krizės įstrigęs tų pačių akcininkų "Memelio miesto" kvartalo projektas, pasak D.Anužio, "juda popieriuje", jo atsisakyti neketinama.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"