TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Žemės sklypų savininkai laukia užsieniečių

2012 03 21 7:35

Lietuviai tikisi, kad po dvejų metų galės parduoti turimą žemę užsieniečiams, tad laukia iš paskutiniųjų ir nesigundo dabar siūloma kaina bei nebijo mokesčių naštos. Tačiau specialistai netiki, kad užsieniečiai puls pirkti smulkius lietuvių sklypelius.

Lietuvos žemės rinkos neišjudino net Seimo priimtos įstatymų pataisos, pagal kurias nuo kitų metų išaugs žemės vertė ir mokesčiai už dirbamą, o ypač - už apleistą žemę.

Tuo metu Latvijoje valdžiai dvigubai padidinus mokesčio tarifą už neįdirbtos žemės plotus, jau smarkiai sumažėjo norinčiųjų likti tokių sklypų savininkais.

"Lietuvoje žemės savininkai dar nepajuto mokesčių didėjimo - jie tai patirs tik nuo 2013 metų. Tai ir pagyvėjimas bus juntamas kitų metų pirmąjį pusmetį. Tikrieji skaičiai, geriausiu atveju, paaiškės šių metų lapkričio mėnesį, kai Registrų centras paskelbs naujas žemės sklypų vidutines rinkos vertes, o kol kas tik per diskusiją viskas baisiai atrodo", - LŽ sakė turto ir verslo vertinimo, geodezijos ir kadastrinių matavimų korporacijos "Matininkai" prezidentas Kęstutis Kristinaitis. Anot jo, šiuo metu matoma tik "normalių" sezoninių rinkos svyravimų, mat pavasarį ir rudenį žemės pardavimo sandorių šiek tiek padaugėja.

Rinkos kaina gana stabili

Šiuo metu brangiausiai už dirbamą žemę mokama Vidurio Lietuvoje. Kai perkamas gretimas sklypas, kaina už didelio derlingumo žemės hektarą gali siekti iki 12 tūkst. litų. Latvijoje pernai užfiksuotas sandoris, kai už dirbamos žemės hektarą buvo sumokėta 14,7 tūkst. litų.

Pasak K.Kristinaičio, tokių sandorių gali pasitaikyti ir Lietuvoje, tačiau tai vienetiniai atvejai, kuriuos turto vertintojams draudžiama net įtraukti į statistiką, kai skaičiuojama vidutinė rinkos kaina.  "Tai tam tikrais interesais pagrįsti sandoriai, kurie neatspindi tikrosios rinkos padėties. Tarkime, kaimynystėje šalia jūsų parduodama žemė ir jūs trūks plyš esate suinteresuoti įsigyti tą gretimą sklypą. Tai jūs daugiausia ir mokėsite. Bet tai nėra rinkos kaina. Arba kai kas nors suinteresuotas slėpti mokesčius ir gauna grynuosius pinigus į kišenę, o oficialiai parodo labai nedidelę sandorio sumą. Tai irgi nėra rinkos kaina", - svarstė K.Kristinaitis.

Pasak jo, dabar Lietuvoje dirbamos žemės kaina svyruoja nuo 2,5 tūkst. iki 12 tūkst. litų už hektarą. Gera dirbama žemė vidutiniškai kainuoja 8 tūkst. litų už hektarą. "Daugiausia dabar parduodama laisvos valstybinės arba prastos kokybės privačios žemės", - teigė K.Kristinaitis.

Jo nuomone, lėšų žemei įsigyti rasti nesudėtinga, nes pinigų šiems sandoriams finansuoti ūkininkams mielai skolina bankai.

Saugi alternatyva investicijoms

Sigitas Žutautas, "Swedbank" Smulkaus verslo aptarnavimo departamento direktorius, teigia, kad šiuo metu pirkti žemę yra keletas paskatų. Visų pirma - geros sektoriaus perspektyvos. Turėdami nuosavos žemės ūkininkai yra ramūs, kad ją dirbs ir toliau, jie nėra priklausomi nuo nuomininko ar nuomos kainų.

Kita paskata - palankios žemės kainos. Bankininkas tvirtina, kad tarp žemės pirkėjų yra ir ne ūkininkų, sklypus perka ir investuotojai, kurie renkasi žemę kaip gana saugią alternatyvą tradicinėms investicijoms.

Pasak S.Žutauto, žemė šiuo metu daugiau kainuoja derlinguose Vidurio ir Šiaurės Lietuvos rajonuose - apie Kėdainius, Joniškį, Pasvalį, Šakius. Čia trūksta patrauklių sklypų, todėl ir jų kainos aukščiausios.

Patraukliausi yra didesni, derlingi, prižiūrėti sklypai arba jų masyvai. Jais labiausiai domisi grūdus ar daržoves auginantys ūkininkai.

Pigiausiai parduodama nederlinga arba sunkiai pritaikoma aktyviai ūkininkauti žemė. Daugiausia tokių žemės plotų yra Pietų ir Šiaurės Rytų Lietuvoje (Lazdijai, Varėna, Ignalina, Zarasai).

Latvijoje kainos šovė aukštyn

Latvijoje pastaruoju metu žemės kainos staiga šoko aukštyn ir prognozuojama, kad jos ir toliau augs. Daugėja ir dirbamos žemės įsigijimo sandorių. "Diena bizness" prognozuoja, kad dirbamos žemės įsigijimo sandorių šiemet smarkiai padaugės, mat Latvijos valdžia ketina netrukus pradėti įgyvendinti valstybinę programą, pagal kurią rems dirbamos žemės įsigijimą.

Pernai Latvijoje pakilo bendras dirbamos žemės kainų lygis. Antai Livberzsko valsčiuje, kur 2011 metais įregistruota daugiausia sandorių, mažiausia žemės kaina buvo 392 latai (1940 litų) už hektarą, o didžiausia - 2187 latai (10 825 litai) už hektarą. Kituose valsčiuose kaina svyravo nuo 99 latų (490 litų) iki 2987 latų (14 785 litų) už dirbamos žemės hektarą.

Neįdirbtos žemės sklypai kainuoja nuo 350 latų (1732 litų) iki 1000 latų (4950 litų) už hektarą.

Latvių ekspertai aiškina, kad postūmį žemės rinkai davė ir pasikeitę mokesčių tarifai. Kai valdžia dvigubai padidino mokestį už neįdirbtos žemės plotus, gerokai sumažėjo norinčiųjų likti tokių sklypų savininkais. Turintieji tokios žemės pradėjo skubiai ieškoti nuomininkų.

Stabdo nepamatuoti lūkesčiai

K.Kristinaitis prognozuoja, kad panašūs procesai ne už kalnų ir Lietuvoje, nors jis abejoja, ar vietos valdžia ryšis drastiškai didinti mokesčius už nenaudojamą žemę. "Jeigu už apleistą žemę savivaldybės nustatys maksimalų mokestį, kuris, kaip planuojama, sieks 4 proc. jos rinkos vertės, aišku, padaugės norinčiųjų žemę parduoti. Bet netikiu, kad savivaldybių tarybos taip žiauriai žemdirbius skriaustų", - mano korporacijos "Matininkai" prezidentas.

Dabar, K.Kristinaičio nuomone, žemės sklypų savininkai laukia, kol politikai ryšis leisti parduoti žemę užsieniečiams. Kaip žinoma, Seimas iki 2014 metų balandžio 30 dienos pratęsė draudimą parduoti žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemę užsienio piliečiams.

"Šis draudimo pratęsimas žmonėms gerokai susuko smegenis. Nežinia kodėl visi mano, kad užsieniečiai puls pirkti žemę iš visų, kurie tik ją parduos. Nors niekas iš specialistų tokio staigaus paklausos augimo, kai užsienio fiziniai asmenys galės pirkti Lietuvoje žemę, neprognozuoja. Tačiau savininkai laukia ir sklypų neparduoda. Beje, užsieniečiai žemę Lietuvoje perka jau seniai - steigia Lietuvoje juridinius asmenis ir jų vardu perka žemės ūkio paskirties žemę", - nepagrįstus savininkų lūkesčius sklaido K.Kristinaitis.

"Žinoma, jeigu mokesčiai padidėtų, savininkai, ypač miestiečiai, greičiau apsispręstų, ką daryti su turima nenaudojama žeme", - mano K.Kristinaitis.

Kol perkūnas netrenkia, nesižegnoja

Jeronimas Kraujelis, Žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas, nemato priežasčių, kodėl žemdirbiai dabar turėtų mesti žemę į rinką. "Pirkėjų gal ir būtų, bet pardavėjų nėra. Kodėl? Taigi kaina į viršų nešoktelėjo. Iki 2014 metų veikia "apsauga". Daugelis nusiteikę palaukti. Tai, manyčiau, ir yra svarbiausia priežastis. Vis dar tikima gandais, kad užsieniečiai už žemę moka brangiai", - teigė jis.

J.Kraujelis abejoja tokių gandų pagrįstumu. Pirmiausia todėl, kad Lietuvos žemės sklypai smulkūs, o užsieniečiams reikia didelių ir dar tokių, kurie greitai duotų grąžos.

"Pirkėjų atlapotomis piniginėmis nėra. Užsienietis nėra "durnas". Mūsų sklypai - daugiausia 3, 5, 8, na, gal 10 hektarų. 15 hektarų sklypas jau laikomas didelis. Ateidavo pas mus į asociaciją švedų, kiti užsieniečių. Tai jie taip keldavo klausimą: suorganizuok man 500 hektarų sklypą ir kad būtų kompaktiškas. Užsieniečiai yra išlepę. Kai jie į kitą šalį atveža pinigų, įpratę, kad kitąmet jiems jau grįžtų investicijos. O ką reiškia grįžtų? Jie turi pradėti tą žemę dirbti, todėl su keliais hektarais nesiterliojama. Juk ir patys lietuviai, jų valdomos bendrovės, jau dairosi žemės Rusijoje, Ukrainoje", - LŽ dėstė J.Kraujelis.

Apleistų žemių savininkai, J.Kraujelio nuomone, laukia birželio mėnesio pabaigos, kai savivaldybių tarybos priims sprendimus dėl žemės mokesčių dydžio, mat jos turi teisę kai kuriems mokesčių mokėtojams šį mokestį sumažinti arba išvis nuo jo atleisti.

"Ir mes dabar laukiame - ar savivaldybės "pridurniuos", ar elgsis protingai. Visaip kalbama - kad du ar tris kartus pakels mokestį už dirbamą žemę. Kaip visada Lietuvoje: kai perkūnas trenkia, tada žegnojamės. Taip ir dabar: pašnekame, pašnekame ir žiūrime, kaip susiklostys", - dėstė pašnekovas.

Žemdirbiai mano, kad žemės mokestis turėtų būti skaičiuojamas ne pagal rinkos vertę, o žemės derlingumą. "Dabar yra visiškas jovalas. Lietuvoje yra 50 savivaldybių - tiek ir mokesčių sistemų. Tuo metu būtų galima viską surašyti į pusę puslapio. Jeigu žemė yra iki 30 balų derlingumo, mokesčio visiškai nereikėtų rinkti (taip ir prie Smetonos buvo), kad žmogus dirbtų žemę, o ne bėgtų nuo jos. Nuo 50 balų derlingumo - tegul moka 50 litų už hektarą. Dėl apžėlusių žemių irgi užtektų 2-3 eilutes įdėti į įstatymą: jeigu žemė apžėlusi ir nenaudojama, tegul vietoj 50 litų būna 200 litų mokestis už hektarą. Ir daug metų visiems viskas būtų aišku. Bet mūsų teoretikai užsikerta nuo tam tikros vietos ir nė krust", - teigė J.Kraujelis.

"Swedbank" atstovas S.Žutautas nesiryžo vertinti, kokią įtaką jis padarys prekybai apleista žeme. "Žemės rinka aktyviausia derlinguose rajonuose, ten apleistų sklypų pasitaiko tik vienetai. Prastesnio derlingumo rajonuose tai didesnė problema, bet jeigu nėra norinčiųjų tos žemės dirbti ar jos pirkti, kažin ar verta tikėtis sandorių šuolio", - LŽ prognozavo jis.

Skaičiai

"Registrų centras" prognozuoja, kad žemės mokestinę vertę pradėjus nustatinėti pagal rinkos kainą derlingose Lietuvos vietovėse, kur labiausiai išplėtota žemdirbystė, mokestinė žemės vertė sumažėtų ar kistų nesmarkiai. Tuo metu šalia didmiesčių, ypač Vilniaus, esančių žemių mokestinė vertė išaugtų keliasdešimt kartų.

Pavyzdžiui, 7 hektarų žemės ūkio paskirties sklypas Vilniaus rajono Avižienių seniūnijos Bajorų kaime pagal senąją metodiką įvertintas kiek mažiau nei 19 tūkst. litų, tuo metu jo vidutinė rinkos vertė siekia 1,2 mln. litų. Tačiau 6 hektarų sklypas Utenos rajono Mieleikių kaime pagal senąją metodiką buvo įvertintas beveik 15 tūkst. litų, o šiuo metu jo rinkos vertė siekia tik 10,5 tūkst. litų.

Faktai

Nuo 2013 metų žemė bus apmokestinama atsižvelgiant į žemės vidutinę rinkos vertę, kuri būtų nustatoma 5 metams masiniu arba individualiu vertinimu.

Mokesčio tarifą nuo 0,01 proc. iki 4 proc. žemės mokestinės vertės nustatys kiekviena savivaldybės taryba individualiai.

Apleistai žemei numatyta taikyti maksimalų 4 proc. mokesčio tarifą.

Konkretus mokesčio tarifas nustatomas iki einamojo mokestinio laikotarpio birželio 1 dienos, šis tarifas galioja atitinkamos savivaldybės teritorijoje kitą mokestinį laikotarpį.

Savivaldybių tarybos taip pat turi teisę taikyti mokesčio lengvatas, įskaitant teisę sumažinti mokestį arba išvis nuo jo atleisti.

Pereinamuoju laikotarpiu žemės vertė, nuo kurios mokamas žemės mokestis, bus didinama po 20 proc. nuo skirtumo tarp buvusios nominalios ir naujai nustatytos vidutinės žemės rinkos vertės.

Žemės ūkio paskirties žemės (kuriai priskiriama ir mėgėjiškų sodų žemė) mokestinė vertė bus apskaičiuojama jos vidutinę rinkos vertę arba individualiu vertinimu nustatytą žemės vertę padauginus iš koeficiento 0,35.

Pereinamuoju laikotarpiu (2013-2017 metais) mokesčio suma už žemės ūkio paskirties žemę (išskyrus apleistas žemės ūkio naudmenas ir mėgėjų sodo bei sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemę) visais atvejais negalės viršyti 100 litų už hektarą. Šiuo metu dauguma žemės savininkų moka ne didesnį nei 50 litų metinį žemės mokestį.

Šaltinis: VMI

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"