TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Žemės ūkį grąžins į pirmykščius laikus

2016 05 12 6:00
Rinkai pirmą kartą patiektas 1974 metais glifosatas greitai tapo perkamiausia augalų apsaugos priemone. LŽ archyvo nuotrauka

Kitą savaitę Europos Komisijos ekspertai spręs, ar atsižvelgti į Europos Parlamento (EP) rekomendaciją sutrumpinti dabar plačiausiai žemės ūkyje naudojamų augalų apsaugos priemonių registraciją iki septynerių metų ir jas vėliau visiškai uždrausti.

Žemės ūkio ekspertai politikų užmojus pašalinti iš augalų apsaugos priemonių sąrašo herbicidus, kurių sudėtyje yra veiklioji medžiaga glifosatas, vertina kaip prasilenkiančius su sveiku protu. Mat, atsisakius dabar kovai su kenkėjais naudojamų chemikalų, tam pačiam kiekiui maisto produktų išauginti reikėtų keleriopai didesnio pasėlių ploto ir milijonų žemės ūkio darbininkų.

Tikimasi, kad Europos Komisija (EK) įvertins visas galimas pasekmes ir oficialių maisto saugos institucijų išvadas, kad glifosatai nėra pavojingi žmonių sveikatai. Lemiamą žodį EP narių ir EK ginče turėtų birželio mėnesį tarti ES Vadovų Taryba.

Įtaria pavojų sveikatai

Balandžio 13 dieną Europos Parlamentas paragino apriboti prekybą žemės ūkyje ar sodininkystėje naudojamais herbicidais, kurių veiklioji medžiaga yra glifosatas. Parlamentarų nuomone, iki šiol neišsklaidyti nuogąstavimai dėl šios medžiagos žalingo poveikio žmonių sveikatai.

Atsižvelgdami į įtarimus, kad glifosate esama kancerogeninių medžiagų, europarlamentarai prašo EK persvarstyti jos siūlomą nutarimą ir pratęsti glifosato patvirtinimo galiojimą tik 7-eriems, o ne 15 metų, kaip numatyta. Siūloma rekomenduoti ES valstybėms apriboti arba uždrausti glifosatų pardavimą neprofesionaliems naudotojams, taip pat neleisti jų naudoti viešuose parkuose ir žaidimų aikštelėse.

EP prašo EK ir Europos maisto saugos agentūros (EFSA) paviešinti visus mokslinius įrodymus, kurie leido šiai agentūrai konstatuoti, kad glifosatas nekenkia sveikatai. EP taip pat ragina pasitelkti nepriklausomus ekspertus, kurie ištirtų, ar ši medžiaga nesukelia vėžio, ar ji nekenkia žmogaus hormoninei sistemai.

Europarlamentarai taip pat pažymėjo, jog daugiau kaip pusė pasaulyje naudojamo glifosato skirta jam atspariems genetiškai modifikuotiems (GM) augalams, o pernai ir užpernai EP nepritarė keturių GM produktų pateikimui rinkai. Rezoliucijai pritarė 374 EP nariai, nepritarė 225, o susilaikė 102.

EP atstovas Lietuvos žiniasklaidai Robertas Pogorelis „Lietuvos žinioms“ teigė, kad EK siūlo, kaip ir anksčiau, pratęsti leidimą naudoti glifosatą dar 15 metų. „Europos Parlamente buvo nemažai raginimų išvis jo nepratęsti“, – sakė jis. Vis dėlto R. Pogorelis pabrėžė, kad EP neturi teisinės galios nuspręsti, ar pratęsti glifosato leidimą, ir dabar klausimą spręs Europos Komisija, atsižvelgdama į EK Nuolatinio augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų komiteto (fitofarmacinės sekcijos) rekomendaciją. Komiteto posėdis numatytas gegužės 18–19 dienomis.

Europos Parlamento narys Bronis Ropė „Lietuvos žinioms“ tvirtino, kad dalis parlamentarų, tarp kurių buvo ir jis pats, siūlė glifosato registraciją pratęsti 5 metams, tačiau dauguma pasirinko 7 metų terminą. „Vokietijos, Prancūzijos ir Skandinavijos valstybių nepriklausomos laboratorijos nustatė, kad glifosatas turi poveikį pelėms, tai yra stuburiniams gyvūnams. Vadinasi, veikia ir žmogų. Jų duomenimis, tai yra vienas iš vėžio sukėlėjų“, – svarstė B. Ropė.

Jis sakė neįžvelgiantis pavojaus, kad uždraudus glifosatus nukentėtų žemdirbiai ir visas žemės ūkis. „Žemdirbiai niekuo dėti. Kokį chemikalą jiems pasiūlo, tokį jie ir naudoja. Aišku, niekas nedraudžia naudoti mechaninio piktžolių šalinimo būdo. Bet turbūt tai būtų per brangu ir neužtektų žmogiškųjų išteklių. Aš pasisakau už tai, kad glifosatas būtų laikinai naudojamas, bet per tą laiką būtų ieškoma jo pakaitalo“, – svarstė B. Ropė. Jo nuomone, uždraudus glifosatus, mokslininkai greitai suras kitą apsaugos priemonę, kuri nebus pavojinga sveikatai.

Nepakeičiamas pagalbininkas

Lietuvos augalų apsaugos asociacijos vadovė Aušra Beniulienė tokias kalbas vadino svaičiojimais. Jos įsitikinimu, sukurti glifosato pakaitalą prireiks 8–9 ar daugiau metų, o naujos augalų apsaugos priemonės kūrimas kainuos šimtus milijonus eurų.

A. Beniulienė tvirtino, kad augalų apsaugos priemonės su glifosatu yra nepaprastai svarbios žemės ūkiui. Šis herbicidas reikalingas naujam augalui auginti, nes išvalo dirvą, ir tada augalai nebūna užteršti užsisėjusiais augalais, kurie pasėliui nereikalingi, taip pat sunkiai išnaikinamomis daugiametėmis piktžolėmis. „Šiandien jokio kito pakaitalo neturime“, – sakė A. Beniulienė.

Pasak jos, glifosato yra ne tik amerikiečių kompanijos „Monsanto“ gaminamame populiariausiame herbicide Lietuvoje ir visame pasaulyje „Roundup“. „Lietuvoje registruoti apie 50 produktų, kurių sudėtyje yra veiklioji medžiaga glifosatas. Plačiai paplitęs mitas, kad glifosato yra tik „Monsanto“ herbicide „Roundup“, – tikino ji.

„Agrochemos“ vyresnioji produkto vadybininkė Edita Mikašauskienė „Lietuvos žinioms“ teigė, kad glifosatai yra pagrindinė priemonė dirvai po pūdymo apsaugoti, piktžolėms naikinti prieš sėją ir prieš javapjūtę. „Rekomenduojama ne vėliau kaip likus 14 dienų iki javapjūtės nupurkšti pasėlius registruotomis apsaugos priemonėmis, kad neliktų piktžolių. Sąmoningi ūkininkai laikosi šių normatyvų ir grūduose glifosato likučių neaptinkama daugiau, negu leidžiama. Bet, žinoma, visus cheminius preparatus būtina naudoti griežtai laikantis rekomendacijų ir nustatytų normatyvų“, – aiškino E. Mikašauskienė.

Europarlamentarų užmojai šokiravo

A. Beniulienei europarlamentarų susirūpinimas žmonių sveikata atrodo įtartinas. Pasak jos, taip pat sėkmingai būtų galima riboti kavos ar druskos vartojimą. „Siūlyčiau remtis oficialiais tyrimais ir vertinimais, kuriuos atlieka europinės institucijos, tiesiogiai atsakingos už mūsų saugą,“ – sakė ji. Didžiausia autoritetas šioje srityje, anot jos, yra Europos maisto saugos tarnyba (EFSA), kurioje dirba aukščiausio lygio ekspertai, gebantys įvertinti situaciją, žinantys kiekvieno metodo jautrumą ir duomenų svarbumą.

„Buvau šokiruota, kad užkliuvo būtent šita veiklioji medžiaga, kuri tikrai yra saugi. Ji naudojama daugiau kaip 30 metų. Imami augalų pavyzdžiai, daromi šios medžiagos likučių juose tyrimai. Ir tų likučių Lietuvoje nerandama. To negaliu pasakyti apie Vokietiją ir vieną iš jos alaus gamintojų, kuris ir paskleidė žinią, kad rado glifosato likučių salykle. Vokiečiai patys išsiaiškins. Bet būtent vokiečių toksikologai, kurie pasaulyje yra nepralenkti šios srities ekspertai, įvertino ir nustatė, kad glifosatas yra saugi naudoti medžiaga, nedaranti neigiamo poveikio nei aplinkai, nei žmonėms, nei gyvūnams, kai naudojama pagal paskirtį“, – kalbėjo ji.

Patirtų didžiulių nuostolių

Kas atsitiktų Lietuvos žemės ūkiui, jeigu glifosato registracija dabar ar po septynerių metų nebūtų pratęsta? A. Beniulienės nuomone, patirtume didelių nuostolių. „Būtų be galo sunku kontroliuoti laukuose piktžoles. Nukentėtų ne tik derlius, bet ir jo kokybė – jis būtų užterštas sunkiai išvalomomis piktžolių sėklomis. Norint išauginti tiek pat žemės ūkio produktų, kiek išauginama dabar, reikėtų keleriopai didesnių žemės plotų ir keleriopai daugiau darbininkų laukams ravėti. Tai tiesiog neįmanoma“, – įsitikinusi pašnekovė. Be to, pasak jos, smarkiai išaugtų maisto kainos.

A. Beniulienės teigimu, visi žemės ūkyje naudojami produktai yra išsamiai ištirti nepriklausomų institucijų, o šie tyrimai detaliai aprašyti. „Vienos naujos veiklios medžiagos tyrimų ir registracijos kaina yra 200 mln. eurų. Turbūt vien šis skaičius leidžia įsivaizduoti, kokie visapusiški ir brangiai kainuojantys tyrimai atliekami. Ir kuo toliau, tuo reikalavimai griežtėja ir naujai sukurtos medžiagos nepraeina per tikrinimą“, – pažymėjo ji.

Anot Lietuvos augalų apsaugos asociacijos vadovės, produktų saugumu labai rūpinasi ir milijonus lėšų į jų saugumą investuoja patys augalų apsaugos priemonių gamintojai, nes kitu atveju jų verslas būtų labai trumpalaikis.

Glifosatų naudojimas pasaulyje, mln. kg

8 0000

7 0000

6 0000

5 0000

4 0000

3 0000

2 0000

1 0000

0

199520002005201020122014
6711 9354 0246 52571868 258

Šaltinis: Environmental Sciences Europe

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"