TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Žemės ūkio "sveikatingumo patikra"

2007 11 22 0:00
M.F.Boel pabrėžė, kad peržiūra nėra reforma, tik jos įgyvendinimo patikrinimas.
LŽ archyvo nuotrauka

Europos Komisija lapkričio 20 dieną paskelbė oficialų pranešimą dėl Europos Sąjungos bendrosios žemės ūkio politikos peržiūros, vadinamosios "sveikatingumo patikros".

Ji skirta įvertinti dabartinį 2007-2013 metų finansinį laikotarpį ir tinkamai pasirengti 2014-2020 metų perspektyvai. Per šiuos ir ateinančius metus EK turi pasirengti BŽŪP biudžeto peržiūrai, kuri vyks 2008-2009 metais.

Šių metų tarptautinėje parodoje "AgroBalt 2007" vykusiame politiniame forume esmines BŽŪP "sveikatingumo patikros" (angl. - health check) nuostatas pristatė Europos Sąjungos (ES) Komisijos narė Mariann Ficher Boel, atsakinga už žemės ūkį ir kaimo plėtrą. Ji pabrėžė, kad peržiūra nėra reforma, tik jos įgyvendinimo patikrinimas.

"BŽŪP reforma, pradėta 2003 metais, bus tęsiama, tačiau jos "sveikatingumo patikra" sumanyta siekiant įsitikinti, ar reformuota BŽŪP politika, kuri buvo skirta šešioms ES narėms, bus sėkminga ir iki 27 valstybių išaugusioje ES. Mūsų tikslas - pasiekti, kad 2003 ir vėlesnių metų reformos principai būtų kuo veiksmingiau, našiau ir paprasčiau pritaikyti praktiškai, atsižvelgiant į realią padėtį ir naujus rinkos iššūkius", - pabrėžė M.F.Boel, viešėdama Lietuvoje.

EK siekia paprastos schemos

Europos Komisija siūlo: supaprastinti ir padaryti veiksmingesnę bendrosios išmokos ūkiui (BIS) schemą - nuo išmokų, paremtų vadinamaisiais referenciniais istoriniais laikotarpiais, pereiti prie patrauklesnio varianto, nustatant vienodą išmoką visoms šalims pagal vienodus paramos principus; spartinti paramos atsiejimo nuo žemės ūkio produkcijos gamybos tempus, dalinį paramos susiejimą galbūt ilgesnį laiką leidžiant taikyti tuose regionuose, kuriuose gamyba yra nedidelė, tačiau labai svarbi ekonomikos ir aplinkosaugos požiūriu; palaipsniui mažinti paramos lygį ūkiams, kai viršijama tam tikra nustatyta paramos riba, pvz., 100 000 EUR per metus.

Tai sudarytų sąlygas skiriant paramą labiau atsižvelgti į ūkio dydį ir taip išvengti paramos koncentracijos stambiuose ūkiuose.

Siekiant sumažinti administracinę naštą į tiesioginę paramą pretenduojantiems ūkiams, siūloma padidinti minimalų valdomos žemės plotą (šiuo metu minimalus žemės plotas ES yra 0,3 hektaro).

EK taip pat siūlo peržiūrėti ūkininkams privalomų laikytis kompleksinių įsipareigojimų susiejimą su parama. Tokia peržiūra galėtų reikšti, kad tam tikri ne tokie svarbūs įpareigojimai būtų panaikinti, bet atsirastų naujų reikalavimų, padedančių spręsti naujus uždavinius, pvz., gerinti vandentvarką ir švelninti klimato kaitą.

Rinkos reguliavimo priemonės

Komunikate EK atkreipia dėmesį, kad atsižvelgiant į palankias žemės ūkio produktų kainas ES rinkoje, daugumai rūšių grūdų intervencinių priemonių taikymas nebėra būtinas. Intervenciniai pirkimai galbūt pasiteisintų vienos rūšies grūdams, tarkim, kviečiams duonai kepti.

EK primena, kad pieno kvotas numatyta panaikinti 2015 m., ir svarsto, ar nereikėtų jau dabar pradėti jas palaipsniui didinti, kad šio sektoriaus neištiktų šokas. Komunikate sakoma, kad būtina numatyti galimas priemones ūkininkams remti tuose ES regionuose, kurie yra labai priklausomi nuo pieno gamybos, pvz., kalnuotose vietovėse.

Kelias - išmokų mažinimas

Komunikate svarstoma, ar padedant BŽŪP būtų galima spręsti naujus uždavinius, tokius kaip rizikos valdymas, kova su klimato kaita, vandentvarkos veiksmingumas, maksimalus bioenergijos teikiamų galimybių panaudojimas ir biologinės įvairovės išsaugojimas.

Taikant paramos susiejimo su kompleksiniais reikalavimais principą, būtų galima pasiekti klimato kaitos ir vandentvarkos efektyvumo tikslų, nors tai nemažai kainuotų. Geriausias būtinų naujų priemonių finansavimo būdas - pasitelkti kaimo plėtros politiką.

EK siūlo padidinti tiesioginių išmokų atsiejimo nuo gamybos laipsnį, tokiu būdu sutaupytas lėšas skirti kaimo plėtrai.

Ūkininkams, gaunantiems daugiau kaip 5000 EUR tiesioginių išmokų per metus, siūloma jas sumažinti (pritaikius padidintą moduliavimo laipsnį), o sutaupytus pinigus pervesti į kaimo plėtros fondą. Išmokos būtų mažinamos palaipsniui - nuo 5 proc. (šiuo metu tokiu procentu yra mažinama tiesioginė parama ES senosioms narėms) iki 13 proc. 2013 metais.

EK ragina įvertinti, ar vis dar būtina skirti išmokas už energetinius augalus, kai atsirado labai akivaizdžios ekonominės paskatos biodegalų gamybai.

Šiandien paskelbtas oficialus EK dokumentas pradeda visapusiškas pusę metų trunkančias diskusijas dėl BŽŪP "sveikatingumo patikrinimo". Joms pasibaigus, 2008 metų pavasarį EK pateiks sprendimų projektus, o pačius sprendimus ES šalių žemės ūkio ministrai turės priimti ne vėliau, kaip iki 2008 metų rudens.

EK komisarė M.F.Boel "AgroBalt 2007" politiniame forume Vilniuje pabrėžė, kad apie visus po peržiūros priimtus sprendimus ūkininkai turi sužinoti laiku ir spėti pasirengti 2009 metais jų laukiantiems pokyčiams.

Susipažinti su EK komunikatu "Žemės ūkis. Bendrosios žemės ūkio politikos "sveikatos patikrinimas" ir naujų uždavinių sprendimas" galima Žemės ūkio ministerijos interneto svetainėje www.zum.lt

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"