TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Žemės ūkio verslas – kategoriškai prieš siūlomą įstatymo projektą

2014 03 27 10:45
SXC.hu nuotrauka

Verslininkai ir investuotojai teigia, kad jų balsas tikrai nebuvo išgirstas kalbant su Žemės ūkio ministerija apie įstatymą dėl saugiklių parduodant žemę.

Ūkiai patirs nuostolių

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) parengė įstatymo pakeitimo projektą dėl sąlygų įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę. Juo tikimasi sukurti papildomus saugiklius siekiant išvengti spekuliacijos žeme. Trečiadienį įstatymo projektą palaimino Vyriausybė, o premjeras ir žemės ūkio ministras teigė, kad galutinis projektas yra kompromisinis, priimtas išklausius verslo atstovus. Tačiau patys verslo atstovai ketvirtadienio konferencijoje sakė, kad tokiu įstatymu siekiama sunaikinti žemės ūkio paskirties žemės rinką ir sukurti privilegijuotų kastų sistemą. „Tai, kad yra atsižvelgta į kokius nors siūlymas ir kritiką, yra visiškas melas. Įstatymas tiesiog stumiamas buldozeriu“, - apgailestavo ūkininkas, bendrovės „Baltic Champs Group“ savininkas Kęstutis Juščius.

„Iki praėjusių metų žemę galėjo įsigyti bet kas iki 500 ha. Nuo 2014 metų sausio įtvirtinta, kad asmuo ir susiję asmenys negali įsigyti daugiau nei 500 ha. Tai reiškia, kad susiję asmenys yra žmona, nepilnamečiai vaikai. Su juridiniu asmeniu susijusiais laikomi per 50 proc. akcijų turintys asmenys arba turintys kitų teisių. Šalia galiojančių ribojimų siekiama 500 ha limitą sumažinti iki 10 ha. Virš 10 ha numatyti kvalifikaciniai ir kiti reikalavimai“, – kalbėjo teisininkas Simas Gudynas. Jo teigimu, siūlomas įstatymas yra ir galimai neatitinkantis Konstitucijos.

Bendrovėms siūlomi saugikliai reikštų didelius suvaržymus, o visuomenei yra peršami stereotipai apie žemgrobius, sakė Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos viceprezidentas, Ginkūnų agrofirmos vadovas Arūnas Grubliauskas. Surinkti duomenys apie jokį „žemgrobiavimą“ nebyloja, teigė jis. „Dėl to papildomas apribojimas yra nesuprantamas. Bendrovės, naudodamos tik 13 proc. dirbamos žemės, naudoja ją gamybai. Panaudojimo efektyvumas yra daug didesnis nei kitų ūkių. Bendrovės modernizuojasi, ima paskolas. Jei bus priimtas įstatymas, investuotos lėšos bus neišnaudotos, ūkiai patirs nuostolių, bus pažeisti teisėti lūkesčiai“, – sakė A.Grubliauskas.

Primename, kad projekte, kuriam trečiadienį pritarė Vyriausybė, įrašyti papildomi saugikliai, kurie, ŽŪM teigimu, turėtų padėti išvengti spekuliacijos žeme. ŽŪM norintiems įsigyti žemės siūlo įvesti patirties ir kvalifikacijos reikalavimus. Fiziniams ir juridiniams asmenims būtų būtina trejų metų žemės ūkio veiklos patirtis (fiziniams asmenims į šį laiką įskaičiuojamas ir mokymosi/studijų laikas įgyjant žemės ūkio išsimokslinimą). Bendrovių ar kitų žemės ūkio įmonių metinės įplaukos iš žemės ūkio veiklos turėtų sudaryti daugiau kaip 50 proc. pajamų, be to, jos turėtų įrodyti ekonominį gyvybingumą Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka.

Siūloma įtvirtinti vietos savivaldos dalyvavimą žemės perleidimo procese. Savivaldybės pagal žemės buvimo vietą taryba sudarytų komisiją, kuri savivaldybės administracijos direktoriui teiktų siūlymą išduoti leidimą pirkti žemės ūkio paskirties žemę, o savivaldybės administracijos direktorius, atsižvelgdamas į komisijos siūlymą, išduotų leidimą arba pateiktų motyvuotą atsisakymą tokį leidimą išduoti. Leidimus išduodančias komisijas sudarytų savivaldybės administracijos atstovai, seniūnai, bendruomenių atstovai ir žemės savininkus ir (ar) žemės ūkio veiklą vykdančius asmenis vienijančių savivaldos organizacijų atstovai.

Savivaldybių administracinės komisijos taip pat nagrinėtų administracines bylas dėl to, kad įsigyta žemė nenaudojama žemės ūkio veiklai vykdyti.

Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad žemę perkantys fiziniai ir juridiniai asmenys turėtų įsipareigoti įsigytoje žemėje penkerius metus vykdyti žemės ūkio veiklą, kurios minimalias apimtis nustatys Žemės ūkio ministerija.

Taip pat siūloma sugriežtinti susijusių asmenų apibrėžimą. Asmuo (fizinis ar juridinis) būtų laikomas susijusiu su kitu juridiniu asmeniu, jeigu jis tiesiogiai ar netiesiogiai (per kitus asmenis) valdo daugiau kaip 25 proc. (vietoj galiojančių 50-ies) balsų, suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime.

A.Grubliauskas pripažino besitikįs, kad bus padaryta viskas, jog toks įstatymas nebūtų priimtas.

Verslas taps neįmanomas?

Bendrovės „Baltic Champs Group“ savininkas K.Juščius sakė, kad įstatymą, dėl kurio daug diskutuota, labai suskubta priimti dėl surinktų referendumui balsų. Tiesiog norima užgesinti norą dalyvauti referendume, teigė K.Juščius.

„Užsieniečiai yra įsigiję labai mažai žemės Lietuvoje, nors galėjo tai daryti. Problemos dėl referendumo iš viso nebūtų. Tačiau partijos šiandien negali pripažinti, kad jie leido užsieniečiams pirkti žemę per juridinius asmenis. Dėl to dabar kalbame apie tą saugiklių įstatymą“, – politikams kritikos negailėjo K.Juščius.

Jo teigimu, jis niekada nebūtų tapęs verslininku, jeigu būtų galiojęs toks įstatymas. Žemės ūkio verslo, grįžęs į gimtąjį kraštą, jis ėmėsi jau studijuodamas – 19-os metų. K.Juščiaus įsitikinimu, komisijų kūrimas apskritai lems didžiulę korupciją. „Mus verčia konfrontuoti, nors tai yra visuomenės skaldymas. Tačiau turime pasakyti tai, ką reikia. Kuriame darbo vietas, sąžiningai mokame mokesčius. Žmonės, kurie nori ateiti į žemės ūkį, įvesti naujas technologijas, Lietuvos produkciją vesti į lyderių pozicijas pasaulio rinkose, negalės to daryti. Norite, kad Lietuvoje būtų tik paveikslas močiutės, laikančios kepalą rankoje, su rąstų trobele už nugaros? Tiek ir teturėsime“, – kalbėjo K.Juščius.

Procedūros ir dabar jau trunka labai ilgai, o žmonės parduoda žemę tik jau neturėdami kitos išeities, kalbėjo ūkininkas. Tai, K.Juščiaus teigimu, papildomai pagrindžia, kad saugikliai būtų pertekliniai ir sukurtų „super nelanksčią“ sistemą.

Investuotojų forumo vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė tikino, kad daugelis nesiryš investuoti šalyje, kur taip ribojama veikla, ir šalies kreditingumas tikrai kris. Žemė kaip užstatas taps nepatraukli ir bankams. Bendrovės, R.Skyrienės teigimu, žemės ūkyje dirba skaidriai. „Žiūrėjau, kaip konkurencingumą veikia žemės ūkio ribojimai kitose šalyse. Sąsajos akivaizdžios“, – sakė R.Skyrienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"