TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Žemsiurbė "pastums" iš vietos SGD terminalą

2015 05 14 6:00
Vakar pasirodžiusi Klaipėdos uoste žemsiurbė AL IDRISI visas užduotis sudoros per 5 savaites. Vidos Bortelienės (LŽ) nuotrauka

Į Klaipėdos uostą atplaukė šiuo metu galingiausia rinkoje belgų žemsiurbė, kuri per 5 savaites iš akvatorijos išvalys sąnašas. Dėl šių darbų teks patraukti iš vietos SGD terminalo laivą “Independence“.

Iš Klaipėdos uosto smėlis valomas nuolat, bet šįkart dėl SGD terminale iškastos 16 metrų laivo stovėjimo duobės sąnašų bus kiek daugiau. 13 kilometrų ilgio laivybos kanalo ruože numatyta išsiurbti 600 tūkst. kubų smėlio. Darbai bus pradėti nuo Smeltės laivų apsisukimo rato bei teritorijos ties SGD terminalu. Dėl to teks peršvartuoti laivą „Independence“.

„SGD terminale sąnašų yra tiek, kiek ir buvo skaičiuota, galima sakyti, kad Energetikos instituto prognozė atitinka 100 proc.", - teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) infrastruktūros direktorius Algirdas Kamarauskas. Jis pasidžiaugė, kad rangovai nusprendė atsiųsti į Klaipėdą pačią našiausią techniką, kurios pajėgumas – iki 15 tūkst. kubų per parą. Todėl SGD terminalo veikla bus sutrikdyta trumpam – tik dešimčiai dienų.

Vakar pasirodžiusi uoste žemsiurbė AL IDRISI visas užduotis sudoros per 5 savaites. Planuojama, kad jau šį šeštadienį bus parengta techninė užduotis gilinti SGD terminalo vietą ir perduota žemsiurbės kapitonui.

KVJUD šiemet valymo darbams pasirinko vieną didžiausių pasaulio gilinimo ir valymo kompanijų „Jan De Nul N.V“. Su konkurso laimėtoja pasirašyta 2,9 mln. eurų vertės sutartis dvejiems metams.

Klaipėdos uoste ši belgų bendrovė darbuosis pirmą kartą. 2014 metais uostą valė Nyderlandų kompanijos „Van der Kamp“ žemsiurbė. Ji išgabeno į jūrą 500 tūkst. kubų smėlio už 6,8 mln. litų.

2013 metais Olandijos įmonė „Van Oord Dredging and Marine Contractors“ baigė didžiausius Klaipėdos uosto akvatorijos gilinimo iki 14,5 metro ir platinimo iki 150 metrų darbus. Tąkart iškasta 4,4 mln. kubų grunto. Olandams sumokėta 36,87 mln. eurų.

Kol KVJUD neturi nuosavo žemsiurbės, kurią pirkti planuojama jau keletą metų, Klaipėdos uostą valo ir gilina užsienio bendrovės. Ankstesnė rangovė danų kompanija „Rohde Nielsen“, 2011- 2012 metais atlikusi gilinimo ir valymo darbų už 30 mln. litų, yra pareiškusi pretenzijų ir bylinėjosi dėl nesumokėtų 6 mln. litų. Painiava kilo dėl skirtingai įkainuotų gilinimo ir valymo darbų, nesutarta dėl grunto kiekio, nes galinga technika vienu meti ir valė sąnašas, ir rausė dar nepaliestą uosto dugną. Klaipėdos apygardos teismas ieškinį patenkino, šiemet vasarį danams priteisė per 2 mln. eurų. Šis ginčas dar nebaigtas.

KVJUD generalinis direktorius Arvydas Vaitkus sako, kad toks palikimas jo nedžiugina. Bet per pastaruosius dvejus metus jokių nesusipratimų su užsienio rangovais nekilę. Dėl puikiai atliktų darbų nei pernai, nei šiemet uosto kapitonui netekę nė karto apriboti įplaukiančių laivų grimzlės. O tai, kad konkursuose dalyvauja pasaulyje pirmaujančios bendrovės, rodo jų skaidrumą ir rangovų pasitikėjimą atsiskaitymais. Tačiau A. Vaitkus pripažįsta, kad turint nuosavą uosto gilinimo ir valymo techniką lėšų būtų sutaupoma. „Vien tokio laivo mobilizacijos išlaidos visad siekdavo milijoną litų, todėl apsimoka samdyti, kai didelį kiekį išvalo greitai, kuo trumpiau trukdant laivybai. Bet mes prie krantinių turime visokių kalnelių, o po uraganų staigių kanalo užnešimų pasitaiko. Turėdami savo gilinimo ir valymo laivą tokius darbus padarytume greičiau ir pigiau. Ministerija yra pritarusi mūsų ketinimui įsigyti techniką. Iki gegužės 30 dienos specialistai parinks variklio charakteristikas. Manome, kad turint uoste SGD terminalą laivas galėtų būti su dujomis varomu varikliu, tai atpigintų jo sąnaudas 40 procentų. Bet kad galėtų darbuotis kituose uostuose, kur tokios infrastruktūros nėra, reikėtų ir dyzelinio variklio. Vasarą parengsime techninę užduotį, o tada skelbsime projektavimo ir laivo statybos konkursą. Žemsiurbė statoma maždaug pusantrų metų. Vyksta diskusijos su trimis bendrovėmis. Yra tikimybė tokį laivą turėti po dvejų metų“, - kalbėjo uosto vadovas, jo kainą preliminariais skaičiavimais vertindamas 40 mln. JAV dolerių.

Tai, kad uosto gruntas pilamas į jūrą, nėra ūkiška, bet kol kas kitos išeities neturime. „Per dešimtmetį iš uosto išvežta 6 mln. kubų grunto, kuris yra statybinė medžiaga. Bet parengti 32 ha plotą, kur pietinėje uosto dalyje galima būtų pilti gruntą ir formuoti naują teritoriją, užtruks porą metų, o uostą valyti reikia nedelsiant“, - aiškino uosto vadovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"