TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Ženklinimo etiketės gali klaidinti vartotojus

2016 03 14 8:29
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Prekybos centrai, turgūs, specializuotos maisto produktų parduotuvės mirguliuoja nuo maisto, o greičiau nuo spalvingų pakuočių. Ar pakuotės tik gudrus pirkimus skatinantis triukas, o gal nauda vartotojui?

Vilioja ne tik spalvomis ir gamtos vaizdais, bet žodžiais: „sveikesniam gyvenimui“, „natūralios tradicijos“, „naminė“, „iš gamtos“, „kaimiška“, „rankų darbo“. Kartais sutinkama ir maistingumo teiginiai „daugiau baltymų“, „mažai riebalų“. O kur dar ženklų įvairovė: „ekologiškas“, simbolis „Rakto skylutė“, ką jie reiškia – žino ne kiekvienas. Net jogurto pakuotės sukuriamos vizualiai patrauklios, primenančios idealizuojamas moterų figūros matmenis 90/ 60/ 90, nors su pridėtinio cukraus „bomba“.

Maisto gamintojai laikosi privalomųjų reikalavimų, o palankumo sveikatai?

„Prekyboje pateikiamas vaizdinėmis ir rašytinėmis priemonėmis maisto produktas kaip „skirtas vaikams“, pavyzdžiui – dešrelės, sausainiai, bandelės, jogurtai ir pan., tėra reklaminis triukas. Tokių produktų sudėtis dažniausia nebūna geresnė, o kartais netgi blogesnė nei kitų. Panaši situacija yra su kitais produktų komerciniais pavadinimais, kurie apeliuoja į gamtą, sveikatą, tikrumą ir pan. Man keista, kad gamintojai laužo galvą kaip išmaniau pateikti produktą, kad šis atrodytų kaip sveikatai palankus, tačiau visai negalvoja kaip iš tikrųjų padaryti jį nors kiek sveikatai palankesnį. Tai galbūt rodo technologų, kurie kuria tokius produktus, kompetencijos sveikatai palankios mitybos srityje trūkumą“, – teigia Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos priežiūros departamento Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas Almantas Kranauskas.

Pasitaiko ir tokių nuorodų: „sveikesniam gyvenimui“, „iš gamtos“, „natūralus“, „natūralios tradicijos“, „kaimiška“ ir pan. Tokie teiginiai nėra reglamentuoti ir apibrėžti teisės aktuose, išskyrus teiginį „natūralus“. „Natūralus“ gali būti mineralinis vanduo, natūralios kvapiosios medžiagos, vaisių ir uogų vynas, iš kart pamelštas pienas arba pieno gaminiai kaip natūralus jogurtas, kuriame nėra pridėta papildomų ingredientų, nėra normalizuotas t.y. riebumas ir kitos maistinės medžiagos išlikusios galutiniame produkte ir nuolat kinta priklausomai nuo žaliavinio pieno.

„Pavadinimuose nuorodos, kad tai „naminis“ ar „rankų darbo“ produktas skamba gal vartotojui ir patraukliai, bet specialistui nieko nesako. Juk namuose gaminti nėra leistina, tik gavus tam pritaikytose patalpose leidimus galima gaminti maisto produktus. Šios nuorodos sutinkamos dažnu atveju ant masinės gamybos produktų, juk nėra reglamentuota, kad negalima, tai vilioju vartotojus taip kaip noriu?! Tas pats galioja produktams su užrašu „kaimiška“. Taip pažymėti produktai gali būti tokios pat masinės gamybos, jei tikrai pagaminta ne masinės gamybos sąlygomis, maisto saugos atžvilgiu rizika galimai didesnė. Juk turguje višta „iš močiutės kaimo“ padėta ant prekystalio, esant 20 laipsnių karščiui – ar gi bus sveikatai palanki?!“, – kviečia susimąstyti sveikatai palankaus maisto technologė Raminta Bogušienė.

Ką galime perskaityti ženklinimo etiketėse?

Nors vyrauja greitas gyvenimo tempas, bet prekybos centruose pastebima, kad vartotojai vis dažniau skaito ženklinimo etiketes ir skiria laiko atsirinkti jiems palankų maisto produktą. Analizuojama sudedamųjų dalių sąrašas, kuris parodo mažėjančia tvarka maisto produkto ingredientus. Vis dažniau atkreipiamas dėmesys į maistingumo deklaraciją, kuri bus privaloma maisto produktų ženklinimo etiketėse nuo š.m. gruodžio 13 d. Iš jos vartotojai galės sužinoti, kiek produkte yra druskos, riebalų, išskirtinai sočiųjų riebalų kiekį, kurio vartojimą rekomenduoja riboti Pasaulio sveikatos organizacija, taip pat baltymų ir angliavandenių kiekį ir išskirtinai bendrą cukrų kiekį. Pastarasis kiekis neparodo, kiek įdėta į maisto produktą cukraus, tai pridėtinio cukraus ir natūraliai produkte esančio cukraus kiekis. Natūraliai produkte esantys cukrūs, žinoma, kad reikalingi mūsų organizmui ir tai nėra tas pats kaip pridėtinis rafinuotas cukrus, kuriame nėra vertingų maistinių medžiagų, tik išbalansuojamas normalus žmogaus organizmo funkcionavimas.

„Taip pat ant pakuočių galima pastebėti, kad tam tikri produktai praturtinti vitaminais. Ar tai sveikatai palankiau? Nieko panašaus, pagal teisės aktus natūraliai, pavyzdžiui, svieste esantys riebaluose tirpūs vitaminai negali būti nurodyti ant pakuočių kaip maistinės vertės išskirtinumas. Tuo tarpu margarinas, kuris gaminamas iš rafinuotų aliejų gali būti praturtintas sintetiniais vitaminais ir toks žymėjimas ant pakuočių leistinas. Paradoksas, ten kur natūraliai yra vitaminai ir kitos maistinės medžiagos nėra nurodoma vartotojui, o ten kur visos natūraliai buvusios vertingos medžiagos pašalintos ir pridėta sintetinių – nurodoma kaip privalumas“, – teigia sveikatai palankaus maisto technologė Raminta Bogušienė.

Sudedamųjų dalių sąraše paryškintu šriftu turi būti išskiriamos pagrindinės keturiolika alergenų grupių t.y. glitimo turintys maisto produktai, pienas ir jo produktai, žemės riešutai, kiti riešutai, žuvis, moliuskai, vėžiagyviai, kiaušiniai, soja, sezamo sėklos, salieras, garstyčios, sieros dioksidas (E 220) ir lubinai. „Vienam žmogui, pavyzdžiui, kefyro stiklinė yra sveikatai palanki, o tam, kuris netoleruoja ar alergiškas pieno produktams – žalinga. Todėl, atkreipiame vartotojų dėmesį, kad stebėtų ne tik ženklinimo etiketes, bet ir savo organizmą, kaip jaučiamasi suvalgius vienokį ar kitokį maistą“, – pabrėžia R. Bogušienė.

Svarbu tik be maisto priedų?

„Vartotojai analizuodami maisto produktų sudėtį dažnai ieško E raidžių, bet retai žino, kad E raidžių gali ir nebūti, o maisto priedas bus. Kaip tai atsitinka? Gamintojai gali nurodyti maisto priedo funkcinę grupę ir pilną pavadinimą be sutrumpinimo. Pavyzdžiui, nurodoma emulsiklis sojų lecitinas, bet nėra pateikta, kad tai E 476. Žinoma ir tai, kad nevisi maisto priedai yra vienodai nepalankūs sveikatai, kiti nedideliais kiekiais natūraliai randami maisto produktuose. Pavyzdžiui, skonio ir kvapo stipriklis mononatrio glutamatas (E621) natūraliai randamas mėsoje, bet jo pridėjus sintetinio, viena iš pasekmių, galimas nesaikingas to produkto valgymas“, – nurodo VšĮ „Tikra mityba“ direktorė Danguolė Gasparavičienė.

Tačiau vartotojai ieškodami etiketėse tik maisto priedų dažnai nežino, kad jie maisto produkto dalį sudaro tik labai mažą, o visų blogiausia, kad be maisto priedų gali būti dar labiau nepalankesnių sveikatai ingredientų kaip hidrinti riebalai. Produktas, kurio pakuotė paženklinta užrašu „Nature, iš gamtos“, o sudedamųjų dalių sąraše kviečiai sudaro 50 %, o antra sudedamoji dalis „iš dalies hidrinti“ augaliniai riebalai, trečia – rafinuotas cukrus ir t.t. Ką tai rodo? Valgydami tokį produktą ir galimai sutapatindami jį su sveikumu, juk iš gamtos, gaunate atvirkštinį efektą. Kadangi sukietinti riebalai yra transizomerų šaltinis, kurių vartojimą rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija sumažinti iki minimumo t.y. ne daugiau suvartoti kaip 1 % nuo visų gaunamų kalorijų. Šie riebalai įvertinti kaip šio laikmečio pagrindinių ligų viena iš priežasčių ir juos dažniausiai suvartojame su konditeriniais gaminiais, kelis kartus produktus termiškai apdoroję tuose pačiuose riebaluose, vartodami daug rafinuotų riebalų.

Rinkoje pasirodžius pieno produktų linijai su maistingumo teiginiu „daugiau baltymų“ iškilo klausimas, ką reiškia „daugiau“? Ypač svarbu tiems, kas aktyviai sportuoja ir valgo daugiau baltymų turinčių maisto produktų. „Teiginys, kad maisto produktas turi „daugiau baltymų“ gali būti nurodomas tik tuo atveju, jei pavyzdžiui, jogurte baltymų daugiau nei 12 proc. nuo visos maisto produkto energinės vertės, o palyginti su panašiu produktu, jo sudėtyje yra mažiausiai 30 % daugiau baltymų, nei kitame jogurte. Pavyzdžiui, įprastai šimte gramų jogurto yra apie 4 gramus baltymų, jogurte su nuoroda „daugiau baltymų“ apie 6 gramus. Tuo tarpu varškėje yra apie 15 gramų ir ant jos nesutiksite tokio teiginio“, – sako D.Gasparavičienė.

Visi supranta, kad alkoholis nėra palankus sveikatai, o ypač nenorima, kad vaikai ragautų šio gėrimo. Tačiau retas susimąsto, kad saldainiai, šokoladiniai batonėliai ar kiti saldumynai prekybos centruose yra su etilo alkoholiu. Produkto pavadinime tai ne visada atsispindi, o sudedamųjų dalių sąraše nurodoma, pavyzdžiui, etilo alkoholis ir jei virš 1,2 tūrio proc. tuomet turi būti nurodoma kiekis. „Ne paslaptis, kad vaikai gali nusipirkti saldainių su etilo alkoholiu, kurį sudaro net 3 tūrio proc. etilo alkoholio. Vienintelis būdas išvengti ateityje pasekmių susijusių su žalingu įpročiu, būtinas vaikų ugdymas ir sąmoningumo auginimas, kad ne tik alkoholio galima išgerti, bet taip pat ir suvalgyti. Žinoma, tėveliai turi nepamiršti, kad vaikų gimtadienius švęsdami su „vaikiškais šampanais“ neskatiname ateityje gimtadienių švęsti blaiviai“, – įsitikinusi maisto technologė R. Bogušienė.

Vieni prekės ženklai, kurių pakuotės ne visada spalvingos suprantami kaip prastesnės kokybės produktai, jų kaina dažnu atveju žemesnė ir lyg grikių kruopos įpakuotos į tam tikro prekybos centro prekės ženklo pakuotę prastesnės kokybės nei grikiai įpakuoti į spalvingą ir patrauklią pakuotę. Nieko panašaus. Dažnu atveju, tai tos pačios kruopos, tik fasuotos skirtingoje pakuotėje ir nebijokime mokėti mažiau. Ne visada produkto kaina gali nurodyti, kad maisto produktas sveikatai palankesnis ar maisto atžvilgiu saugesnis ir kokybiškesnis nei brangesnis produktas. Reikia vertinti kiekvienu atveju atskirai.

Tačiau vartotojai viliojami ne tik žodžiais, bet ir ženklais

Maisto produktams suteikiami medaliai, produktai paženklinami ekologiškų produktų ženklais, nacionalinės kokybės ženklu ar biodinaminių produktų ženklu „demeter“, taip pat sutinkama geografinės ar kilmės maisto produktų nuorodos ar ženklinimas kaip tradicinio gaminio ar paveldo ženklu, simboliu „Rakto skylutė“. Kiekvienas ženklas turi prasmę ir jų tiesiogiai suvienodinti negalima bei sutapatinti su aukštesne kokybe ar sveikatai palankumu.

„Sveikatai palankų maistą prekybos centruose atskirti nelengva. Jei nekalbėsime apie šviežią žuvį, mėsą, vaisius ir daržoves, perdirbtus produktus tenka rinktis skaitant etiketes, kokios sudedamosios dalys ir kiek juose riebalų, angliavandenių, kalorijų ir pan. Eiliniam žmogui sunku susigaudyti tuose skaičiuose. Kad vartotojams būtų lengviau, 2014 m. Sveikatos apsaugos ministerija įteisino Lietuvoje tarptautinį sveikatai palankių maisto produktų ženklinimą simboliu „Rakto skylutė“. Vartotojas, pamatęs šiuo ženklu pažymėtą gaminį, gali būti tikras, kad jame nėra daug riebalų, cukraus ir druskos, o sveikatai naudingų maistinių skaidulų – daugiau. Šių produktų gamyboje nėra leistina tranizomerų daugiau nei 2 gramai šimte gramų produkto, bei sudedamųjų dalių sąraše nerasite saldiklių. Lietuvos rinkoje jau yra apie 50 tokių produktų“, – nurodo Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos priežiūros departamento Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas Almantas Kranauskas.

„Palyginimui, ekologiškas ir įprastinis saldintas jogurtas, kuris sveikatai palankiau? Jeigu pagrindinė sudedamoji dalis pasterizuotas, homogenizuotas, dezodoruotas – pienas, o antra sudedamoji dalis rafinuotas cukrus, vienu atveju tai ekologiškos žaliavos kitu atveju įprastinės, o kas lieka iš jų ekologiškumo po perdirbimo, pridėjus tiek cukraus, kad bendras cukrų kiekis daugiau nei 15 g šimte gramų produkto, ar tai sveikatai palanku? Nekalbama apie cukraus rafinavimą ar pieno pasterizavimą. Gal ateityje vietoj ekologiško pieno bus dedami vien ekologiški pieno milteliai, juk teisės aktai nedraudžia. Blogiausia tai, kad rūpi atitikimas teisės aktams, sertifikato gavimas, pardavimai. Juk be cukraus neperka, juk vaikai nevalgo, o ką rekomenduoja sveikatos specialistai nesvarbu. Vieni rekomenduoja, kiti negirdi, o gal girdėti nepalanku? Kur dar jogurto tinkamumo vartoti terminas, kuris gali būti ilgesnis nei mėnesis? Suprantama, ekologiškų produktų teisės aktai nėra pažeisti, bet gana vilioti vartotojus su žaliomis pakuotėmis, skraidančiais žaliais lapeliais ir gamtos vaizdas, kai gamtos tiek pat, kiek Niujorko centrinėje gatvėje. Juk ekologiškas maistas gali būti labai kaloringas, su mažai skaidulinių medžiagų, gali būti technologinio proceso metu praradęs vertingas maistines medžiagas ar susidarę kancerogeninių medžiagų. Beja, sintetinių cheminių medžiagų panaudojimas nėra ištirtas kiekvieno ekologiško produkto, todėl esminių sveikatai palankumo privalumų tarp ekologiško ir įprastinio maisto nėra „, – sako sveikatai palankaus maisto technologė Raminta Bogušienė.

Žinoma, prekybos centruose, kai kurios produktų grupės: konditeriniai gaminiai, kiti saldumynai, rūkyti, sūdyti ar kitaip perdirbti maisto produktai apskritai neturi būti kasdieniniuose maisto produktų krepšiuose ir jų nėra prasmės aptarti ir lyginti vieną su kitu, kai iš esmės maisto produktas nėra sveikatai palankus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"