TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Žiemą šildymas paskirs bado dietą

2011 08 29 0:00
Pasirinkimą nuomotis būstą naujos statybos daugiabutyje iš dalies lemia ir tai, kad tokio būsto šildymas bus pigesnis.
LŽ archyvo nuotrauka

Ateinantį šildymo sezoną minimalias pajamas uždirbantiems gyventojams gali pritrūkti lėšų maistui. Išlaidos komunaliniams mokesčiams koreguoja būsto rinkos kainas. Nebepakeliantys komunalinių mokesčių naštos žmonės keliasi į mažesnius butus.

Ateinanti žiema bus nelengvas išbandymas ne tik gyventojams, bet ir visam šalies verslui, gyvenančiam iš vidaus vartojimo. Mat didžiųjų miestų gyventojams sumokėjus už centralizuotai tiekiamą šilumą, gali nelikti pinigų kitoms išlaidoms. Dabar miestai vienas po kito skelbia dar didesnes šilumos kainas. Ką tik padidintas Vilniaus daugiabučių šildymo tarifas. Neefektyvus Lietuvos šilumos ūkis šiuo metu visiškai priklausomas nuo rusiškų gamtinių dujų. Be to, pigesnio ir energiją tausojančio būsto pasirinkimas didžiuosiuose miestuose - minimalus.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) duomenimis, iš Rusijos importuojamos gamtinės dujos nuo šių metų pradžios iki dabar pabrango maždaug 22 procentais. Lietuvos šilumos tiekimo įmonės vidutiniškai už importuojamas gamtines dujas šių metų sausį mokėjo 1411 litų už toną naftos ekvivalento (Lt/tne), liepos mėnesį - 1721 Lt/tne su transportavimo mokesčiu.

LŠTA prezidentas Vytautas Stasiūnas LŽ teigė, kad apie 80 proc. Lietuvos gyventojų sumokamų pinigų už šilumos energiją šiandien atitenka gamtinių dujų tiekėjams. "Jei buto šildymas per mėnesį kainuoja 600 litų, tai apie 500 litų iš šios sumos keliauja tiesiai į Maskvą. Galima teigti, kad dabar šilumos kainos Lietuvos miestams yra nustatomos Maskvoje ir tai tęsis tol, kol šilumos ūkis nepradės naudoti biokuro. Vietinis kuras yra daugiau nei perpus pigesnis už dujas ir sudaro apie 700 Lt/tne. Biokuro kaina išlieka panaši jau ne vienus metus", - teigia V.Stasiūnas.

Anot jo, nors Lietuvoje biokuras perpus pigesnis už gamtines dujas, šiandien iš vietinio kuro pagaminama vos 19 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos energijos. Tuo tarpu 76 proc. šilumos pagaminama iš Rusijos importuojamų gamtinių dujų.

"Siekiant, kad šilumos vartotojai ir pati valstybė kuo greičiau pajustų brangių gamtinių dujų atsisakymo naudą ir būtų stabilizuotos šilumos kainos, vietinio kuro diegimui būtina valstybinė investicinė programa, į šią sritį būtina kreipti Europos Sąjungos fondų lėšas, - LŽ komentavo LŠTA prezidentas. - Lietuvai reikiama linkme kreipiant investicijas ir paramą, mūsų šalis pajėgi pavyti atsinaujinančių energijos išteklių vartojimo lyderius - modernias ir apie ateitį mąstančias Skandinavijos valstybes." Pavyzdžiui, Švedijoje iš atsinaujinančių energijos šaltinių pagaminama net 80 proc. šilumos. Danija ir Švedija numato iki 2050 metų iš viso atsisakyti iškastinio kuro šilumai gaminti.

Kai kurių miestų gyventojai laimingesni

"Praktinių biokuro vartojimo naudos pavyzdžių toli ieškoti nereikia - užtenka pasidomėti pažangiausiais Lietuvos miestų šilumos ūkiais. Štai Kelmės gyventojai naują šildymo sezoną pasitinka be jokios baimės - šiam miestui, kitaip nei daugumai kitų Lietuvos vietovių, negresia brangiausia žiema. Priešingai - Kelmėje šilumos kaina ne kyla, o krenta jau ketvirtą mėnesį iš eilės", - LŽ teigė V.Stasiūnas.

LŠTA duomenimis, birželį šiluma Kelmėje kainavo kainavo 22,33 cento už kilovatvalandę (ct/kWh), liepą - 22,2 ct/kWh, rugpjūtį - 21,91 ct/kWh, rugsėjui nustatyta kaina - 21,82 ct/kWh. Mat šiame mieste iš biokuro pagaminama net 85 proc. visos centralizuotai tiekiamos šilumos.

Tuo metu nuo rugsėjo karštą vandenį ir šilumą sostinei tiekianti bendrovė "Vilniaus energija" brangina savo paslaugas. Šiluma ir karštas vanduo Vilniuje brangsta antrą mėnesį iš eilės. Pasak "Vilniaus energijos" atstovo spaudai Nerijaus Mikalajūno, vienintelė priežastis, kodėl didėja kaina, - dujos.

Nuo rugsėjo iš individualių vartotojams priklausančių šilumos punktų tiekiama šiluma kainuos 28,31 ct/kWh. Šiluma, tiekiama iš individualių šilumos tiekėjui priklausančių šilumos punktų, kainuos 30,32 ct/kWh. Rugpjūtį šiluma Vilniuje, kai ji tiekiama iš individualių vartotojams priklausančių šilumos punktų, kainuoja 27,54 ct/kWh. Kai šiluma tiekiama iš individualių šilumos tiekėjui priklausančių šilumos punktų, ji šiandien kainuoja 29,56 ct/kWh.

Maistui pinigų gali nebeužtekti

Gamtinių dujų kaina bei šio iškastinio kuro naudojimo mastai turi didžiulę įtaką šilumos energijos tarifui ir gyventojų išlaidoms. Vidutinė šilumos kaina praėjusio šildymo sezono metu Lietuvos miestuose siekė apie 24 ct/kWh su PVM.

LŠTA duomenimis, 2010-2011 metų šildymo sezono metu naujų ar renovuotų daugiabučių namų gyventojai už 60 kv. metrų ploto buto šildymą vidutiniškai mokėjo apie 144 litus per mėnesį. Senų ir neefektyviai energiją naudojančių gyventojams tokio paties ploto buto šildymas kainavo 3,5 karto brangiau - apie 504 litus per mėnesį.

Pabrangus dujoms, artėjantį šildymo sezoną vidutinė šilumos kaina gali pasiekti apie 30 ct/kWh su PVM. Taigi naujų namų gyventojams už 60 kv. metrų ploto buto šildymą gali tekti mokėti vidutiniškai apie 180 litų per mėnesį. Senų daugiabučių gyventojams už tokio paties ploto buto šildymą gali tekti pakloti apie 630 litų.

"Sąskaitos dydis priklauso nuo suvartotos šilumos energijos kiekio - už šilumą mokama tiek, kiek jos suvartojama. Todėl nors šilumos kaina kiekvieno miesto gyventojams yra vienoda, skirtingų namų gyventojų išlaidos šildymui skiriasi ne vieną ir ne du kartus.

Mokestis už šilumą tiesiogiai priklauso nuo daugiabučio gyvenamojo namo būklės. Jei namo sienos, stogas yra kiauri, laiptinės, langai ir durys nesandarios, šilumos tokiam daugiabučiui apšildyti sunaudojama daugiau, taigi ir kaina už šildymą didesnė", - aiškina V.Stasiūnas.

"Galima teigti, kad išlaidų šildymui dydis yra kiekvieno gyventojo rankose. Jei tos rankos užkamšys seno daugiabučio namo langus, užsandarins duris, stogą, sienas, išlaidos šildymo paslaugoms mažės. Daugiabučių namų renovacija - būtina, jei norima sutaupyti šildymui", - LŽ kalbėjo V.Stasiūnas.

Mažesnio būsto paieškos

Artėjantis šildymo sezonas ne vieną gyventoją verčia sukti galvą, kaip būtų galima sutaupyti. Kaip parodė nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt rugpjūčio mėnesio pradžioje atlikta portalo lankytojų apklausa, gyventojai ieško mažesnio būsto. Net 69 proc. apklausos dalyvių teigė dėl šildymo kainų būsią priversti ieškoti mažesnio, pigesnio nuomojamo būsto.

Domoplius.lt projektų vadovas Evaldas Narbuntovičius teigia, kad tokia reakcija į artėjantį šildymo sezoną daugiausia būdinga būstą nuomojantiems asmenimis. "Nuosavą būstą turintiems žmonėms tokiems pokyčiams ryžtis nelengva, jie taip nusprendžia rečiau ir jų būsto keitimą paprastai lemia kur kas daugiau veiksnių, ne tik didėjantys mokesčiai už šildymą: būsto vieta, pasikeitusi šeimos sudėtis, darbovietė ir kita", - LŽ sakė E.Narbuntovičius.

Vis dėlto jis pažymėjo, kad mažesnis būstas ne visuomet padeda taupyti mokesčius už šildymą. Mat svarbesni veiksniai yra šildymo būdas (centrinis ar autonominis), bendroji viso pastato būklė (senos ar naujos statybos namas), tinkami langai ir netgi buto vieta pastate (šoninis, viršutinis ar ne).

Gyventojai bijo išaugsiant nuomos kainas, bet didžioji dalis apklaustųjų (38 proc.) prognozavo, kad artėjant šildymo sezonui nuomojamų būstų kainos nekis. 28 proc. apklausos dalyvių nurodė manantys, kad nuomos kainos šildymo sezono metu turėtų kristi iki 10 proc., kainų sumažėjimo nuo 10 iki 20 proc. tikisi 21 proc. apklaustųjų.

"Būstų nuomotojams labiau apsimoka išnuomoti esamą butą pigiau nei mokėti už šildymą patiems. Dažnai nutinka ir taip, kad per šildymo sezoną keliais šimtais litų sumažinama būsto nuomos kaina esamam nuomininkui", - aiškino E.Narbuntovičius.

Vis dažniau žmonės ryžtasi išnuomoti nenaudojamus butus, o jauni žmonės, juos įsigiję už kreditus, tiesiog apsigyvena pas tėvus ar gimines ir užleidžia butą nuomininkams, kad iš gautos nuomos galėtų sumokėti komunalinius mokesčius ir įmokas bankui. Nekilnojamojo turto skelbimų portalą valdančios bendrovės "Diginet LT" direktoriaus pavaduotoja Viktorija Steponavičiūtė LŽ pasakojo, kad butų nuomos pasiūla Vilniuje per metus išaugo 15 proc., Kaune sumažėjo 14 proc., Klaipėdoje sumažėjo apie 15 proc., Šiauliuose liko stabili. Pasak jos, šiuo metu daryti apibendrinimus netinkamas metas, nes butų nuoma itin paklausi ir būstai greitai išnuomojami - studentai, atvykstantys į didžiuosius miestus, graibsto jiems tinkamą gyvenamąjį plotą.

"Swedbank" analitikai pastebėjo, kad šiemet žmonės dažniau renkasi senos statybos būstą, o pardavimo prieaugis per pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, siekė daugiau kaip 30 procentų. "Manome, kad krizės laikotarpis, kurį išgyvenome kartu su klientais, parodė, jog nekilnojamojo turto kainos gali ne tik pamažu kilti, bet ir staigiai bei gerokai kristi. Krizė parodė, kad mažėjant nekilnojamojo turto kainoms klientai, kurie būsto įsigijimo procese nedalyvavo ar labai menkai dalyvavo savo lėšomis, susidūrė su didžiule problema - staigiai nukritus turto kainoms, paskola tapo didesnė už turimo nekilnojamojo turto vertę. Jei tuo pačiu metu dar pablogėjo ir kliento finansinės galimybės - klientas tiesiog negalėjo net sėkmingai parduoti savo turto, persikraustyti į mažesnį ir pigesnį būstą", - galimybes skolintis ir grąžinti kreditą patarė atsargiau vertinti "Swedbank" Skolinimo gyventojams skyriaus vadovė Aida Budreikienė.

Skaičiai

Vilniaus mieste siūlomų nuomotis butų kainos stabilios maždaug nuo kovo, o gegužę išaugęs siūlomų nuomotis objektų skaičius vasaros viduryje ėmė mažėti ir per tris mėnesius sumažėjo vidutiniškai 10 proc., rodo Aruodas.lt duomenys. Šiuo metu centrinėje miesto dalyje esančius 1 kambario butus norima išnuomoti vidutiniškai už 700-800 Lt/mėn., 2 kambarių - už 800-1100 Lt/mėn. Toliau nuo centro esančiuose mikrorajonuose butų nuomos kainos skelbimuose yra vidutiniškai 500-700 Lt/mėn. už 1 kambario butą ir 600-800 Lt/mėn. už 2 kambarių butą.

Kaune nuomojamų butų siūlomos nuomos kainos taip pat stabilios maždaug nuo pavasario, o pasiūla pastaraisiais mėnesiais, priešingai nei sostinėje, yra išaugusi vidutiniškai ketvirtadaliu. Šiame mieste 1 kambario buto nuomos kaina, siūloma skelbimuose, vidutiniškai siekia 400-500 Lt/mėn., 2 kambarių - 600 Lt per mėnesį.

Klaipėdoje kainos antroje vasaros pusėje šiek tiek šoktelėjo aukštyn - nuo pavasario jos padidėjo vidutiniškai 10 procentų. Dabar skelbimuose pateikiama, kad 1 kambario buto nuoma šiame mieste kainuoja vidutiniškai 600 Lt/mėn., 2 kambarių - 650-700 Lt/mėn. Šiuo metu patraukliausias pigus nekilnojamasis turtas.

Geram butui klientų netrūksta

Nekilnojamojo turto agentūra AGENCY VESTUS Vilniuje nuomai daugiausia gali pasiūlyti gerai įrengtus butus senamiestyje, centre, bei dviejų kambarių butus naujos statybos daugiabučiuose, kurių nuomos vidutinė mėnesio kaina siekia 1000-1200 litų, o išlaikymas kainuoja pigiau nei kitų. Šiuo metu tokius butus pavyksta išnuomoti per kelias dienas ar savaitę. Šių butų klientai, pasak AGENCY VESTUS Vilniaus skyriaus vadovės Žydrės Palaimaitės, daugiausia yra jaunos šeimos ir gyventojai, turintys stabilias pajamas. Ji teigė, kad besirenkančiųjų nuomotis būstą naujos statybos daugiabutyje pasirinkimą iš dalies lemia ir tai, kad tokio būsto šildymas bus pigesnis, pasirinkimui įtakos turi ir aplinka, kaimynai, geras susisiekimas su miesto centru.

Butus sostinėje dažnai išnuomoja iš Lietuvos svetur dirbti ir gyventi išvykstantys asmenys. "Jaučiame tendenciją, kad dabar daug butų savininkų gyvena užsienyje. Jie palieka butus nuomoti giminaičiams ar kreipiasi į nekilnojamojo turto agentūrą, kuris konkretų butą administruoja visus metus ar ilgiau", - LŽ pasakojo Ž.Palaimaitė.

Anot LŽ pašnekovės, gerų butų, kurių kainos ir kokybės santykis būtų geras, tikrai nėra daug. "Jeigu toks butas atsiranda rinkoje, jis gali būti parduotas ir per dieną, ir per savaitę. Ilgiausiai "užsistovi" butai, už kuriuos savininkai nori gauti nerealią kainą. Toks butas gali "kabėti" tarp parduodamų ir metus, jeigu kaina nesumažinama. Mes pardavėjus nuolat informuojame, kokia situacija yra rinkoje ir kaip jų parduodamas būstas atrodo kitų būstų kontekste", - teigė Ž.Palaimaitė.

Deryboms dėl kainos pirkėjams šiuo metu nėra daug erdvės. "Jeigu butas atitinka geros kainos ir kokybės santykį, apie derybas nėra ko kalbėti. Žinoma, jeigu kaina per didelė - ji derinama", - LŽ aiškino Ž.Palaimaitė.

Kaune populiariausi seni butai

Kaune šiuo metu daug daugiau parduodama senos statybos būstų, nes naujos statybos butų pasiūla gerokai mažesnė. "Norinčiųjų įsigyti naujos statybos būstą Kaune netrūksta, tačiau žmonės perka tai, kas yra, o daugiausia šiuo metu Kaune siūloma senos statybos butų", - LŽ sakė nekilnojamojo turto agentūros "Oberhaus" Kauno skyriaus vadovas Saulius Umbrasas.

Kasmet didėjančios išlaidos būsto šildymui, pasak S.Umbraso, turi didelę įtaką pasirinkimui pirkti naują būstą. Tokio būsto šildymo sąnaudos gerokai mažesnės. Be to, naujo būsto įsigijimą lengviau ir ilgesniam laikotarpiui finansuoja bankai, o tai ypač paranku jaunoms šeimoms. Didesnė ir tokio būsto išliekamoji vertė.

Kaune visada trūko naujos statybos būstų, tačiau planus jų pastatyti daugiau pakoregavo krizė. S.Umbraso teigimu, šiuo metu daug statybų laikinojoje sostinėje užkonservuota - pastatytas namas, sudėti langai, bet namo statytojai bankrutavę. Butus juose galima įsigyti tik per bankroto administratorių arba iš viso neįmanoma nusipirkti dėl juridinių kliūčių. "Statyti naujus butus ar baigti senus - taip pat rizikinga, verslininkai bijo, kad vėl neatsirastų perteklius. Todėl dabar visos statybinės kompanijos stato po nedaug ir atsargiai", - pabrėžė S.Umbrasas.

Dėl išaugusio poreikio šį pusmetį net pakilo populiariausių Kaune - nedidelių, dviejų kambarių - butų kainos. Butų renovuotuose daugiabučiuose paklausa Kaune taip pat didelė, nors pasirinkimas itin mažas. "Tokių pastatų Kaune - lašas jūroje. Bet jie populiarūs: nors kaina maždaug 20-30 proc. didesnė, klientai mielai renkasi ne tik dėl mažesnių šildymo išlaidų, bet ir dėl patrauklesnės aplinkos", - sakė S.Umbrasas.

Butus kauniečiai perka už skolintas ir nuosavas lėšas. Dažniausiai - tai dirbantys, iki 40 metų kauniečiai. S.Umbrasas susidaręs nuomonę, jog jie - Lietuvoje dirbantys, ne iš užsienio grįžę tautiečiai. Jaunos šeimos sukaupia pradinį kapitalą, pinigų duoda tėvai, prideda uošviai, o iš banko imamas maždaug 30 proc. būsto vertės kreditas arba apskritai apsieinama be bankų paslaugų.

Pasak S.Umbraso, prekyba būstu Kaune nuo praėjusių metų sausio pradėjo atsigauti ir iki šiol pamažu auga. "Šią žiemą ir pavasarį vyko labai intensyvi prekyba, vasarą kiek nuslūgo, o nuo rugpjūčio vidurio vėl butai perkami labai intensyviai", - LŽ sakė S.Umbrasas.

Nuomos rinka klesti

Šiuo metu Kaune, kaip ir kituose miestuose - pats butų nuomos sezono įkarštis. Nuomojami patys įvairiausi butai. Už 600-700 litų per mėnesį 2-3 kambarių butus tipiniuose Kauno miegamuosiuose rajonuose, tokiuose kaip Kalniečiai, Šilainiai, Dainava, nuomojasi iš kitų Lietuvos miestų, miestelių ir kaimų atvykę studentai, iki 1000 litų butus nuomojasi nuolat Kaune gyvenančios ar atvykstančios dirbti šeimos. Už tokią sumą galima susirasti butą centre arba geriau įrengtą miegamajame rajone.

Būsto nuomos rinką Kaune pagyvina ir čia nuolat atvykstantys užsieniečiai. Būstus nuomojasi skrydžių bendrovės "Ryanair" pilotai, bendrų Lietuvos ir užsienio įmonių vadovai, keleriems metams atvykstantys įvairių technologijų specialistai. Dažniausiai už kokybiškai įrengto buto centre su autonominiu šildymu ir gražiu vaizdu pro langus nuomą jie moka nuo 1,5 iki 3 tūkst. litų per mėnesį. Po 1,5-2 tūkst. litų už geriau įrengtus butus moka ir nemažai Kaune studijuojančių užsienio studentų. S.Umbraso teigimu, Kaune šiuo metu labiausiai trūksta gerai įrengtų butų su keliais miegamaisiais.

Būtinosios išlaidos ir daugiau nieko

"Swedbank" Asmeninių finansų instituto ekspertė Deimantė Urbonaitė teigia, kad daugeliui gyventojų šildymo sezonas yra finansinis iššūkis ir asmeninių finansų valdymo įgūdžių egzaminas. Liepos viduryje vykusios apklausos metu 17,7 proc. respondentų nurodė, kad artėjančiam šildymo sezonui taupo, o dar 19,4 proc. ruošiasi pradėti tai daryti. Tuo metu 9 proc. gyventojų naują šildymo sezoną, tikėtina, ir pasitiks turėdami dar praeito šildymo sezono skolų.

Po dvejus metus trukusio ekonominio nuosmukio, suvaržiusio namų ūkių poreikių tenkinimą, manoma, gali būti daug ir tokių namų ūkių, kurių vieni nebeturi galimybių taupyti daugiau, o kiti - tiesiog nebeskuba veržtis diržų dėl būsimos žiemos. Prieš ją dar ir mokslo metų pradžia, kuri ne vienai atžalų turinčiai šeimai taip pat ateina "netikėtai". Mat Lietuvos gyventojai nenoriai planuoja ar apskritai neplanuoja ilgesniam laikotarpiui nei ši diena ar šis mėnuo.

Apklausos duomenimis, daugiau nei 40 proc. respondentų būsimam šildymo sezonui netaupo, o beveik 22 proc. sako, tiesiog neturintys tam lėšų. "Būtinąsias išlaidas dar sumažinti gali nebent didžiausias pajamas gaunantys namų ūkiai, bet dėl didesnių pajamų jie nejaus poreikio to daryti, o kiti - nebeturi ar turi labai ribotas galimybes sumažinti išlaidas. Tad tikėtina, jog kai kurie namų ūkiai bus priversti atsisakyti sprendimo atnaujinti vidutinio laikotarpio vartojimo prekes, tokias kaip buities technika, avalynė ar drabužiai, ko jau negalėjo sau leisti per pastaruosius metus", - LŽ komentavo D.Urbonaitė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"