TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Žiema užsidirbti netrukdė

2011 03 07 0:00
Uosto direkcijai nutraukus žemės nuomos sutartį su "Klaipėdos hidrotechnika", taps komplikuota ir medieną kraunančio "Kabotažo" veikla.
Vidos Bortelienės nuotrauka

Trumpiausias metų mėnuo Klaipėdos uosto ekonomikai visada būdavo prasčiausias, tačiau šiemet geografinė padėtis ir verslo įdirbis padėjo išsiskirti rinkoje puikiais rezultatais.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) ekonomikos ir finansų direktorius Martynas Armonaitis teigia, kad šaltis ir sniegas neleido pradėti tobulinti infrastruktūros, tačiau netrukdė imti mokestį iš atplaukusių laivų. Per vasarį surinkta 2 mln. litų daugiau nei tą patį mėnesį pernai, iš viso - 11 mln. 800 tūkst. litų. Nuo metų pradžios rinkliavų gauta net 3,6 mln. litų daugiau nei planuota. Iš viso šiais metais numatyta uždirbti 123 mln. litų iš laivų rinkliavų ir 20,7 mln. litų iš žemės nuomos.

Tačiau jau pirmieji mėnesiai rodo, kad pajamų planą pavyks viršyti, net jei ne visi sezonai bus tokie sėkmingi kaip pasibaigusi žiema, o žemės nuomos mokesčių bus gauta mažiau dėl sutrumpėjusio uosto kompanijų sąrašo.

Klaipėdos uostas per du mėnesius perkrovė 6,1 mln. tonų krovinių - 24,3 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu, kai krauta 4,9 mln. tonų.

Dėl mažesnio dienų skaičiaus vasario krova buvo kiek menkesnė nei sausį ir sudarė 2,9 mln. tonų, tačiau ir tokia apyvarta buvo 24,6 proc. didesnė nei 2010 metų vasarį. Tai yra geriausias vasario mėnesio rezultatas uosto istorijoje.

Krova kilo sparčiai

Pasak KVJUD rinkodaros ir administracijos direktoriaus Artūro Drungilo, žvelgiant į atskiras krovinių rūšis, apyvartos kilimas atrodo dar įspūdingiau, nes tų krovinių, kurių daugėjo (trąšų, naftos produktų), prieaugiai sudaro šimtus tūkstančių tonų. O tų, kurių krauta mažiau (durpių, žemės ūkio produktų), smuktelėjimas skaičiuojamas dešimtimis tūkstančių tonų.

Naftos produktų per du mėnesius perkrauta 1,7 mln. tonų - ketvirtadaliu daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. O vien vasarį, palyginti su sausiu, naftos produktų krova ūgtelėjo 41,8 proc. - iki 827,5 tūkst. tonų. Trąšų kiekis abu mėnesius buvo panašus - jų krauta kiek daugiau kaip po milijoną tonų.

Keltais gabentos ratinės technikos kiekis vasarį 1600 vienetų buvo mažesnis negu sausį - 18 947 vienetai, tačiau bendrai sudėjus jų perkelta trečdaliu daugiau nei pernai.

Konteinerių tonažo dinamika kol kas sunkiai prognozuojama. Vasario mėnesį konteinerių, skaičiuojant sąlyginėmis dėžėmis (TEU), krauta 25 168 TEU - 23,8 proc. daugiau nei pernai vasarį. Tačiau tonažo prieaugis buvo tik 0,4 proc. - iš viso krauta 276,8 tūkst. tonų.

Sausį keltais plaukė 19 783 keleiviai, vasarį - 16 206 keleiviai, tačiau abiejų mėnesių rezultatai trečdaliu geresni nei tuo pat metu pernai.

Į Klaipėdos uostą vasarį įplaukė 483 laivai, 6 laivais mažiau, palyginti su praėjusių metų vasariu, ir net 72 laivais mažiau nei šiemet sausį, kai atplaukė 555 laivai. Tačiau pagilintas kanalas leidžia priimti vis didesnius laivus, todėl jų kiekis nebėra svarbiausias uosto pajėgumo rodiklis.

Pasak KVJUD generalinio direktoriaus Eugenijaus Gentvilo, faktas, kad sausį uostą augino ro-ro kroviniai (+41 proc.), o vasarį - trąšos (+42 proc.), rodo sveiką uosto būklę. Jis nėra pritaikytas tik vienam kroviniui, ir tai - Klaipėdos pranašumas. "2011 metų apyvartos 31 mln. tonų prognozę nustatėme pernai spalį. Tačiau žvelgiant nuo lapkričio į pastaruosius keturis mėnesius, matyti, kad einame 37 mln. tonų apyvartos grafiku. Aš nedarau išvados, kad tiek pasieksime. Bet 10 proc. didėjimas turėtų būti", - planuoja E.Gentvilas. Pernai Klaipėdos uoste perkrauta 31,27 mln. tonų krovinių.

Neliks nuomininko

Uosto hidrotechninių darbų rinkoje ilgai dominavusios ir prieš pusantrų metų pradėjusios žlugti bendrovės "Klaipėdos hidrotechnika" finansinis palikimas KVJUD vadovybei tapo aktualiausia spaudos konferencijų tema. Kiekvieną mėnesį E.Gentvilas stengiasi pateikti ataskaitą, kurioje įrašytos neįvykdytos šio rangovo užduotys, sugriuvę uosto darbų planai, teismų nutartys, skundai ir kiti konflikto epizodai. Šįkart įžangą į statistinę informaciją apie uosto rezultatus sudarė pranešimas, kad nuo kovo 11 dienos su "Klaipėdos hidrotechnika" bus nutraukta žemės nuomos sutartis, nes baigiasi dviejų mėnesių terminas, kai buvo įteiktas paskutinis perspėjimas susimokėti. Bendrovės pašalinimas iš uosto jo istorijoje yra precedento neturintis atvejis.

"Teismui "Klaipėdos hidrotechnika" yra pateikusi restruktūrizavimo metmenis, kuriuose - falsifikuoti duomenys. Mes galime skaičiuoti delspinigius dėl kitų skolų, galime taikyti sankcijas, bet negalime nerinkti žemės nuomos mokesčio ir laivų rinkliavų. Tai daryti mus įpareigoja įstatymas. Kovo 10 diena bus paskutinė, kai "Klaipėdos hidrotechnika" turės žemės uoste. Nors ji egzistuos įmonių registre, galimybės vykdyti veiklą uoste nebeliks", - aiškino uosto vadovas.

Skola už žemės nuomą sudaro apie 800 tūkst. litų ir yra mažiausia iš visų kitų, kurių iš "Klaipėdos hidrotechnikos" direkcijai priteista apie 12 mln. litų. E.Gentvilo žiniomis, per praėjusius metus bendrovė yra gavusi pajamų veiklai palaikyti, tačiau mokėti už žemę jai neatrodė pirmo būtinumo reikalas.

E.Gentvilas supranta, kad greitai išnuomoti kelių hektarų prie 118 krantinės kitam nuomininkui nepavyks. Tačiau, pasak jo, šioje nuostolių istorijoje tai bus žingsnis į priekį. Bendrovei iškėlus bankroto bylą, tektų bendrauti su įmonės administratoriumi bei kreditoriais, tarp jų yra "Sodra" ir bankai. Krovos darbams tinkanti betonuota aikštelė, kaip ir sandėliai, įkeista. Todėl visiems kartu tektų spręsti, kad turtas pereitų į vienas rankas, o naujasis jo savininkas būtų priimtinas uosto direkcijai. Uosto teritoriją galima išnuomoti tik uosto darbams. Tačiau dar neužmirštas žuvų konservų gamyklos bankroto atvejis, kai net keli pastatų pirkėjai vėliau iš krovos kompanijos ir KVJUD pareikalavo išpirkti savo nuosavybę, trukdančią krovos darbams ir privažiavimams tiesti.

Šiuo metu "Klaipėdos hidrotechnikos" teritoriją medienos krovai naudojanti ir su jos savininku Pranciškumi Jurgučiu susijusi įmonė "Kabotažas", šiemet į laivus pakrovė 9 tūkst. tonų krovinių, 40 proc. mažiau nei tuo pačiu metu pernai. Šios kompanijos nutraukta veikla taip pat būtų menka netektis, - teigė uosto atstovai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"