TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Žilvičiams nesvetingas valstybės požiūris

2012 07 26 7:44
LŽ archyvo nuotrauka/Lietuvos žemė žilvičiams nesvetinga dėl to, kad biokuro katilinių statybomis nesuinteresuota pati valstybė.

Žiniasklaidoje pasirodęs straipsnis, kuriame bendrovės "Jūsų sodui" direktorius Petras Basalykas kviečia Lietuvos šilumininkus pasimokyti iš lenkų, atskleidžia, jog net biokuro rinkos dalyviai nesuvokia, kas mūsų šalyje yra atsakingas už tai, kad neišnaudojame vietinio kuro resursų.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) Tarybos pirmininkas Andrius Janukonis įsitikinęs, jog žemė žilvičiams mūsų šalyje nesvetinga dėl to, kad biokuro katilinių statybomis yra nesuinteresuota pati valstybė, o ne šilumininkai. Anot jo, žilvičių augintojai pirštais turėtų badyti atsakingus valdžios pareigūnus.

"Valstybės politika rodo, kad Lietuvos ūkis šiandien yra kreipiamas ne žaliuoju biokuro, o brangiuoju gamtinių dujų keliu, - tvirtina A.Janukonis. - Tuo metu šilumininkai jau gerą dešimtmetį deda visas pastangas, kad rusiškos gamtinės dujos šilumos ūkyje būtų keičiamos beveik triskart pigesniu biokuru."

LŠTA Tarybos pirmininkas akcentuoja, jog kiekviena pasitaikiusia proga tenka priminti, kad biokuro plėtra yra pagrindinis kelias siekiant mažesnių šilumos kainų. Jo teigimu, Lietuva pajėgi visą 100 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos pagaminti iš biokuro. Esą mokslininkų atliktos studijos rodo, kad vietinio kuro resursų tam mūsų miškuose ir laukuose - per akis.

"Deja, valstybė mūsų negirdi. Šilumos tiekėjai vien savo jėgomis ir lėšomis nepajėgūs šilumos ūkio pritaikyti biokurui. Nėra strateginio valstybinio požiūrio - kryptingo biokuro vartojimo plėtros šilumos ūkyje rėmimo", - tikina A.Janukonis.

Pasak jo, šiandien mūsų šalyje iš biokuro pagaminama apie 20 proc. visos centralizuotai tiekiamos šilumos, tai pasiekta išimtinai šilumininkų iniciatyva, pastangomis ir lėšomis.

Nors Lietuvos gyventojai šilumai išleidžia daugiausia pinigų, 2004-2013 metais šilumos tiekimo įmonėms pereiti prie biokuro, V.Janukonio teigimu, buvo skirta vos 145 mln. litų valstybės ir ES paramos. Atliekoms rūšiuoti skirta 500 mln. litų, vandentvarkai - net 3 mlrd. litų.

"Dabar Ūkio ministerijos paskelbtos naujos sąlygos, kuriomis remiantis bus paskirstyta 75 mln. litų apimties ES fondų parama biokuro projektams. Ministerija skelbia, kad parama gali sudaryti 50 proc. projekto apimties, tačiau negali būti didesnė nei 5 mln. litų. Tiek kainuoja nedidelė biokuro katilinė, kuri gali duoti naudos mažo miestelio šilumos ūkyje. Ši paramos skyrimo tvarka atskleidžia, kad valstybė toleruoja perėjimą prie biokuro tik mažuosiuose šalies miestuose. Tačiau pagrindiniai brangių dujų vartotojai yra didieji šalies miestai: Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys", - aiškina V.Janukonis.

"Pakankama parama biokuro projektams yra būtina sąlyga siekiant užtikrinti didžiausią naudą šilumos vartotojams. Biokuro katilinių statybos reikalauja didelių investicijų, o parama leidžia neįtraukti investicijų grąžos į šilumos kainą - šilumos tarifą mažinti iš karto pradėjus veikti naujai katilinei", - įsitikinęs LŠTA Tarybos pirmininkas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"