TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Žmonės išparduoda sandėliukus

2010 05 03 0:00
Išpardavimai iš garažo, įvairios mugės, "blusų" (sendaikčių) turgūs, interneto aukcionai pasaulyje gyvuoja jau seniai, Lietuvoje populiarėti pradėjo tik šiemet.
LŽ archyvo nuotrauka

Nereikalingų, nenaudojamų, bet turinčių savo vertę daiktų pilna kiekvieno žmogaus stalčiuose, spintose, sandėliukuose ir garažuose. Tokių daiktų prekyba šalyje nebuvo itin aktyvi, kol žmonės pradėjo ieškoti būdų, kaip papildomai gauti pajamų.

Dabar rasti pirkėją nereikalingam daiktui taip pat lengviau. Kuriasi sendaikčių, vadinamieji "blusų" turgūs, plečiasi interneto aukcionai, atsiranda naujų interneto svetainių, kur nemokamai galima įdėti daiktų pardavimo skelbimus ar už mažesnę kainą rasti norimą daiktą, kurio galbūt jau senai nebėra parduotuvių lentynose. Net neketinant išlaidauti, bet peržvelgus parduodamų nereikalingų daiktų pasiūlymus, neretai kyla pagunda jų įsigyti. Pavyzdžiui, tarybinį ar porcelianinį kavos servisą, ketaus vazą, senovinį portsigarą ar net girnas.

Išpardavimai iš garažo, įvairios mugės, "blusų" (sendaikčių) turgūs, interneto aukcionai pasaulyje gyvuoja jau seniai ir vienija gausius pirkėjų bei pardavėjų būrius, Lietuva taip pat nėra jokia išimtis.

Nebūtinai iš skurdo

"Taupyti pavargome - ieškome, kaip uždirbti", - teigia SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė. Pasak jos, Lietuvos gyventojai nuo pinigų stygiaus ginasi pačiomis įvairiausiomis priemonėmis. "Atideda didesnius pirkinius, mažiau pramogauja, laukia nuolaidų ir akcijų, stengiasi taupyti elektrą ir degalus, o nereikalingų daiktų nebeišmeta, mėgina juos parduoti ar bent iškeisti. Artimiausios ekonominės prognozės kol kas neguodžia", - sako ekspertė.

SEB banko analitikų duomenimis, dėl išaugusio nedarbo ir sumažėjusio darbo užmokesčio gyventojų pajamos per 2009 metus sumažėjo 21 procentu. Vidutinis darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, praėjusių metų pabaigoje siekė 1 647,5 lito. Vidutinį arba didesnį atlyginimą, Statistikos departamento tyrimo duomenimis, gavo tik maždaug trečdalis dirbančių žmonių. Darbo užmokestis ir socialinės išmokos mūsų šalyje sudaro 85 proc. visų disponuojamųjų gyventojų pajamų. Kitos pajamos iš verslo, individualios veiklos, nuomos yra arba kur kas mažesnės, arba jų gauna gerokai mažesnė žmonių grupė.

"Šiandien gausu pavyzdžių, kai gauti papildomų pajamų stengiasi smulkūs amatininkai, rankdarbių kūrėjai čia, Lietuvoje, pardavinėdami savo produkciją turguose, turgeliuose, mugėse ar specialiose interneto svetainėse. Kiti, užuot kaip anksčiau išmetę kada nors pirktus nebereikalingus daiktus (baldus, buitinę techniką, drabužius), mėgina juos parduoti internetu arba atveža į prekyvietes ir siūlo tiesiog iš automobilio bagažinės. Tokį būdą užsidirbti papildomų pajamų žmonės renkasi nebūtinai iš skurdo. Alternatyvių pajamų šiandien dairosi ne tik gaunantieji mažesnes pajamas, bet ir daugiau uždirbantys gyventojai, kurie, aptirpus pajamoms, norėtų atgauti nors dalį lengva ranka išleistų pinigų", - dėsto J.Varanauskienė.

Nors turimų daiktų, kuriuos galime parduoti, atsargos kada nors išsenka, tačiau, pasak ekspertės, tokia veikla ugdo racionalius pirkimo įpročius: kruopščiau renkamės pirkinius, įvertiname naudą, išperkamąją vertę (sumą, už kurią įsigytą daiktą ateityje galėtume parduoti) pirkdami paprastus, smulkius, kasdienai reikalingus daiktus, ne tik butą ar automobilį.

Ieško mažesnės kainos

Pasak projekto Tuktuk.lt vadovės Vaidos Lukošiūnaitės, pirkėjų akį traukia pigesnės nei rinkoje prekės. "Pastebėjome, kad tie aukcionai, kuriuose pradinė kaina bent perpus mažesnė nei rinkoje, sulaukia daugiau dalyvių dėmesio. Taip pat labiausiai domimasi prekėmis, kurios parduodamos nuo 1 lito, jos peržiūrimos tris kartus dažniau nei prekės už įprastą kainą. Norintys gauti papildomų pajamų ir turintys nereikalingų daiktų, žmonės išparduoda turimus daiktus internete, taip jie gali užsidirbti", - LŽ pasakojo V.Lukošiūnaitė. Pasak jos, aukcionų pagyvėjimas juntamas nuo metų pradžios, daugėja ir pardavėjų, ir pirkėjų.

"Šios prekybos šūkis - "Parduok viską, pirk bet ką." Šiuo metu aukcionuose galima rasti pačių netikėčiausių prekių, pavyzdžiui, vežimo ratų, armijos dėžių, Pirmojo pasaulinio karo vokiečių kareivio šalmą, kraičio skrynią, arbatinį grybą, žalmargę karvę, taip pat siūlomas vienas kubinis metras virš Gedimino pilies, gintaro gabaliukai iš lietuviško pajūrio ir dar daug daug visko. Perkamiausios yra prekės, kurių kaina nesiekia 100 litų. Tačiau parduodamos ir brangesnės prekės. Brangiausi yra draudimo kompanijų siūlomi daužti automobiliai, nekilnojamojo turto objektai, kurių kaina viršija 10 tūkst. litų", - pasakoja V.Lukošiūnaitė. Jos duomenimis, vidutinė internetinio aukciono dienos apyvarta siekia 10 tūkst. litų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"