TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Žmones piktina poliklinikų versliukas

2016 09 16 6:00
"Tai, kad poliklinikoje nemokėdamas pinigų gydytojo konsultacijos gali laukti ir tris savaites, o susimokėjęs pas gydytoją patenki iš karto, primena legalų kyšį." "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Nors kiekvienas gyventojas per metus sumoka per 400 eurų privalomojo sveikatos draudimo įmokų, iškilus sveikatos problemoms nemokamo vizito pas gydytoją specialistą gali tekti laukti net kelias savaites. Pacientui sumokėjus, gydytojas jį priims dar tą pačią dieną. Tokia praktika poliklinikose jau tapo įprasta, tačiau naudodamosi teise mokamai priimti laukti nenorinčius pacientus poliklinikos nevengia ir „verslauti“.

Pastaruoju metu vis didėjusios savarankiškai dirbančių asmenų mokamos, o iš samdomų darbuotojų atlyginimo kas mėnesį išskaičiuojamos privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos siekia mažiausiai 34,2 euro. Vadinasi, minimalų mėnesinį atlyginimą gaunantis asmuo per metus Privalomojo sveikatos draudimo fondą (PSDF) papildo 410,4 euro. Uždirbantieji daugiau šį fondą papildo dar didesnėmis lėšomis. Pavyzdžiui, iš 1000 eurų mėnesinio atlyginimo „popieriuje“ šiam fondui atitenka 1080 eurų per metus. Vien iš mokesčių mokėtojų pinigų fondas pernai surinko 947,6 mln. eurų, ir tai sudarė didžiąją dalį visų jo lėšų. Tačiau tik kiek daugiau nei pusė visų apdraustųjų susidūrė su liga.

Vis dėlto privalomąjį sveikatos draudimą turintys gyventojai poliklinikose kartais pasijunta it privačiose klinikose – iš jų pareikalaujama sumokėti net už būtinąją pagalbą.

„Legalus kyšis“

Vilnietė Reda (pavardė redakcijai žinoma) dienraščiui „Lietuvos žinios“ pasakojo per gana trumpą laikotarpį net du kartus buvusi priversta mokėti už gydymą, nors kas mėnesį moka PSD įmokas.

Skirtingų specialistų skubios pagalbos prašiusi moteris abu kartus išgirdo panašų atsakymą: laisvų vietų nėra, o artimiausias laikas užsirašyti pas gydytoją – po savaitės ar trijų. Pirmąkart vilnietė jautė migrenos simptomus, antrąkart – kentėjo nuo stipraus akių uždegimo, tad abu kartus taip ilgai laukti negalėjo. Pasiteiravusi, ar galėtų gauti mokamą apžiūrą, ji sulaukė vis to paties netikėto atsakymo: susimokėjusi patekti pas gydytoją gali tą pačią dieną.

„Mokamas vizitas pas gydytoją abu kartus kainavo nedaug – po 12 eurų. Kita vertus, valstybei sumokėjusi daugiau kaip 400 eurų per metus skubiais atvejais norėčiau tikėtis nemokamo gydymo. Tai, kad nemokėdama būčiau laukusi tris savaites, o sumokėjusi buvau priimta iš karto, man primena legalų kyšį. Arba bent jau poliklinikų „verslavimą“. Žmogus, susidūręs su rimta bėda, neturi pasirinkimo – žinoma, jis mieliau sumokės, nei lauks kelias savaites, kol liga paūmės“, – mūsų šalies gydymo sistema piktinosi Reda.

Per metus gyventojas sumoka ne mažiau kaip 410,4 euro PSD įmokų, tačiau nemokamo gydymo priverstas laukti keletą savaičių, o kartais už gydymą turi susimokėti papildomai. /Alinos Ožič nuotrauka

Paslaugų limitus nustato poliklinikos

Valstybinės ligonių kasos (VLK) Sveikatos priežiūros paslaugų departamento Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Oksana Burokienė „Lietuvos žinioms“ pripažino, kad minėta poliklinikų praktika nėra neįprasta. Anot jos, kiekviena sveikatos priežiūros įstaiga pagal savo vidaus tvarką patvirtina grafiką, kiek gali suteikti iš PSDF lėšų mokamų paslaugų. Jei šių paslaugų skaičius tą dieną pasiektas, tačiau pacientas vis tiek nori gauti paslaugą ne eilės tvarka, jis turi sumokėti pats.

„Grafikas ne guminis – kiek šeimos gydytojas ar gydytojas specialistas gali priimti pacientų, tiek ir priima. Jeigu pacientas vis tiek nori gauti paslaugą ne eilės tvarka, jam gali būti siūloma mokama vieta. Tačiau taip pat galioja įvairios išlygos. Pavyzdžiui, jei pacientas pageidauja gauti paslaugą ne eilės tvarka ir tai nėra būtinoji pagalba, įstaiga privalo pateikti informaciją apie galimybę gauti šias paslaugas nemokamai. Tik tada, kai pacientas sutinka, pasirašo, jis gali mokėti už paslaugas“, – aiškino O. Burokienė.

VLK, kaip teigė specialistė, nesikiša į įstaigos gydytojų grafikų sudarymą. Todėl VLK neturi duomenų, ar gydymo įstaigos nepiktnaudžiauja, siūlydamos sumokėti už nemokamas paslaugas. Tačiau O. Burokienė patikino, kad raštiškų gyventojų skundų dėl įstaigų reikalavimo sumokėti už paslaugas, kurios turėtų nieko nekainuoti, nesulaukia.

Būtinoji pagalba – visada nemokama

Vilnietės Redos istorija įdomi tuo, kad poliklinika teigė negalinti moters nemokamai priimti skubos tvarka, nors galvos skausmas, svaigimas ir koordinacijos sutrikimas, O. Burokienės tvirtinimu, reikalauja būtinosios pagalbos, o ji pacientui turi būti suteikta tą pačią dieną ir be jokio papildomo mokėjimo.

Vis dėlto VLK valdininkė neslėpė, kad pasitaiko atvejų, kai asmens sveikatos priežiūros įstaigos pareikalauja iš pacientų sumokėti už skubią pagalbą, kuri turėtų būti nemokama. Tačiau, anot jos, tokių atvejų pasitaiko gerokai rečiau nei anksčiau. Be to, O. Burokienė tokią įstaigų savivalę aiškino veikiau nesusikalbėjimu nei sąmoningu bandymu pasipelnyti. „Visos šios įstaigos vadovaujasi tais pačiais teisės aktais. Gal kartais asmuo, o kartais – įstaigos darbuotojai ką nors netiksliai pasako. Kiekvieną atvejį reikėtų nagrinėti atskirai, įsitikinti, ar turėjo būti suteikta būtinoji pagalba, ar ne“, – aiškino specialistė.

O. Burokienė nurodė, kad pas šeimos ar kitą gydytoją specialistą pacientas nemokamai turėtų patekti tą pačią dieną ūmios ligos atveju: kai pasireiškia karščiavimas, vidutinis skausmas, esant ramybės būsenai atsiranda dusulys, galvos skausmas ir svaigimas, koordinacijos sutrikimas, pykinimas ir vėmimas, taip pat kai patyrus traumą ir sužeidimą, staiga progresuoja tinimas.

Jei pasireiškus šiems simptomams poliklinika atsisako nemokamai suteikti skubią pagalbą, asmuo turėtų kreiptis į įstaigos administraciją. Jei situacijos ir tada nepavyksta išspręsti, rekomenduojama pranešti VLK, kuri ištirtų konkretų atvejį.

Apmokėtos ligos dienos

Vidutinis apmokėtų ligos dienų skaičius 1 apdraustajam (darbo dienos)

Metai 2010 2011 2012 2013 2014 2015
Dienų skaičius 5,2 5,3 5,4 6,0 6,0 7,2

Šaltinis: „Sodra“

Ligos atvejų dinamika

Metai 2010 2011 2012 2013 2014 2015
Ligos atvejų skaičius 400 035 468 068 468 752 582 028 554 414 720 952
Apdraustųjų skaičius (tūkst.) 1129,8 1175,7 1219 1242,1 1270,9 1288
Procentinė dalis nuo visų apdraustųjų 35,4 39,8 38,5 46,9 43,6 56,0

Šaltinis: „Sodra“

. . .

PSDF biudžetas didėjo

​VLK duomenimis, 2015 metų PSDF biudžetą iš viso sudarė beveik 1,4 mlrd. eurų. Didžiąją pajamų dalį – apie 947,6 mln. eurų, arba apie 68 proc. visų pajamų, – sudarė mokesčių mokėtojų, t. y. draudėjų ir apdraustųjų, mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos. Pernai jų į PSDF biudžetą buvo pervesta 72 mln. eurų daugiau nei 2014 metais.

2015 metais asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti skirta 984 559,4 tūkst. eurų. Tai buvo apie 71 proc. visų fondo išlaidų. Išlaidos vaistams bei medicinos pagalbos priemonėms apmokėti siekė 266 mln. eurų ir sudarė 19 proc. visų PSDF išlaidų.

Šaltinis: Valstybinė ligonių kasa

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"