TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Žoliapjovė išgujo dalgį

2013 05 20 6:00
Vos per dešimtmetį žoliapjovė iš Lietuvos beveik išgujo dalgį. LŽ archyvo nuotrauka

Rinkos dalyvių pavasarinis prekybos rankinėmis žoliapjovėmis suaktyvėjimas nestebina. Šių prietaisų pardavimas jau gal dešimtmetis ant bangos, tačiau šiuo metu, pačioje sezono pradžioje, jais prekiaujama itin aktyviai.

Pardavėjai, grumdamiesi dėl klientų, varžosi kainų akcijomis, bet naujokui šienpjoviui susiviliojus kaina neretai gresia dideli rūpesčiai.

Kaip pasirinkti šį naudingą įrankį naujokui? LŽ apsiribojo sąlyga: vidutines pajamas gaunančiam žmogui reikia tvarkyti 4-6 arų sklypą kolektyviniame sode arba sodyboje pievą ir netoliese nėra elektros įvado, taigi kalbame apie rankines benzinines žoliapjoves.

Geriau neskubėti

UAB "Husqvarna Lietuva" pardavimų vadovas Julius Grimalauskas, užuot skubėjęs girti savo prekes, siūlė pagalvoti apie kitus galimus variantus. Jeigu sklypas senokai matęs dalgį, jame, matyt, esama ir aviečių krūmų ar sumedėjusių žolės stiebų, šienauti paprasta mažo galingumo žoliapjove esą bus daug vargo.

Vienas patraukliausių variantų tokiu atveju, anot J.Grimalausko, galėtų būti krūmapjovės nuoma. Tai kainuos 70-80 litų parai. Kai pirminis darbas bus atliktas ir jau bus žinoma tikroji pievos būklė, galima pagalvoti ir apie geresnės negalingos žoliapjovės įsigijimą. Mat nuolat pjaunama veja išsilygina pati. Kuo dažniau ji pjaunama, tuo labiau stiprėja ir tankėja žolės šaknys.

Įrankių nuomos paslaugos dažniausiai teikiamos tik didesniuose miestuose, todėl gyvenantiems atokiau nuo didmiesčių pjovėjams verčiau prietaisą įsigyti. Tokiu atveju, kaip pataria Kazlų Rūdos UAB "Ginalas" vadybininkas Romualdas Šopa, prieš pirmą kartą paleidžiant žoliapjovės variklį visada pravartu apeiti ruošiamą tvarkyti plotą su kirvuku rankose ir nukapoti storesnius nei 1-2 cm kelmelius. Su plonesniais žoliapjovė susitvarkys.

Pirkti su galva

R.Šopa nedvejodamas pataria: jei sklypas nedidelis, jam prižiūrėti visiškai užtektų paprastos negalingos žoliapjovės. Tačiau jei jis apleistas, pradžiai žolei pjauti reikalingas ne valas, o peilis. Vėliau, jei norima turėti gražią trumpai nupjautą pievelę ir ją nuolat prižiūrėti, šis įrankis nelabai tiks, nes juo lygiai nupjaus tik įgudusio šienpjovio rankos. Vėl teks dairytis vejapjovės su ratukais. Bet gal jos ir neprireiks - jei žolė pjaunama tik kartą ar du per mėnesį.

Kita vertus, kaip teigia J.Grimalauskas, jei žolė bus pjaunama rečiau, geriau įsigyti galingesnę žoliapjovę ("trimerį"), kad galvutė rečiau apsiveltų peraugusia žole. Dar geriau, anot pašnekovo, tiks krūmapjovė. Tai kur kas universalesnis įrankis, ypač jei turi keičiamą galvutę. Tokiu atveju galima pritaisyti ir krūmapjovę, ir dirvos purentuvą, ir kitų padargų. Tiesa, gero gamintojo žoliapjovė kainuos nuo 600-900 litų, krūmapjovė - nuo 1000 litų. Kaina kyla kartu su galingumu. Taigi jei darbą reikės atlikti 3-5 kartus per vasarą, gal ir per didelė prabanga tam išleisti beveik 1000 litų iš karto.

Draugaujantiems su meistru

<txt>Nespecializuotuose prekybos centruose, internetinėse parduotuvėse galima aptikti ir benzininių žoliapjovių bei krūmapjovių, kainuojančių nuo 200-300 litų. Abu LŽ pašnekovai kaip susitarę LŽ tvirtino, jog žmogus, įsigijęs tokį įrenginį, gali būti tikras, kad po mėnesio kito turės susitaikyti su didelėmis išlaidomis ieškodamas "jurgelio meistrelio" arba kito naujo įrankio. "Jeigu pavyks rasti meistrą, tikrai brangiau kainuos detalės arba remonto išlaidos bus beviltiškos ir prekę teks išmesti", - tvirtina R.Šopa. Mat pigių žoliapjovių gamintojų atstovų Lietuvoje, anot jo, nėra, jomis prekiaujantys pardavėjai uždirba tik iš skirtumo tarp didmeninės ir mažmeninės kainos, o jokių garantijų neteikia.

"Pirkėjams susižavėjimas pernelyg palankiomis kainomis gresia kančiomis, panašiomis į tas, kurių patiria senų automobilių savininkai, - teigia ir J.Grimalauskas, nors pripažįsta: - Yra kas pagamina gerų daiktų ir Pietryčių Azijoje, bet tokiu atveju atitinkamai kita ir įrankio kaina." Neva tai, kad prekė pagaminta Kinijoje, dar nerodo jos prastos kokybės. Apskritai tarptautinėje rankinių žoliapjovių rinkoje dominuoja Švedijos ir Vokietijos gamintojai, bet jie savo gamybos padalinius turi ir daugelyje pigios darbo jėgos šalių.

Norintieji sutaupyti neretai griebiasi kito šiaudo - ieško nusipirkti naudotą gero gamintojo įrankį. Tai kainuos 2 ar net 3 kartus pigiau, negu pirkti naują. Bet čia slypi pavojai, kurie tyko naudotų automobilių pirkėjų. Niekas nežino, kaip su įrankiu elgėsi buvęs savininkas, ar dažnai valė filtrus, keitė žiedus, o gal daugiau akmenis pjovė negu žolę. "Būna, pas mus atveža iš Vakarų ir prašo sutvarkyti, kad turguje parduodant bent 3 kartus būtų galima įjungti", - juokiasi pašnekovas.

Niekada nežinia, ar įrankiui sugedus pavyks greitai rasti atsarginių dalių, nes šienapjovių modeliai keičiasi, kartu kinta techniniai sprendimai. Jau negaminamų prietaisų detalės paprastai yra gerokai brangesnės negu skirtos tebegaminamiems.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"