TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Žuvininkai rengiasi milijonų dalyboms

2012 10 23 6:02
Vidos Bortelienės nuotrauka /Lietuvos žvejai dažniau remontuoja senus laivus, negu plaukia jais į jūrą.

Europos Komisijai (EK) pateikti netikslūs žuvininkystės sektoriaus duomenys atėmė iš lietuvių dalį europinės paramos. Už nepriklausomų ekspertų surinktą statistiką žvejai turėjo sumokėti.

Spalio 22-23 dienomis Liuksemburge vykstančiame Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdyje nagrinėjami aplinkos tausojimo ir gamtos išteklių naudojimo 2013 metais klausimai.

EK siekia užtikrinti, kad žvejyba Baltijos jūroje vyktų ekologiškai ir ekonomiškai, laikantis mokslininkų rekomendacijų. Valstybėms atstovaujantys ministrai bandys suformuluoti bendrą požiūrį dėl  Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF) lėšų naudojimo.

Lietuvos žvejai, žuvininkystės produktų gamintojai ir gėlų vandenų verslo atstovai tikisi, kad jie irgi bus išgirsti. Europos jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisarei Marijai Damanaki visos sektoriaus organizacijos praėjusią savaitę išsiuntė raštą, kuriame išdėstė  poziciją dėl 2014-2020 metų finansinės paramos. Lietuviai teigia, jog iki šiol gaudavo mažiau Europos Sąjungos (ES) paramos lėšų negu lenkai, estai ar latviai.

Palygino našumą

Nacionalinės akvakultūros ir žuvų produktų gamintojų asociacijos vadovas Vytautas Andriuškevičius sako išsiaiškinęs, kad ES žuvininkystės fondo dabartinio laikotarpio parama Lietuvai buvo santykinai mažesnė. Jos nepakako nei laivams modernizuoti, nei žuvų auginimui tvenkiniuose plėtoti.

"Ilgai ieškojome, iš kur ir kokie duomenys apie žuvininkystę pateikiami Briuseliui. Mums buvo pasakyta, kad Lietuva atsisakė tos paramos, kuriai reikėjo 20-25 proc. šalies biudžeto lėšų. Kai surinkau duomenis ir apskaičiavau našumą, paaiškėjo, kad estų žvejybos našumas 8 kartus, latvių - per 3 kartus, lenkų - dusyk mažesnis negu mūsų, nors paramos pinigų jie gavę 2,5 karto daugiau", - kalbėjo V.Andriuškevičius.

Jis išanalizavo ir 4,3 mlrd. eurų, skirtų 2007-2013 metais žuvininkystės sektoriui, kelius. Lenkija iš šios sumos gavo 734 mln. eurų (17 proc.), Latvija - 125 mln. eurų (2,9 proc.), Estija - 84,5 mln. eurų (1,97 proc.), Lietuva - 54,7 mln. eurų (1,27 proc.).

Pagal surinktus 2009 metų duomenis, Lietuva jūroje ir vidaus vandenyse sugavo gerokai daugiau žuvų nei Latvija ir Estija. Jos perdirbtų žuvų vertė ir suvartojimas buvo dvigubai didesni nei gretimose valstybėse, tačiau pagal sektoriuje užimtus žmones (529) ir laivų kiekį (149) Lietuva atsidūrė uodegoje.

Žuvininkų nuomone, kuo prasčiau sektorius dirba, tuo daugiau išsireikalauja paramos. Kad EK gautų tikslesnius duomenis apie Lietuvos žuvininkystę, žvejų ir žuvų augintojų organizacijos nusprendė užsakyti nepriklausomą tyrimą ir pateikti jį Briuseliui.

Kadangi tokios medžiagos finansavimas, kaip aiškino Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamentas, buvo nenumatytas, studijai rengti organizacijos išleido 20 tūkst. litų.

Kriterijus - užimtumas

Naują EJRŽF kurianti EK tikisi, kad numatyta parama padės žvejams ir pakrančių bendruomenėms įvairinti savo ekonomiką. Fondas  finansuos projektus, kuriais bus kuriamos naujos darbo vietos ir gerinama gyvenimo kokybė. Esą bus sumažintas ir biurokratizmas, kad pinigų gavėjai lengviau gautų finansavimą. 2014-2020 metais žuvininkystei siūloma skirti trečdaliu daugiau lėšų - iki 6,5 mlrd. eurų.

Lietuvos žuvininkystės sektoriaus poziciją dėstantys socialiniai partneriai komisarei M.Damanaki nurodo, kad mūsų šalis, nors gavo menkesnę dalį lėšų, palyginti su kitomis valstybėmis, įstengė išlaikyti pusiausvyrą tarp išteklių naudojimo ir saugojimo, o sužvejojimo mastas ir sukurta vertė pagal suteiktą ES finansavimą yra didesni negu kaimynių. Be to, Lietuvoje sparčiau nei Latvijoje ir Estijoje plėtojama akvakultūra, turinti ekonominę, socialinę ir rekreacinę reikšmę.

Skirstant ateinančio laikotarpio paramą lietuviai siūlo taikyti objektyvesnius gamybos ir užimtumo lygio kriterijus, kad jie iš tikrųjų skatintų jūros žvejybos bei gėlųjų vandenų verslą. Nereikėtų išskirti priekrantės laivų skaičiaus, tačiau tikslinga būtų įtraukti iš dalies šioje srityje dirbančius žmones. Taip pat prašoma kuo greičiau supažindinti su pinigų skirstymo metodika, kad būtų aiškūs kriterijai ir nekiltų ginčų dėl paramos skaidrumo.

Mokslininkų skaičiavimu, dėl saugomų paukščių daromos žalos akvakultūros verslui Lietuva praras 3,5 mln. litų pajamų iš dabartinio laikotarpio biudžeto, todėl būtina sudaryti galimybę šias lėšas kompensuoti iš naujo EJRŽF.

Taip pat atkreipiamas dėmesys į Lietuvos poreikį modernizuoti mažas ir vidutines žuvų perdirbimo įmones, o paramą numatyti visam žuvų auginimo laikotarpiui, kuris mūsų krašte trunka 4 metus. Kitu atveju įmonės šią veiklą turės nutraukti.

Dar viena svarbi sritis, iki šiol negavusi ES finansavimo, - jūroje žūklaujančių laivų modernizavimas. Dauguma tų laivų seni, mažo galingumo, o degalų sąnaudos siekia trečdalį žvejų pajamų. Dėl to jie negali vykdyti reikalavimo sumažinti oro taršą ir atpiginti produkcijos savikainą. Padidinus menkių kvotas Lietuvos žvejai nepajėgia jų išgaudyti, todėl neuždirba tiek pajamų, kiek kitų valstybių žvejybos įmonės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"